- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-976-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15378-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- S. R.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-976-253/2011
2011 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą jai ir nepilnamečiams vaikams, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio T. R., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad 2011-02-04 teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui lankytis ieškovės, gyvenančios su šalių nepilnamečiu vaiku, gyvenamojoje vietoje. Atsakovas pradėjo kviesti sūnų gyventi pas save. Buvimas tėvo namuose pažeidžia nusistovėjusią šalių gyvenimo tvarką ir turi neigiamos įtakos vaikui – vaikas be apribojimų naudojasi kompiuteriu, nelanko pamokų, miega vienoje lovoje su atsakovo sugyventinės nepilnamete dukra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-19 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečio vaiko T. R. gyvenamąją vietą su ieškove, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu, vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenimas su motina, kadangi ji gali suteikti geresnes buities sąlygas. Be to, gyvendamas su tėvu vaikas praleidžia pamokas, nes pramiega, o mama nedirba, todėl turi galimybę rūpintis vaiku, jį prižiūrėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo 2011-02-19 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina atmesti. Nurodė, kad nors ieškovė ir gyvena didesnio ploto bute, atsakovo buitinės sąlygos yra geresnės: atsakovas dirba, turi daugiau galimybių pasirūpinti sūnumi, gyvena tvarkingame, pilnai įrengtame bute su moterimi, kuri augina mažametę mergaitę, su kuria sūnus yra susidraugavęs, o tai svarbu vaiko vystymuisi, bendravimo įgūdžių lavinimui. Ieškovė tinkamai sūnaus neprižiūri – palieka bute vieną be priežiūros. Be to, teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų ir remdamasis tik vaiko žodžiais, padarė išvadą, kad sūnus, gyvendamas su tėvu, praleidžia pamokas. Teismas, laikinai nustatydamas sūnaus gyvenamąją vietą su motina, turėjo nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką, nes ieškovė neleidžia sūnui bendrauti su tėvu ir taip pažeidžia jo ir vaiko interesus. Taip pat teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo apie tai nepranešęs atsakovui, nors ieškovė teismui pateiktame prašyme to net neprašė. Taip pažeista atsakovo teisė užduoti klausimus bei pareikšti savo nuomonę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad šalims pradėjus gyventi atskirai sūnus liko gyventi su motina ir priprato prie šios tvarkos, atsakovas neprašo vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo. Ieškovės manymu, teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius ir pagrįstai priėmė ginčijamą nutartį. Nurodo, kad neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau atsakovas šia teise naudojasi netinkamai ir neatsakingai – mokslo metų metu išsivežė sūnų atostogauti į užsienį, apie tai neinformavo sūnaus mokytojo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų, taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 13 p., LR CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 2 p.).
Apeliantas nurodo, kad gyvenamojo ploto dydis negali būti pagrindine priežastimi, nulemiančia nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą bei nurodo, kad gali suteikti geresnes buitines sąlygas sūnui nei ieškovė, kuri sūnaus tinkamai neprižiūri. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1d., LR CPK 376 str. 2 d.). Įrodymais civilinėje byloje gali būti ne tik rašytiniai įrodymai, tačiau ir bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus ar turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra (LR CPK 177 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovė sūnumi rūpinasi netinkamai. Teismas 2011-02-18 neviešame teismo posėdyje išklausė šalių sūnaus nuomonės, dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V. (b. l. 24-25). Teismo posėdyje nepilnametis vaikas nurodė, kad mamos bute turi kambarį, kuriame yra būtiniausi baldai bei nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad gyvenimas mamos bute prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovas sūnumi rūpinasi, tačiau taip pat nustatyta, jog nenustačius nepilnamečio gyvenamosios vietos su motina, vaiko interesai gali būti pažeisti. Vaikas ilgą laiką gyvena su ieškove, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas po santuokos nutraukimo siekia nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ne su ieškove, o su atsakovu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad gyvendamas pas atsakovą vaikas praleidžia pamokas (b. l. 24). Taip pat nustatyta, kad atsakovas vežėsi sūnų atostogauti į užsienį, tačiau apie tai neinformavo sūnaus mokyklos administracijos bei neužtikrino sūnaus sugrįžimo į mokyklą pasibaigus mokinių atostogų laikotarpiui, dėl to sūnus praleido pamokas (b. l. 39). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su mama.
Atsakovo argumentas, kad laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta apie tai nepranešus atsakovui, atmestina kaip neturinti įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėjo pagrindą taikyti LR CPK 148 str. 1 d.. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti taikomos nepranešus atsakovui nepaisant to ar yra toks ieškovės prašymas ar ne. Ši teisės norma reglamentuoja, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą atsakovas turi būti informuojamas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus ir ieškovei. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepranešimas apeliantui apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįstos, neteisėtos ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Be to atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi (LR CPK 178 str.), todėl, teismo nutartimi taikant laikinąją apsaugos priemonę, nėra pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai atsižvelgė į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 nutartį palikti nepakeistą.