Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) I. K. atstovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2013-08-02, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti ieškovei santuokoje įgytą 400 Eur vertės televizorių, neišmokant atsakovui kompensacijos; priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jį Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų T. K. ir A. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti tokią vaikų ir tėvo laikiną bendravimo tvarką: 1) tėvas kas antrą šeštadienį pasiima vaikus su savimi nuo 9.00 val. ir grąžina motinos nurodytu adresu sekmadienį 20 val. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas pasiimtų po vieną vaiką paeiliui, pavyzdžiui, šeštadienį bendrautų su dukra, o sekmadienį – su sūnumi. Nesant galimybės tėvui pasiimti vaikų nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 2) tėvas turi teisę paimti vaikus iš ugdymo įstaigos (darželio) ir bendrauti dar 1-2 valandas, parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą, bet ne vėliau kaip 20 val.; 3) iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas negali išvykti su vaikais į kitą valstybę be raštiško ieškovės sutikimo.Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad vaikai labiau emociškai prisirišę prie motinos ir jiems būtina speciali priežiūra, todėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiks vaikų interesus. Dėl laikinosios vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad tik tokiu būdu yra galima išvengti besiformuojančių konfliktinių situacijų, o taip pat įvestas teisinis aiškumas ir stabilumas šiuo klausimu, kas atitiktų vaikų interesus. Dėl laikino išlaikymo nurodė, kad jis turi būti priteistas, atsižvelgiant į tai, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatytina su ja.Teisme gauta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus. Vaikų poreikiams užtikrinti būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl tikslinga priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki įsiteisės teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-29 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir T. K., gimusį (duomenys neskelbtini).Pasisakydamas laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas pažymėjo, kad nenurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Priešingai, iš išvadą teikiančios institucijos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, dalyvauja jų auklėjime, pati ieškovė nurodė Vaiko teisių skyriaus specialistui, kad atsakovas yra geras tėvas, rūpinasi vaikais. Iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad abu tėvai geba rūpintis specialių poreikių turinčiais vaikais, nei vienas iš tėvų nėra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros. Dėl to šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad vaikų ryšys su kuriuo nors iš tėvų yra nutrūkęs.Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena nuomojamuose butuose: ieškovė – (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), kuriuose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kuri gyvenamoji vieta vaikams, be kita ko, ieškovės teigimu, turintiems specialiųjų poreikių, yra įprastinė.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę šalių nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškove. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas tenkino ieškovės pareikštą prašymą su tam tikromis redakcinėmis korektūromis ir nustatė tokią laikiną nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką: 1) A. K. kas antrą šeštadienį pasiima vaikus A. K. ir T. K. su savimi nuo 9 val. ir grąžina vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; A. K. turi teisę pasiimti po vieną vaiką paeiliui, t. y. šeštadienį gali bendrauti su dukra A. K., o sekmadienį – su sūnumi T. K., arba atvirkščiai. Nesant galimybės pasiimti vaikų nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaikų motinai I. K. telefonu ar SMS žinute, ar elektroniniu paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; 2) A. K. turi teisę paimti vaikus A. K. ir T. K. iš ugdymo įstaigos (darželio) ir bendrauti su vaikais dar 1-2 valandas, parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.; 3) Tėvai A. K. ir I. K. neturi teisės išvežti vaikų į kitą valstybę be raštiško kito iš tėvų sutikimo.Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas tenkino ieškovės pareikštą prašymą ir nurodė, jog iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. K. ir T. K. priteistina po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki byla bus išnagrinėta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantės ieškovės atstovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir pritaikyti šią laikinąja apsaugos priemonę – nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo.Atskirajame skunde nurodoma, jog priimta nutartis minėtoje dalyje yra neatitinkanti geriausių vaiko interesų bei teisėtų lūkesčių principo, kartu pažeidžianti ir ieškovės interesus bei sukelianti dviprasmiškų interpretacijų ir sudaranti prielaidas piktnaudžiavimui realizuojant laikiną bendravimo su vaikais tvarką – pagal priimtą nutartį nėra identifikuota su kuriuo iš tėvu yra laikinoji vaikų gyvenamoji vieta ir kur turi būti vaikai grąžinami, kai atsakovas įgyvendina nustatytą su vaikais laikinąją bendravimo tvarką.Teismas neteisingai vertina vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo paskirtį, kadangi pastaroji laikinoji apsaugos priemonė yra laikoma siekiant identifikuoti subjektą (molina ar tėvas), su kuriuo ir yra siejama vaikų laikinoji gyvenamoji vieta, o ne tik adresas (kuris iki bylos išnagrinėjimo gali keistis dėl įvairių priežasčių).Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti. Pažymi, jog ieškovė nenurodo kaip yra pažeidžiami vaikų interesai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde taip pat neįrodyta, kad atsakovo elgesys yra netinkamas, jo gyvenimo būdas kelia grėsmę, arba jis pagal savo finansinę padėtį neužtikrina tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Sprendžiant dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimas dėl reikalavimų pagrįstumo nesprendžiamas (šiuo atveju dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą). Dėl ieškinio pagrįstumo išsprendžiama tik atlikus išsamų teisminį tyrimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų T. K. ir A. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (motina). Prašymą motyvavo tuo, jog vaikai emociškai labiau prisirišę prie mamos ir jiems būtina speciali priežiūra.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą atmetė, kadangi nustatė, jog teismui nenurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Taip pat teismas nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti, kuri gyvenamoji vieta vaikams yra įprastinė.Iš esmes atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog nenustačius laikinosios vaikų gyvenamosios vietos, kyla neaiškumų, kaip vykdyti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką – su kuriuo iš tėvų yra laikinoji vaikų gyvenamoji vieta ir kur turi būti vaikai grąžinami, kai įgyvendina laikiną bendravimo tvarką.Vaikų gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kad ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.). Kaip minėjo pirmosios instancijos teismas, laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokio aplinkybių viseto konstatuoti negalima, be to, ir atskirajame skunde antrosios aplinkybės apeliantė neįrodinėja. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikto buities trimo akto matyti, jog faktiškai vaikai gyvena su ieškove, aplinkybių apie konfliktinę situaciją tarp šalių dėl vaikų faktinės gyvenamosios vietos, apeliantė nenurodė, todėl spręsti dėl vaikų laikinosios jų gyvenamosios vietos nėra būtinybės. Esant neaiškumams dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ši tvarka gali būti keičiama vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesais. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutartį palikti nepakeistą.