Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-319/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
1-7-319/2011
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01107-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nukentėjusysis
S. Š.
Kaltinamasis
J. B.
Advokatai
Vidutė Tiškuvienė, Kostas Žilinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-319 /2011Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01107-2008-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5; 2.3.6.4.4 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, advokatei Vidutei Tiškuvienei, nukentėjusiajam S. Š., jo atstovui advokatui Kostui Žilinskui, ekspertui Leonui Urbanavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. B. buvo pareikštas kaltinimas ir byla perduota teismui dėl to, kad jis 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 12 val. Alytuje, Užuolankos g., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju S. Š. metu, tyčia spirdamas koja nukentėjusiajam vieną kartą į nosį, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies lūžimo, galvos smegenų sutrenkimo S. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Tokie kaltinamojo J. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamais J. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir minimą dieną, kartu su bendradarbiais K. G. ir B. B. automobiliu važiavo pagal nustatytą maršrutą ir rinko šiukšles iš konteinerių. Išvažiavę iš gyvenamųjų namų teritorijos jis automobilį pasuko į Užuolankos g. ir važiuodamas nedideliu greičiu arčiau dešinio kelkraščio norėjo įsukti į Vilniaus g. Kaip tik tuo metu iš Vilniaus g. į Užuolankos g. įsukinėjo moters vairuojamas automobilis ir išgirdo įtartiną garsą. Pasižiūrėjus pro veidrodėlius jis lengvojo automobilio nematė, todėl norėdamas pasižiūrėti kas atsitiko išlipo iš automobilio. Kaip tik tuo metu prie jo pribėgo nukentėjusysis ir pradėjęs reikšti pretenzijas dėl galimai avarinės situacijos sukėlimo ir kelis kartus kirto jam į veidą, spyrė į šoną ir pargriovė ant žemės. Vėliau atbėgusi nukentėjusiojo žmona pastarąjį atitraukė. Nukentėjusiajam smūgio koja nesudavė, jo nemušė. Iš karto jis paskambino į policiją. Dėl nukentėjusiojo veiksmų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad iš vakaro šventė giminaitės gimtadienį ir buvo neblaivus. Rytą jis kartu su žmona ir dukrele automobiliu važiavo namo į Alytų. Automobilį vairavo žmona L. Š.. Važiuojant Vilniaus g. žmona darė posūkį į Užuolankos g. ir pamatė priešais atvažiuojantį automobilį ir norėdama išvengti susidūrimo ratu kabino kelkraščio bortelį ir sprogo padanga. Automobilis sustojo už šiukšlių vežimo automašinos. Jis išlipo iš mašinos ir norėjęs pasiaiškinti su vairuotoju dėl jo netinkamo vairavimo. Atsidarius automašinos duris kaltinamasis koja spyrė jam į nosį. Pastarajam išlipus iš automobilio jie susikibo, tačiau priėjusi žmona juos išskyrė. Kaltinamajam smūgių nesudavė, jo nespardė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojai K. G. ir B. B. duodami iš esmės ta pačius parodymus parodė, kad minimą dieną jie dirbo su kaltinamuoju J. B.. Automobilį, kuris yra pritaikytas vežti šiukšlėmis, vairavo J. B.. Nustatytu maršrutu jie rinko šiukšles Užuolankos g. ir išvažinėjo į Vilniaus g. Matė kaip iš Vilniaus g. į Užuolankos g. įsuko lengvasis automobilis ir jam prasilenkiant girdėjo garsą panašų į trenksmą. J. B. sustabdė automobilį ir išlipo pasižiūrėti kas atsitiko. Tuo metu prie jo pribėgo nukentėjusysis ir kelis kartus kirto jam į veidą. Nuo suduotų smūgių J. B. nukrito ant žemės. Vėliau priėjusi nukentėjusiojo žmona jį atitraukė. Matėsi, kad nukentėjusysis buvo susinervinęs. Abu liudytojai nurodė, kad kaltinamasis J. B. būdamas automobilyje nukentėjusiajam nespyrė.

Liudytoja L. Š. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo parodymus. Ji parodė, kad nukentėjusiajam jos vyrui išlipus iš automobilio ir nuėjus pasiaiškinti su kaltinamuoju ji taip pat išlipo iš automobilio ir matė, kad vyrui priėjus prie iš šiukšliavežys ir pravėrus duris pasirodė koja ir vyras atšoko, suprato, kad vyrui įspyrė. Vėliau priėjusi ji išskyrė vyrą kuris buvo susikibęs su kaltinamuoju. Vyras skundėsi, kad kaltinamasis jam įspyrė į nosį. Ji nematė, kad vyras kaltinamajam būtų sudavęs smūgius rankomis ir kojomis.

