Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2018-03-16). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėse ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimas pasibaigęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. apie 20.25 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti su savimi laikė 0,127 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kol ties (duomenys neskelbtini), ją surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. Ž. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 21 d. apie 9.11 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, (duomenys neskelbtini), esančios striukės kišenėje neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė vieną pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams 7,62 mm kalibro A ir B kategorijų ginklams (karabinui SKS, automatams AK, AKM, AKMS, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS), ir vieną pramoninės gamybos karinį 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74), kai minėtoje vietoje juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas patvirtina, kad M. Ž. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2021-02-21 buvo atlikta krata (dalyvaujant R. Ž.), kurios metu be kitų daiktų, prieškambaryje esančios vyriškos striukės kišenėje rasti 2 šoviniai, pažymėti skaičiais „539/92” (supakuoti į voką Nr. 17), taip pat svetainėje esančios komodos viršutiniame stalčiuje rastas permatomas polietileninis maišelis su 5 baltos spalvos tabletėmis viduje (supakuota į voką Nr. 10). Kratos metu dalyvavusi R. Ž. pareiškė, kad apie kratos metu paimtus daiktus ir kam jie priklauso nieko nežino (b. l. 54-62, 70).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021-03-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2021-02-20 paimtų pas M. Ž., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,127 g. 5 vnt. baltos spalvos tablečių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2021-02-21 kratos metu rastų bute (duomenys neskelbtini), sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Minėtų tablečių sudėtyje yra metoklopramidas; 2) tirti pateiktose M. Ž. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropnių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 85-86).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2021-03-08 išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro (7,62x39) šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams 7,62 mm kalibro A ir B kategorijų ginklams (karabinui SKS, automatams AK, AKM, AKMS, rankiniams kulkosvaidžiams RPK, RPKS).

Tirti pateiktas vienas šovinys yra šaudyti tinkamas šaudmuo – pramoninės gamybos (Rusija), karinis 5,45 mm kalibro (5,45x39) 1974 m. pavyzdžio šovinys, kuris skirtas įvairiems graižtviniams 5,45 mm kalibro A kategorijos ginklams (automatams AK-74, AKS-74, AKS-74U ir rankiniam kulkosvaidžiui RPK-74). Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pateikti tirti šoviniai yra tinkami šaudyti (b. l. 79-81).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų įgijimo ar laikymo pradžios momento. Šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kurios veikos padarymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-52-648/2021).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog M. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo namuose, striukės kišenėje laikė šaudmenis – du šovinius tinkamus šaudyti A ir B kategorijų ginklais. Jo kaltė įrodyta nutarimu daryti kratą ir kratos protokolu, iš kurių matyti, kad šoviniai buvo rasti M. Ž. gyvenamojoje vietoje, prieškambaryje jo striukės kišenėje. Specialisto išvada patvirtina, kad šoviniai yra pramoninės gamybos ir tinkami šaudyti A ir B kategorijų ginklais. Kaltinamasis dėl šios veikos kaltę pripažino iš dalies, t. y., nurodė, kad pagal skelbimą 2020 m. rudenį nusipirkęs dėvėtą striukę, jos neapžiūrėjo, kišenių netikrino ir nepamatė, kad ten yra šoviniai, todėl taip gavosi, kad nusipirko striukę su šoviniais. Teigia, kad striukės nenešiojo, nesimatavo, tik pirkdamas „primetė ant savęs“. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, kad už 50 eurų pagal skelbimą pirkdamas odinę striukę jos neapžiūrėjo, nesimatavo, netikrino kišenių ir nė karto nenešiojo nuo jos įsigijimo iki šovinių suradimo (apie 5 mėnesius). Šoviniai yra metaliniai, pakankamai nemažo dydžio - 7,62 mm kalibro (7,62x39) ir 5,45 mm kalibro (5,45x39), todėl mažai tikėtina, kad galėjo jų nepastebėti. Be to, kaip nurodo kaltinamasis, striukė buvo odinė, skirta išeiginėms dienoms, ne darbui, ją saugojo, sumokėjo pakankamai nemažą sumą (50 Eur), todėl pirkdamas brangų daiktą negalėjo jo neapžiūrėti, pirkti nepasimatavęs, nepatikrinęs ar striukė jam tinka, ar patogi, ar nėra suplyšusi (taip pat ir kišenės), ar nėra sugadinimų ir pan. Taip pat mažai tikėtina, kad striukės pardavėjas būtų pardavęs striukę su šoviniais, nepatikrinęs kišenių ar ten nėra likę jo daiktų, dokumentų. M. Ž. įsigytą striukę laikė prieškambaryje prie kitų nešiojamų striukių, o ne, pavyzdžiui, spintoje prie nenešiojamų, nereikalingų tam sezonui drabužių. M. Ž. neginčijo, kad striukė priklauso būtent jam. Taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. sakė, jog striukės nenešiojo, kadangi reikėjo išvalyti, o teisminio nagrinėjimo metu sakė, kad striukės neprireikė, nes ėjo į darbą su kitais drabužiais, taigi jo parodymai nėra nuoseklūs ir pilnai jais vadovautis nėra pagrindo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. M. Ž. leidimo laikyti šaudmenis neturėjo, taigi jis veikė neteisėtai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. Ž. žinojo, kad striukėje neteisėtai laiko šovinius, todėl padarė BK 253 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal šį straipsnį, kadangi neturėdamas leidimo laikė šaudmenis.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nėra.