Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-498-491/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-30
Bylos Nr.
1S-498-491/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
NUORAŠAS(S)1 S – 498 – 491 / 2008Teisėja Rita DambrauskaitėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2008 m. liepos 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant :

prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

įtariamajam R. S.,jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu, aukštojo išsilavinimo, nevedusio, neteisto,

skundą dėl 2008 m. liepos 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 2 mėnesiams, nustatant šias namų arešto sąlygas: 1) nuolat būti savo namuose Panevėžyje, Anykščių g. 3 – 6, leidžiant išeiti iš jų nuo 12.00 val. iki 14.00 val.; 2) nesilankyti viešose vietose ir uždrausti bendrauti su įtariamuoju M. J.. Nutartyje teismas nurodė, kad ši kardomoji priemonė skiriama todėl, kad yra pagrindo manyti, jog įtariamasis gali trukdyti procesui – naikinti, paslėpti ar klastoti tyrimui svarbius objektus ar dokumentus, daryti įtaką asmenims, bandyti paveikti liudytojus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis R. S. prašo šią nutartį pakeisti – panaikinti jam paskirtą namų areštą ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė jam per griežtą kardomąją priemonę, nustatė namų arešto sąlygas, kurios visiškai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kardomosios priemonės taikymo paskirties ir tikslų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina mažametę dukrą R. S., gim. 2007-07-10, kuri gyvena kartu su juo ir jos motina Panevėžyje, Anykščių g. 3 – 6. Paskirta kardomoji priemonė užkerta kelią pilnaverčiam vaiko poreikių užtikrinimui ir vaiko priežiūrai vykdyti, neleidžia jam tinkamai pasirūpinti vaiku ir sumažina galimybę su juo pilnaverčiai bendrauti. Skunde nurodoma, kad jam nustatytas per trumpas vos dviejų valandų per dieną laikas išeiti iš savo namų ir pasirūpinti savimi bei šeima, nes : 1) šiltu metų laiku dukra daug laiko praleidžia lauke, o jam paskirtos namų arešto sąlygos apribotų buvimą su vaiku lauke; 2) vaiko motina N. K. yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė, todėl prasidėjus mokslams rugsėjo mėnesį ji išvyks ruoštis egzaminų sesijai; 3) dukrą dažnai tenka vežti pas gydytojus sveikatos patikrinimams, rugsėjo mėnesį dukrai planuojama atlikti gydymo procedūrą Vilniuje; 4) jis turi rūpintis ir savo motina, kuriai dėl sveikatos problemų reikalinga nuolatinė jo pagalba; 5) jis ir pats turi sveikatos problemų, todėl turi lankytis pas gydytojus, jam planuojama atlikti operaciją; 6) jam apribota galimybė bendrauti su advokatu; 7) jis renovuoja butą, todėl turi įvairių rūpesčių šiuo klausimu; 8) reikalinga daugiau laiko įvairių buto teisinės registracijos reikalų sutvarkymui, nes butas iki šiol nėra įregistruotas; 9) jam suvaržyta galimybė nuvykti į banką tvarkyti pagal kredito sutartį prisiimtos prievolės bei senelių žemės grąžinimo klausimus. Skunde taip pat nurodoma, kad uždraudus jam lankytis viešose vietose ir nenurodžius konkrečių viešųjų vietų (objektų) sąrašo, jam esmingai apribota jo judėjimo ir išvykimo iš gyvenamosios vietos laisvė net ir skundžiamoje nutartyje nurodytu laikotarpiu, nes viešosios vietos samprata yra labai plati.

Teismo posėdyje įtariamasis bei jo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 15 d. jis, būdamas valstybės tarnautoju, netinkamai atliko tarnybines pareigas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent : būdamas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: Ramygalos g. 14, Panevėžys, vykdydamas tarnybines pareigas – įgyvendinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos uždavinius valstybinės priešgaisrinės priežiūros srityje, sąmoningai pažeisdamas: Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 str. ir 15 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-09 nutarimu Nr. 739, patvirtintus valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 8-14 skyrių; Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 1-3 p.; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 106, patvirtintos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo organizavimo instrukcijos 3-čio, 5-to, 7-to skyriaus; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, patvirtintų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, - privalėdamas: gerbti ir ginti žmogaus ir juridinių asmenų teises; savo veiksmais ir elgesiu nežeminti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardo; būti teisingu ir nešališku; priimti teisėtus ir objektyvius be savanaudiškų paskatų sprendimus; užtikrinti tinkamą valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymą, pažeidimų atskleidimą, tyrimą, prevenciją ir kontrolę; vykdant valstybinę priešgaisrinę priežiūrą objektuose – sužinojęs, pastebėjęs ar nustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią tokiems pažeidimams, taip pat analogiškai laikantis teisės aktų reikalavimų elgtis ir vykdant statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą dalyvaudamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos darbe, tyčia, šių pareigų neatliko, nes siekdamas neteisėtai, neatlygintinai naudotis savo pažįstamo asmens M. J. vadovaujamos UAB „Miroka“ (juridinio asmens kodas Nr. 300123237, esanti adresu – Vasario 16 g., 56, Panevėžyje, pagrindinė bendrovės veikla – priešgaisrinės saugos signalizacijų bei automatinių priešgaisrinės gesinimų sistemų įrengimu ir technine priežiūra), teikiamomis paslaugomis - asmeniniais tikslais naudotis UAB „Miroka“ vardu įregistruotomis transporto priemonėmis, mobiliojo ryšio paslaugomis bei kitu turtu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. atlikdamas Panevėžio mieste ir rajone esančių juridinių ir fizinių asmenų gamybinių ir bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinės būklės patikrinimus ir juose nustatęs trūkumus priešgaisrinės saugos sistemose, patalpų savininkams primygtinai rekomenduodavo sudaryti sutartis tik su UAB „Miroka“, dėl šių trūkumų pašalinimo ir minėtų sistemų techninės priežiūros, garantuodamas kokybišką šios bendrovės paslaugų suteikimą. Po to, R. S. atlikdamas savo tarnybines pareigas, dalyvaudamas įrengtų priešgaisrinės saugos sistemų priėmimo komisijoje, pats priimdavo UAB „Miroka“ atliktus darbus ir vertino jų tinkamumą eksploatavimui. Tokiu būdu R. S. savo pažįstamo M. J. vadovaujamai įmonei neteisėtai užtikrino pastovią gamybinę veiklą įrengiant priešgaisrines saugos sistemas, už tai gaudamas neteisėtą atlygį įvairiomis paslaugomis ir materialinėmis vertybėmis. Tokiais susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu savo veiksmais diskreditavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno vardą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, sumenkino teisėsaugos institucijos — Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM ir jo struktūrinio padalinio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos autoritetą, valstybės prestižą ir akivaizdžiai pažemino priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos autoritetą visuomenėje, jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

Įtariamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Byloje šiai dienai yra ir kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti R. S. padarius nusikalstamą veiką, nurodytą įtarime (BPK 121 str. 2 d.). Tai su UAB „Miroka“ priešgaisrinės signalizacijos įrengimo bei jos pridavimo reikalus tvarkiusių įvairių įmonių atstovų, kitų liudytojų parodymai, kitų tyrimo veiksmų protokolai. Kaip matyti iš skundo, įtariamasis iš esmės ir neneigia pačios kardomosios priemonės jam paskyrimo pagrįstumo – jis nesutinka tik su jam taikomos kardomosios priemonės rūšimi bei jos sąlygomis. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas akivaizdžiai suklydo nurodydamas veikos, kuri aprašyta šios nutarties nustatomojoje dalyje, teisinį pagrindą, t.y. BK straipsnį - 284 str. 1 d. Tačiau, ši klaida negali būti laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio nutartis galėtų būti pripažinta neteisėta, nes pati veika nurodyta apylinkės teismo nutartyje atitinka R. S. pareikštą įtarimą.

BPK 121 str. 2 d. nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pagal BPK 121 str. 4 d. skiriant bet kurią kardomąją priemonę turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. BPK 132 str. 1 d. numatyta, kad namų areštas yra įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Šiuo atveju R. S., kuris iš esmės pagal šiuo metu esančius duomenis baudžiamojoje byloje charakterizuojamas gerai, įtariamas padaręs tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę nei 1 metai. Veika, kuria jis įtariamas, yra pavojinga visuomenei, nes ja padaroma didelė žala valstybei bei valstybės tarnybos interesams. Susipažinus su teismui pateikta baudžiamąja byla matyti, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet iš esmės renkami duomenys kitų specialių žinių reikalaujančių tyrimo veiksmų atlikimui ir todėl maksimaliai turi būti apribota galima įtariamojo bei su juo susijusių asmenų įtaka ikiteisminio tyrimo kokybei, bei įvertinus įtarime nurodytos veikos sunkumą, jos padarymo aplinkybes, laikotarpį ir pasekmes, galima daryti išvadą, kad įtariamajam parinkta kardomoji priemonė – namų areštas, nėra akivaizdžiai per griežta ar neadekvati. Todėl įtariamojo skundo reikalavimas pakeisti šią kardomąją priemonę švelnesne nėra pagrįstas ir šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje netenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir įtariamojo skunde nėra nurodyti išsamesni motyvai ar argumentai, kodėl, jo nuomone, jam paskirta kardomoji priemonė turėtų būti laikoma neteisinga, neatitinkanti veikos, kuria jis įtariamas, pavojingumo bei aiškiai prieštaraujanti bendrai kardomosioms priemonėms keliamiems tikslams, kurie numatyti BPK 119 str.

Kita grupė įtariamojo skunde nurodytų motyvų yra susijusi su dviem jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto, sąlygom – su apribojimu būti namuose ir reikalavimu nesilankyti viešose vietose. Tačiau, reikalavimo pakeisti šias sąlygas įtariamojo skunde nėra – kaip jau minėta, skunde yra vienintelis įtariamojo prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę švelnesne. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas neturi sąlygų ir galimybės keisti skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismo nurodytas namų arešto sąlygas, nes tokiu būdu būtų pažeistos skundo nagrinėjimo teisinės ribos. Įtariamajam dėl to išaiškinama, kad dėl namų arešto sąlygų pakeitimo motyvuotu prašymu jis turėtų kreiptis į kardomosios priemonės paskyrimą inicijavusį prokurorą. Būtent tokia teismų praktika formuluojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 (šio nutarimo 37 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo R. S. skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Valdas Meidus