Liudytojas R. S. parodė, kad iš budinčio policijos komisariate gavo nurodymą nuvykti į Užuolankos g. Kartu su policijos pareigūnu Leonavičiumi nuvykę nurodytu adresu pamatė minėtoje g. ties išvažiavimu į Vilniaus g. dešiniame kelkraštyje stovinčią šiukšlių vežimo automobilį ir už jos automobilį ,,Toyota“. Kaltinamasis skundėsi, kad jam ranką sužalojo nukentėjusysis, o pastarasis nurodė, kad jam įspyrė kaltinamasis J. B.. Ant kaltinamojo veido matėsi sužalojimo žymės, ant nukentėjusiojo veido tokių žymių nesimatė, jautėsi, kad nukentėjusysis vartojęs alkoholį. Abu nesutiko ginčo spręsti taikiai, todėl nukentėjusiajam pasiūlė vykti į policijos komisariatą, nes nebuvo konstatuotas eismo įvykis.

Liudytoja B. Š. parodė, kad ji kartu su tėvais važiavo automobilyje ir sėdėjo ant galinės sėdynė. Motina vairuodama automobilį užvažiavo ant kelkraščio dėl to sprogo padanga. Tėvas išlipo iš automobilio ir nuėjo pasiaiškinti su šiukšliavežio vairuotoju. Pro galinį langą ji matė kaip tėvas atidarė minėto automobilio dureles ir vairuotojas tėvui spyrė koja. Motina nubėgo prie automašinos ir išskyrė tėvą su vairuotoju.

Iš tarnybinio pranešimo, įvykio registracijos lapo (b.l. 2,5) matyti, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. 15²⁵ iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus Alytaus miesto ir rajono PK gautas telefoninis pranešimas, kad kreipėsi S. Š., kuriam nustatyta nosies sumušimas.

Iš protokolo-pareiškimo, įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-11) matyti, kad 2008 m. rugsėjo 28 d. nukentėjusysis S. Š. kreipėsi į Alytaus PK nurodydamas, kad jam įspyrė šiukšliavežės vairuotojas. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad konfliktas įvyko Alytaus m. Užuolankos g. ties įvažiavimu į Vilniaus g.

Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam S. Š. nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų sutrenkimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno poveikio pasekoje, galimai smūgiavimo būdu, ir pilnai negalima atmesti galimybės, kad šis sužalojimas galėjo gautis ir autoįvykio metu veidu atsitrenkiant į automobilio salono vidines dalis (b.l. 19, 21, 78). Teismo posėdžio metu dalyvavęs specialistas (ekspertas) L. U. patvirtino minėtas tyrimo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Iš akistatos protokolo (b.l. 46-48) matyti, kad kaltinamasis J. B. ir nukentėjusysis S. Š. laikėsi savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu patvirtindami tai, kad kaltinamasis smūgių koja nukentėjusiajam nesudavė ir priešingai nurodydamas, kad S. Š. jį išlipusį iš automobilio sumušė, gi pastarasis teigė, kad kaltinamojo nemušė. Šio procesinio veiksmo metu prieštaravimai nepanaikinti.

Iš daiktų pateikimo jų apžiūros protokolų (b.l. 84-88) matyti, kad iš nukentėjusiojo S. Š. paimtas automobilio ratas. Apžiūrėjus jį nustatyta, kad dvejose vietose ratlankis sulankstytas, sužalota padangos šoninė dalis.

