Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-203-900/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
1-203-900/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59437-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-203-900/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59437-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei ir Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,kaltinamajam A. S. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nukentėjusiajai L. R.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį (elektrotechniko) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. Bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2018 m. gruodžio 16 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia abiem rankomis vieną kartą pastūmė savo sugyventinę L. R. šiai sėdint ant kėdės, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė dešinę koją, dešinę kūno dalį, po to vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai L. R. į dešinį petį ir vieną kartą – į viršugalvio srities dešinę pusę, padarydamas jai galvos poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su L. R. susipažino 2018 m. vasarį, nuo 2018 m. birželio gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Įvykio dieną šventė savo gimimo dieną ir namuose apie 18 val. su sugyventine L. R., vartojo alkoholį. Nepamena, dėl ko susiginčijo. Ji sėdėjo ant kėdės, jis ją pastūmė. Ji nukrito, užsigavo. Jis du kartus jai spyrė į ranką ir galvą. Smurtavo, nes buvo padauginęs alkoholio. Po ankstesnės bausmės pora metų nevartojo alkoholio, iki praėjusių metų lankė anoniminių alkoholikų klubą (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. paaiškino (b. l. 94, 102), kad 2018 m. gruodžio 15 d. buvo jo gimtadienis, vartojo alkoholį. 2018 m. gruodžio 16 d. su sugyventine L. R. namuose gėrė stiprų alų. Apie 18 val. įvyko konfliktas. Pamena, kad pastūmė L. R. bei jai įspyrė. Nepamena, į kurias vietas įspyrė. Dėl to, kas nutiko, kaltina alkoholį. Gailisi.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamojo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. parodė (b. l. 30-31, 34), kad gyvena su A. S., veda bendrą ūkį. 2018 m. gruodžio 16 d. ji ir sugyventinis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs, gėrė alų. Apie 18 val. dėl kažko susiginčijo. Ji sėdėjo ant kėdės. A. S. vieną kartą pastūmė ją abiem rankomis ir ji nugriuvo ant grindų. Krisdama susitrenkė dešinės kojos šoną, klubo sritį, pajuto stiprų fizinį skausmą. Būnant ant grindų, A. S. priėjo ir vieną kartą spyrė jai į dešinės rankos petį bei vieną kartą į dešinę galvos pusę, viršugalvį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Verkė, nes skaudėjo dešinės pusės šoną, dešinę ranką ir galvą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G1746/2018(04) (b. l. 53) nurodyta, kad L. R. nustatyta galvos poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus galvos dešinę pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griūnant. Padarytas sužalojimas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apžiūros 2018 m. gruodžio 16 d. protokole aprašyta įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 14-21).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis A. J. J. 2018 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 24-26) nurodė, kad L. R. įvykio vietoje paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio A. S. kilo konfliktas. Anot L. R., A. S. parvertė ją ant žemės, vieną kartą spyrė koja į galvos dešinę pusę, dešinį petį, dešinį šoną. L. R. nustatytas sunkus – 2,62 promilių – girtumo laipsnis. Galvos srityje matėsi patinimas.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad A. S. 2018 m. gruodžio 17 d. 2³⁷ val. nustatytas vidutinis – 1,21 promilių – girtumo laipsnis (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo padėties. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (36 m.), dirba (b. l. 112-116). 6 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, 1 kartą – už važiavimą autobusu be bilieto. Vieną kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 118-124). 2013 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiąja (motina). 2015 m. 3 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus prieš motiną. Vieną kartą baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, kaltinamajam susitaikius su privačiomis kaltintojomis (savo vaiko motina ir jos giminaite) ir sudarius sutartis dėl žalos atlyginimo (b. l. 125-147). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji 2018 m. gruodžio 19 d. pasirašė susitaikymo protokolą. Nukentėjusioji prašo, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi. Kita vertus, kaltinamasis 1 kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 1 kartą baudžiamasis procesas nutrauktas nereabilituojančiu pagrindu, 3 kartus teistas už panašias nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu ir kurį laiką po to laikėsi blaivybės. Prabėgus kiek daugiau nei 3 metams vėl padarė smurtinį nusikaltimą, tik dabar prieš kitą šeimos narį. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis stokoja impulsų kontrolės, negerbia nukentėjusiųjų kaip moterų, kaip žmogaus ir demonstruoja prieš ją savo jėgą, viršenybę. Baustas administracine tvarka už viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, kuriuos irgi padarė būdamas neblaivus. Teismas laiko, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto netaiko.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, būdą (primityvus, vulgarus), trukmę, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už inkriminuoto nusikaltimo padarymą kaltinamajam galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Jo dydis parenkamas šiek tiek didesnis nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis dirba, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. gruodžio 17 d. 3⁰² val. iki 2018 m. gruodžio 17 d. 17²⁵ val. (vieną parą) (b. l. 81, 86). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 1 arešto parą.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 57 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 57 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti (nustatyti) sumažintą 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti A. S. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (1 parą) ir laikyti, kad jis atliko vieną arešto parą.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis.

Išaiškinti A. S., kad ne vėliau nei per 7 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje atliks areštą, savaitės dienų, kuriomis atliks areštą, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė