- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-19
- Bylos Nr.
- 3K-3-283/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Aloyzas Marčiulionis, Bronius Pupkovas (pran.)
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. K., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovėms A. K. ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. B. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. K. nurodė, kad 1996 m. spalio 10 d. mirė jos ir atsakovės A. K. tėvas A. P.. Po tėvo mirties visą jam priklausiusį turtą pagal testamentą paveldėjo atsakovė A. K.. Ieškovės teigimu, ji turinti teisę į privalomąją palikimo dalį, nes tėvo mirties metu buvo nedarbinga. Ieškovė teismo prašė pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį ir panaikinti atsakovei A. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 19 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės tėvas Antanas Pelenis, miręs 1996 m. spalio 10 d., visą jam priklausantį turtą 1994 m. birželio 1 d. testamentu paliko atsakovei A. K.. Ieškovei S. K. II grupės invalidumas buvo suteiktas tik 1997 m. sausio 21 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po jos tėvo mirties. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad ji tėvo mirties dieną dirbo. Šio fakto nepaneigė ir pati ieškovė.
Atsižvelgdami į tai, kad ieškovei II grupės invalidumas suteiktas tik po tėvo mirties ir į tai, kad tuo metu ieškovė dirbo, teismai padarė išvadą, kad ieškovė nepatenka į asmenų, kuriems yra garantuojama teisė į privalomąją palikimo dalį, sąrašą (CK 576 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė S. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, jos ieškinį patenkinti. Kasacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:
Aplinkybes, kad kasatorė palikimo atsiradimo metu, t. y. 1996 m. spalio 10 d., buvo nedarbinga, patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. birželio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3A-142/2003) , kurioje konstatavo, kad „ieškovė palikimo atsiradimo momentu buvo antros grupės invalidė, todėl ji yra nedarbingas palikėjo vaikas CK 576 straipsnio prasme ir turi teisę į privalomąją palikimo dalį“.
Tai, kad kasatorė (ieškovė) buvo nedarbinga palikėjo mirties dieną, yra patvirtinusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3A-594/2002), konstatuodama, kad „šiuo faktu patvirtinama, kad savo tėvo Antano Pelenio mirties bei palikimo atsiradimo dieną, t. y. 1996 m. spalio 10 d., ji sirgo ir nepagijo iki pat invalidumo nustatymo dienos”.
Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-277-01, (b.l. 45) esančia pažyma, kad ieškovė nuo 1967 m. rugpjūčio 10 d. iki 1997 m. birželio 2 d. dirbo konduktore UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, pabrėždamas, kad ieškovė po nedarbingumo nustatymo dar dirbo savo ankstesnėje darbo vietoje. Kasatorės nuomone, teismų praktikoje suformuota sąvoka „nedarbingumas“ leidžia asmeniui, kuriam nustatytas invalidumas, dirbti.
Be to, pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo klausimo dėl prejudicinių faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prejudicinis faktas (dėl ieškovės teisės į privalomąją palikimo dalį) nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje dėl termino priimti palikimą pratęsimo, todėl padarė išvadas, kad prejudicinis faktas nėra nustatytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstus procesinius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Nustatyta, kad atsakovės tėvas A. P., miręs 1996 m. spalio 10 d., visą jam priklausantį turtą 1994 m. birželio 1 d. testamentu paliko atsakovei A. K.. Ieškovei S. K. II grupės invalidumas buvo suteiktas tik 1997 m. sausio 21 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties. Atsižvelgdami į tai, kad ieškovei II invalidumas suteiktas tik po tėvo mirties, ir į tai, kad tuo metu ieškovė dirbo, teismai padarė išvadą, kad ieškovė nepatenka į asmenų, kuriems yra garantuojama teisė į privalomąją palikimo dalį, sąrašą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasatorė nurodo, kad teismas nenagrinėjo klausimo dėl prejudicinių faktų nustatymo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Taigi svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad byloje Nr. 3A-142/2003 įrodinėjimo dalykas buvo tai, ar yra pagrindas ieškovei S. K. pratęsti terminą palikimui priimti. Iš Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 5 d. nutarties turinio matyti, kad teismas netyrė aplinkybių, ar ieškovė turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo išsiaiškinti, ar yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti po ieškovės tėvo mirties. Teismai pagrįstai konstatavo, kad prejudicinis faktas šioje byloje nėra nustatytas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų sprendimuose kasatorės nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyti faktai, kurie nėra prejudiciniai šioje civilinėje byloje dėl to, kad nesudarė nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Tai nėra bylos dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių.
Visi kiti kasatorės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 7 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.