- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1S-934-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00274-2007-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- L. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. kovo 17 d. priimtą nutarimą Nr. 95-133 taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas 2011-11-15 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2007-04-29, bausmės pabaiga – 2017-04-29.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 95-133 nutarė nuteistajam L. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam ankstesnio svarstymo metu nustatytas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu taikius lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
L. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2015-03-17 nutarimą. Skunde nurodo, kad visi Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą, o teismo argumentas, kad priimtas nutarimas yra nepakankamai pagrįstas yra neatsakingas, demotyvuojantis ir menkinantis Komisijos darbą. Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Apelianto teigimu, neatlikta bausmės dalis negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, taip pat jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu. Teismas neįsigilino, kad jis bausmės atlikimo metu paskatintas šešiolika kartų, gautos nuobaudos negaliojančios, tad laikoma, jog nuobaudų jis neturi. Argumentas, kad jis dar nepakankamai patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomijos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, šabloniška, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymo pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu, todėl turi būti naikinama.
L. K. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
Aukštesnės instancijos pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko bei įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės: nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir jo atžvilgiu galima taikyti tolimesnį pataisos procesą neizoliuotai nuo visuomenės.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis savo skunde naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Prokurorės atsiliepime išreikšta pozicija, kad L. K. yra didesnio pavojingumo visuomenei asmenybė, todėl siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, jo šiuo metu negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Darytina išvada, jog Komisijos nariai pervertino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi bei įvykdytas ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Nors tai jau nebe pirmas nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo galimybės, tačiau vertinama tų pačių aukščiau minėtų aplinkybių visuma, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo.
Nors nuteistasis savo elgesį vertina kaip pozityvų ir mano, jog yra pasitaisęs, tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. K. atvykęs į įkalinimo įstaigą pareiškė norą dirbti įstaigoje, tačiau nedirbo, nors turi priteistą didelį civilinį ieškinį – 90 000 Lt, kuris po truputį dengiamas labiau artimųjų, o ne paties nuteistojo pagalba. Tai rodo, jog apeliantas negeba pilnai prisiimti atsakomybės už nusikalstama veika sukeltus padarinius ir savo finansinę naštą perkelia kitiems asmenims, kurie nėra kalti ar atsakingi už jo neteisėtus veiksmus. Neigiamai L. K. charakterizuoja ir dvylika nuobaudų, gautų bausmės atlikimo metu. Sutiktina, jog apeliantas taip pat nemažai kartų ir skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą pataisos programose, tačiau nuobaudų ir paskatinimų išsidėstymo tvarka liudija, kad nepriekaištingą elgesį L. K. pavyksta išlaikyti neilgai. Paskutinė nuobauda gauta 2013-06-20, kuri panaikinta prieš terminą 2013-10-10, taigi tik nuo šio laikotarpio stebimi labiau teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai. Todėl apygardos teismo vertinimu, spręsti apie pavyzdingą nuteistojo elgesį dar anksti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnai ne kartą buvo tapę L. K. patyčių, jo grubaus elgesio objektu. Taigi, nuteistasis neįvertina jam teikiamos specialistų pagalbos reikšmės. Psichologinės tarnybos išvada liudija, kad L. K. savivertės jausmas yra aukštesnis už vidutinį, save jis apibūdina kaip subrendusį ir pakeitusį požiūrį į daugelį dalykų, tačiau konkrečiai nesugeba įvardyti, kokius dalykus jis vertina kitaip. Nuteistojo skundas iš esmės yra deklaratyvus, jame dėstomi bendro pobūdžio teiginiai apie bausmių vykdymo teisės principus, cituojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos, kurios nagrinėjamu atveju visiškai nesusijusios su lygtinio paleidimo svarstymo klausimu. Tai tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio objektyviai nevertina ir motyvuotai savo asmenybės pozityvių pokyčių negeba išdėstyti skunde aukštesnės instancijos teismui. Apygardos teismas pažymi, jog tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o lygtinio paleidimo institutas taikomas tik nustačius išskirtinai teigiamas nuteistojo savybes, aktyvų pataisos procesą ir dideles pastangas integruotis į visuomenę. Nagrinėjamu atveju tokių pastangų L. K. nededa.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija, taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nepakankamai įvertino intensyvios priežiūros instituto taikymo trukmės ir nuteistajam likusios neatliktos bausmės dalies santykio. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip vienus metus. Kadangi L. K. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai yra 2 metai 1 mėnuo ir 17 dienų, todėl lieka neaiški nuteistojo priežiūros apimtis po intensyvios priežiūros taikymo pabaigos. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad šiuo metu nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra adekvati nusikalstamomis veikomis sukeltoms negrįžtamoms pasekmės – žmogaus gyvybės atėmimui.
Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai L. K. atžvilgiu jau yra pasiekti. Nuteistasis dar nėra susiformavęs teisingo bausmės paskirties suvokimo, o jo pataisos namuose įgytas vidurinis išsilavinimas, specialybės įgijimas, gerų santykių su šeimos nariais palaikymas nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.