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Už ši baudžiamąjį nusižengimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. Ž. padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. neteisėtai prie savęs laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos (0,127 g amfetamino) neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Jo kaltę patvirtina liudytojų policijos pareigūnų L. M. ir E. S. parodymai, kad sulaikius M. Ž., pas jį buvo rastas polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis, kurio jis iš pradžių nenorėjo atiduoti, laikė kumštyje ir bandė slėpti kišdamas ranką į kišenę. Pareigūnų tarnybiniame pranešime, surašytame iškart po įvykio, buvo užfiksuotos asmens patikrinimo aplinkybės, kad M. Ž. dešinės rankos kumštyje slėpė narkotines medžiagas, buvo sutrikęs, bandė juokauti, kad nieko neslepia. Liudytojas N. N. taip pat patvirtino, kad matė pas savo draugą M. Ž. narkotines medžiagas, kurias šis atėmė gatvėje iš kažkokio vaikino, dar draugas jų paragavo. Specialisto išvada patvirtina, kad pas M. Ž. surasta medžiaga yra amfetaminas, kuris priskiriamas draudžiamoms psichotropinėms medžiagoms. Taip pat specialistė D. Z. savo išvadoje nustatė, kad M. Ž. buvo vartojęs amfetaminą, t. y. tokią pačią medžiagą, kokia buvo rasta pas jį sulaikymo metu. Teismas kritiškai vertina M. Ž. parodymus, kad psichotropinė medžiaga jam nepriklausė, kad ją atėmęs iš narkomano nešė išmesti į konteinerį. Sulaikytas pareigūnų jis apie ketinimą išmesti psichotropinę medžiagą nieko nesakė, priešingai, bandė ją paslėpti, iš pradžių nenorėjo atiduoti, sakė, kad gavo kaip skolą iš narkomano, kuris jam buvo skolingas pinigų. Šiuo atveju neturi reikšmės iš kur narkotinę medžiagą M. Ž. gavo (rado, atėmė iš kito asmens, gavo už skolą ir pan.), nes įgijimas jam nėra inkriminuojamas. Psichotropinė medžiaga buvo rasta pas M. Ž. ir jis žinojo bei suvokė, kad laiko prie savęs draudžiamą narkotinę (psichotropinę medžiagą) ir norėjo taip elgtis, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas neturi pagrindo abejoti surinktų įrodymų teisingumu, liudytojų (policijos pareigūnų), specialistų išvadų objektyvumu, todėl sprendžia, kad M. Ž. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad pats M. Ž. neneigia, jog laikė prie savęs narkotines medžiagas, suvokė, kad jas draudžiama laikyti (bandė slėpti nuo pareigūnų), tačiau sulaikytas policijos apie medžiagas nieko nesakė, savanoriškai nenorėjo atiduoti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikė narkotinę medžiagą, kad nuneštų išmesti į konteinerį ar perduotų policijos pareigūnams. Specialistės išvada ir jos paaiškinimai teisme patvirtina, kad M. Ž. šlapime buvo analogiška narkotinė medžiaga (amfetaminas), koncentracija didelė, kaip pavartojus vienkartinę dozę (ne pėdsakai, priemaiša ir pan.), todėl neabejotinai tokias medžiagas jis vartojo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo M. Ž. turėtos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (0,127 g) neviršijo rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio, kuris yra ne daugiau, kaip 0,2 g, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo nėra.

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę M. Ž., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą (padarė baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, tačiau jų pavojingumas buvo nedidelis), padarymo aplinkybes ir pobūdį, disponuotų psichotropinių medžiagų rūšį, draudžiamų daiktų laikymo trukmę (pagal kaltinamojo parodymus psichotropinės medžiagos buvo laikomos apie 5 minutes, o šoviniai - apie 5 mėnesius), šaudmenų kiekį (2 šoviniai, kurie tinkami šaudyti iš pavojingiausių A ir B kategorijų ginklų), kaltinamojo asmenybę (teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs ir asmuo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro bei laikomas atlikęs bausmę, oficialiai nedirba, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 134-135), žala neatsirado, taip pat į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl M. Ž. skiriama BK 259 straipsnio 2 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos arešto bausmės bendrinamos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nors M. Ž. buvo teistas, tačiau arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, pagal inkriminuojamas nusikalstamas veikas teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, ar kad teismuose būtų nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, M. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimą pastovią gyvenamąją vietą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant arešto bausmės vykdymą 4 mėnesiams bei paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Su intensyvia priežiūra kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 20 d. 20.30 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 14.15 val. (b. l. 120, 122), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po specialisto tyrimo likusios objektų pakuotės, 4 tabletės, plastikinis konteineris su vatos tamponu, kurie 2021-03-22 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (kvitas B Nr. 6PK002336) (b. l. 87, 88), bei po specialisto tyrimo likusi psichotropinė medžiaga – amfetaminas, perduota saugoti į Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą Liepyno g. 7, Vilniuje (b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Specialisto tyrimui pateikti šoviniai (2 vnt.) tyrimo metu buvo sunaudoti (b. l. 79-81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areštą.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Į bausmę įskaityti M. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 20 d. 20.30 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 14.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po specialisto tyrimo likusias objektų pakuotes, 4 tabletes, plastikinį konteinerį su vatos tamponu bei likusią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.