- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2-444-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02787-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos dujos“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į vidutinio slėgio dujotiekio įvadus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5).
Pareiškime nurodė, kad statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), 2001 metais buvo pastatyti ir priimti eksploatuoti vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynai (įvadai); dujotiekio tinklams pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis 2013-06-03 buvo atlikti kadastriniai matavimai bei sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau neįregistruotas turto savininkas, valdymo ir nuosavybės forma. Pareiškime teigiama, kad nuo minėtų dujotiekio vamzdynų įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento (pagal 2001 m. Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą) juos valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri dabartinis AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas, kuris dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdo jau daugiau kaip 10 metų. Šiais dujotiekio vamzdynais AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas visą nurodytą laikotarpį nepertraukiamai tiekė gamtines dujas, dujų sistemų eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dujų įmonės sąskaita buvo atliekami dujotiekio vamzdynų techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbai. Atkreipė dėmesį į tai, kad visi dujų tinklai yra bendros dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos dujų sistemos funkcionavimui. Be to, dujų tinklai yra specialios paskirties objektas ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir finansinę atsakomybę minėtų dujų tinklų eksploatavimo saugumui bei avarijų prevencijai užtikrinti. Pareiškėjas neturėdamas nuosavybės teisės į nurodytus dujotiekio vamzdynus, negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti tik turto savininkas (perkelti, rekonstruoti, demontuoti dujotiekį ete), todėl saugus dujų sistemų eksploatavimas nėra pilnai užtikrinamas. Nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos dujotiekio vamzdynus nei vienu iš LR CK 4.47 str. nustatytų būdų; minėti dujotiekio vamzdynai niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise; minėti dujotiekio vamzdynai bei daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, Vilniaus rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra įrengtas dujotiekio vamzdynas, jokia nuosavybės forma minėtų dujų tinklų neturi; pareiškėjui nebuvo ir nėra žinoma apie asmenis, kurie į minėtus dujotiekio vamzdynus turėtų daugiau teisių, negu pareiškėjas. Nuo pat perdavimo eksploatuoti dienos, dujotiekio vamzdynai buvo pareiškėjo prižiūrimi, eksploatuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi, per visą valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas turtą valdo sąžiningai. Teigia, jog pareiškėjas visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip turto savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus ir yra visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, kuomet galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi faktą. Papildomame rašte pareiškėjas nurodė, kad dujotiekio vamzdyno statytojai buvo AB „Lietuvos dujos“ ir Balsio statybos įmonė (nuo 2007-01-02 UAB „BSI kompanija“). 2001-12-19 pareiškėjas įregistravo nuosavybės teisę į 261 m. ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); o 2012-11-26 pirkimo-pardavimo sutartimi AB „Lietuvos dujos“ iš BUAB „BSI kompanija“ išpirko visus jos nuosavybės teise valdomus dujotiekių vamzdynus, tačiau dujotiekių įvadai, esantys (duomenys neskelbtini), šiai įmonei nuosavybės teise nepriklauso.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 78), nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo prašomų įgyjamąja senatimi nuosavybėn vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynų valdymas atitinka CK 4.68 str. 1 d. reikalavimus, bei kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į vamzdynus kitokiu CK numatytuu būdu, VMI prie FM neprieštaraus pareiškėjo reikalavimui. Taipogi prašė bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Kadangi apie bylos nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkmai, atsižvelgus į pateiktą prašymą, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, jog Balsio įmonė nepretenduoja į nuosavybę ir neprieštarauja, kad pareiškėjas įformintų nuyosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į vidutinio slėgio dujotiekio įvadus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodytos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad vidutinio slėgio dujotiekio įvadai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini)), pastatyti 2001 m. (b.l. 8-29). Minėti vamzdynai (įvadai) priimti eksploatacijon 2001 m. aktu (b.l. 6-7); šie objektai bei nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti (b.l. 37-40). Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie šio dujotiekio vamzdyno (įvadų) priklausymą kam nors nuosavybės teise. Į bylą įtrauktas suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2013-09-02 pažymoje informavo, kad savivaldybės administracija savo atskaitomybėje nuosavybės ar patikėjimo teise nevaldo ir nepretenduoja į AB „Lietuvos dujos“ nurodytus vamzdynus (b.l. 41-43). UAB „BSI kompanija“ (anksčiau Balsio statybos įmonė, Dujotiekio priėmimo eksploatacijon akte kartu su pareiškėju nurodyta užsakovu bei statytoju) rašte nurodė, kad jokių dujotiekio vamzdynų, tame tarpe Balsio statybos įmonės užsakymu 2001 m. pastatytų vidutinio slėgio dujotiekio įvadų į individualius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nevaldo ir jų įmonės apskaitoje nėra; BUAB „BSI kompanija“ į šiuos dujotiekio įvadus nepretenduoja ir neprieštarauja, kad AB „Lietuvos dujos“ įsiteisintų į juos nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį (b.l. 73).
Pareiškėjas, pagrįsdamas aplinkybes, jog jis nuo minėto dujotiekio įvadų įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą faktiškai valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri, pateikė Požeminio ir antžeminio dujotiekio paso kopiją (b.l. 30-56).
Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų žinojęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektus, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba, kad valdytojas būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad valdytojas vidutinio slėgio dujotiekio įvadus, kaip savais, naudojosi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė.
Taipogi byloje nėra duomenų, kad ginčo įvadus būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją, ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Kaip jau minėta, dujotiekio įvadus nuo 2001 metų, t.y. nuo jų įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento, valdė, taip pat juos prižiūrėjo būtent pareiškėjas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ minėtą turtą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomus daiktus, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų, kitų galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 75-76). Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas AB „Lietuvos dujos“ valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė aukščiau minėtus vidutinio slėgio dujotiekio įvadus, esančius (duomenys neskelbtini).
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į vidutinio slėgio dujotiekio įvadus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad AB „Lietuvos dujos“, į.k. (duomenys neskelbtini) , įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į vidutinio slėgio dujotiekio įvadus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.