Kaip matyti iš kaltinamojo J. B. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nukentėjusiajam smūgio koja nesudavė ir jo nesužalojo, gi priešingai jam išlipus iš automobilio pribėgęs nukentėjusysis S. Š. sudavė kelis smūgius jam į galvą, spyrė į šoną, dėl suduotų smūgių jis parkrito ant žemės, vėliau jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 43-44)- visiškai neigė kaltę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. kaltinamasis J. B. dirbo ir vairavo specialios paskirties automobilį ,,M. B.“, kuris skirtas vežioti šiukšlėms. Kaltinamasis J. B. ir kartu su juo dirbę darbininkai K. G., B. B. sėdėdami automobilio kabinoje važiavo nustatytu maršrutu rinkdami šiukšles iš konteinerių. Automobilis išvažiavo iš gyvenamųjų namų teritorijos ir Užuolankos g. važiavo link Vilniaus g. Kaltinamasis nurodė, kad automobilis važiavo arti dešinio kelkraščio ir norėjo daryti posūkį į dešinę. Būtent kaip tik šiuo metu iš Vilniaus g. įsuko nukentėjusiojo žmonos vairuojamas automobilis ir pastarieji išgirdo trenksmą. Pasižiūrėjęs į veidrodėlius automobilio nesimatė. Iš esmės tokias pat aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino kartu su kaltinamuoju kabinoje važiavę liudytojai K. G., B. B., bei į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. S., kuris taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo už šiukšliavežės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai K. G. ir B. B. iš esmės tvirtindami kaltinamojo parodymus nurodė, kad pastarasis norėdamas pasižiūrėti kas įvyko išlipo iš automobilio ir jie neužilgo išgirdo triukšmą ir matė, kaip nukentėjusysis muša J. B.. Šie liudytojai kategoriškai neigia, kad kaltinamasis sėdėdamas automobilyje koja spyrė nukentėjusiajam į galvą ir tokiu būdu galėjo jį sužaloti. Nors liudytojai ir kaltinamasis yra bendradarbiai, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti jų nuosekliais parodymais. Nežiūrint į tai nukentėjusiojo S. Š. parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino jo žmona ir nepilnametė dukra, kurios nurodė, kad žmona stovėdama šalia automobilio, o dukra sėdėdama automobilyje matė, kaip šiukšliavežės vairuotojas spyrė nukentėjusiajam. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja L. Š. yra kaltinamojo žmona, o liudytoja B. Š. dukra ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Liudytoja L. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė tik nukentėjusiajam naudingus parodymus, kad pastarajam buvo suduotas smūgis, tačiau teigė, jog nematė, kad vyras būtų mušęs kaltinamąjį, nors šias aplinkybes patvirtino liudytojai K. G. ir B. B., kaltinamajam sužalojimai, atitinkantys faktines aplinkybes, konstatuoti specialisto (b.l. 80-81). Aukščiau minėta kaip buvo išsidėstę automobiliai po įvykio kuomet buvo prakirsta L. Š. vairuojamo automobilio padanga, kokie asmenys tai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje procesiniai veiksmai (b.l. 165-175), eksperimentas (b.l. 176-181). Šiuose atliktuose procesiniuose veiksmuose kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė savas pozicijas, tai atitinkamai konstatuota ir eksperimento protokole. Teismas vertindamas šiuos procesinius veiksmus remiasi įrodymų visetu. Šiuo atveju teismas laiko pagrįstomis kaltinamojo J. B. nurodytoms aplinkybėms dėl automobilių išsidėstymo po įvykio, nes priešingu atveju remiantis nukentėjusiojo parodymais, kad šiukšliavežė stovėjo prie kairio kelkraščio, teismui duoda pagrindo abejoti, kokiu būdu ir kaip nukentėjusiojo žmonos vairuojamas automobilis galėjo prasilenkti su minėtu specialios paskirties automobiliu, kai tarp kelkraščio ir šio automobilio buvo iki 1 m. atstumas ir ši teismo išvada nereikalauja jokių specialių žinių. Konstatuojant šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad liudytojos L. Š. ir B. Š. galimybės matyti, kaltinamojo veiksmus kabinoje ar išlipant iš kabinos – smūgio koja sudavimą buvo labai ribotos ar netgi negalimos, nes jos vairuojamas automobilis stovėjo už specialiosios paskirties automobilio, kas ir konstatuota eksperimento dalyje, todėl teismas jų parodymus atmeta kai paneigtus kitais minėtais įrodymais. Nukentėjusiajam S. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdyje dalyvavęs specialistas L. U. nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas galimai smūgiavimo būdu ir pilnai neatmetė galimybės, kad sužalojimas galėjo gautis ir autoįvykio metu veidu atsitrenkiant į automobilio salono vidines dalis. Nustatyta, kad nukentėjusiojo žmonos vairuojamas automobilis kliudė kelkraštį ir kontakto su automobilio dešiniu ratu metu sprogo padanga ir dėl to neabejotinai jautėsi smūgis ir nukentėjusysis S. Š. sėdėdamas priekinėje sėdynėje galėjo atsitrenkti į automobilio vidines dalis ir patirti minėtą sužalojimą. Šių aplinkybių bei faktinių bylos aplinkybių visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. lapkričio 10 d. teismo nuosprendžiu nukentėjusysis S. Š. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dėl kaltinamojo J. B. sužalojimo, tomis, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. 2010 m. gruodžio 22d. apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatuodamas, kad nuosprendis teisingas ir pagrįstas, rėmėsi kaltinamojo J. B. (išnagrinėtoje byloje nukentėjusysis) bei liudytojų K. G. ir B. B. parodymais, kurie praktiškai yra tapatūs parodymams duotiems šiame teisminiame procese ir iš esmės vertino kaip ginčijamus liudytojos L. Š. parodymus, kurie prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1 p., 303 str. 5d. 1p.).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas