- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- eAS-525-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07705-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49S-127-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamoje vietovėje pilietei J. R.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatlygintinai suteikiant naują žemės sklypą Vilniaus mieste.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja kartu su skundu pateikė įrodymus, kad ginčijamas sprendimas jai buvo įteiktas 2023 m. birželio 28 d. kartu su NŽT 2023 m. birželio 21 d. raštu, tačiau, teismo vertinimu, iš pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad apie pareiškėjai apie šį sprendimą buvo žinoma anksčiau nei 2023 m. birželio 28 d. Pareiškėja 2023 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-10006-1044/2023 pagal pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą – atnaujino praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos J. R. mirties.
Atsiliepimas
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2023 m. balandžio 28 d. kartu su atsiliepimu pateikė ginčijamo sprendimo kopiją Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10006-1044/2023, o šis dokumentas kartu su kitais procesiniais dokumentais per EPP sistemą pareiškėjos atstovei advokatei buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 2 d., todėl laikomas tinkamai įteiktu 2023 m. gegužės 3 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalį. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad pareiškėja turi asmeninę paskyrą EPP sistemoje ir ja naudojasi iki šiol, dėl to ne tik jos atstovai, bet ir pati pareiškėja turi galimybę peržiūrėti teismo ir šalių dokumentus elektroniniu būdu tvarkomose teismų bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėja skunde neprašė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti, o po ginčijamo sprendimo įteikimo ir susipažinimo su juo, ji nepagrįstai delsė kreiptis į teismą su skundu, dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti skundą įstatyme nustatytu terminu ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Teismas nenustatė objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjos praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pareiškėja turėjo teisę pateikti teismui skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo iki 2023 m. birželio 3 d., tačiau skundas buvo pateiktas 2023 m. liepos 24 d., dėl to pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi terminą skundui paduoti ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, jog jai ginčijamas sprendimas buvo įteiktas 2023 m. birželio 28 d. kartu su NŽT 2023 m. birželio 21 d. raštu, todėl pareiškėja nepraleido ABTĮ ir Atkūrimo įstatyme įtvirtinto termino skundui paduoti. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju NŽT pateikus ginčijamą sprendimą kartu su atsiliepimu civilinėje byloje kaip įrodymą, tai laikytina tinkamu šio sprendimo įteikimu. Pareiškėjos vertinimu, iki nutarties atnaujinti terminą palikimui priimti ji apskritai negalėjo būti laikoma turto paveldėtoja, taigi neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą. Šiuo atveju tik priėmus palikimą (2023 m. birželio 7 d.) atsirado kreiptis į NŽT dėl ginčijamo sprendimo.
Pareiškėja akcentuoja, kadangi jai ginčijamas sprendimas įteiktas tik 2023 m. birželio 28 d., o pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą galima tik po sprendimo įteikimo, pareiškėja termino nepraleido. Terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo, o ne susipažinimo su jo kopija, kuri buvo pateikta kaip įrodymas civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, jog pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi terminą skundui dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo paduoti, nes sprendimas jai buvo įteiktas 2023 m. gegužės 3 d., o skundas teismui paduotas 2023 m. liepos 24 d.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, jog ginčijamas sprendimas jai buvo įteiktas 2023 m. birželio 28 d., o susipažinimas su šio sprendimo kopija kaip įrodymu civilinėje byloje negali būti tinkamu ginčijamo sprendimo įteikimu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas priimtas 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjos motinos J. R. (bylos duomenimis, mirusios (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Pareiškėja paveldėjimo bylos neinicijavo iki Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje e2YT-10006-1044/2023 tenkino jos pareiškimą ir atnaujino praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos mirties, priimti.
Atsižvelgdamas į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas NŽT pateikus atsiliepimą minėtoje civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-415/2023).
Įvertinusi nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas pareiškėjai neturėjo būti įteiktas, nes NŽT neturėjo pareigos įteikti šio sprendimo suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas ginčijamas sprendimas (J. R.) dukrai (pareiškėjai), t. y. ne pačiai J. R. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas sprendimas tinkamai įteiktas 2023 m. gegužės 3 d. NŽT pateikus atsiliepimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismui jį kartu su ginčijamu sprendimu išsiuntus pareiškėjai, nes šiuo atveju įteikimo veiksmai ABTĮ ir Atkūrimo įstatymo prasme pareiškėjos atžvilgiu apskritai nebuvo ir neprivalėjo būti atliekami.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Taigi atsižvelgus į tai, jog, šiuo atveju įteikimo momento nustatymas nėra reikšmingas atsakovui neturėjus pareigos ginčijamą sprendimą įteikti pareiškėjai, turi būti nustatytas pareiškėjos sužinojimo apie šį sprendimą momentas, nuo kuriuo, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skaičiuotinas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.
Šiuo atveju NŽT civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ginčijamo sprendimo kopiją pateikė kartu su atsiliepimu 2023 m. balandžio 28 d., o šis sprendimas kartu su kitais procesiniais dokumentais per EPP sistemą pareiškėjos atstovei advokatei buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 2 d.
Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalimi, sprendė, jog po procesinio dokumento (NŽT atsiliepimo su ginčijamu sprendimu) išsiuntimo dienos (2023 m. gegužės 2 d.) einanti diena (2023 m. gegužės 3 d.) laikytina ginčijamo sprendimo įteikimo diena.
Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio, nustatančio informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus, 10 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Įvertinusi tai, jog šiuo atveju pareiškėjai apie ginčijamą sprendimą anksčiausiai turėjo tapti žinoma jai išsiuntus šį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjos sužinojimo apie ginčijamą sprendimą momentu laikytina diena po ginčijamo sprendimo išsiuntimo pareiškėjai – 2023 m. gegužės 3 d. Dėl to vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos, terminui suėjus, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 3 d.
Pareiškėja neprašo atnaujinti termino skundui paduoti ir byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreipdamasi į teismą 2023 m. liepos 24 d., pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, kuris suėjo 2023 m. birželio 3 d. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepaisant teisės požiūriu nepagrįstų skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, priėjo teisingą išvadą, teisėtai atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.