Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. (K. K.) ieškinį atsakovui G. O. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiūlymų nėra gavęs, nedarbo išmoka nėra mokama. Dėl sveikatos negali dirbti sunkaus fizinio darbo, galimybės įsidarbinti yra ribotos. Siekdamas įsidarbinti, ruošiasi lankyti kursus vairuotojo pažymėjimui, suteikiančiam teisę vežti krovinius, gauti. Šiuo metu jokių papildomų pajamų neturi, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, padedant šeimos nariams, todėl neturi galimybės teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, pragyvena iš socialinės pašalpos, išmokų vaikams, šiuo metu nedirba, nes augina dukrą, gimusią 2016-11-07. Sūnus E. ir dukra E. lanko meno mokyklą, todėl reikalingos ne tik įprastos mokyklinės prekės, bet ir priemonės, būtinos meno mokykloje, dėl to išlaikymui reikalingos išlaidos tik didėja. Atsakovės vertinimu išlaikymo dydis turėtų būti ne mažinamas, bet didinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Taigi, atsakovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą.

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą atsakovas privalo teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui E. ir dukrai E. po 57,92 Eur kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė gaunamų pajamų sumažėjimą, pablogėjusią sveikatą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė duomenis apie gaunamą socialinę pašalpą bei išrašus iš medicinos dokumentų.

Pagal ieškovo pateiktus duomenis jo gaunamas pajamas sudaro 122 Eur socialinė pašalpa, kitų pajamų ieškovas negauna. Iš pateikto 2019 m. sausio 2 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad ieškovui dėl nustatytų kaklo nervų šaknelių sutrikimo, kt. peties pažeidimų susirgimų (G54.2, M75.8 pagal TLK10) nerekomenduojama dirbti sunkaus fizinio darbo, kur reikalaujama ilgai stovėti, kelti svorį rankomis. Šios pateiktos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio leidžia daryti išvadą, kad nesunkų fizinį darbą, nereikalaujantį svorio perkėlimo rankomis, nesusijusį su ilgalaikiu stovėjimu, ieškovas dirbti gali. Kitame medicininiame dokumente (medicinos dokumentų išrašas 2016 m. lapkričio 21 d.) nurodyti ieškovo susirgimai (stuburo osteochondrozė, krūtinės nervų šaknelių sutrikimai) teismo vertinimu taip pat nesudaro kliūčių dirbti darbą, atitinkantį ieškovo sveikatos būklę. Įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus apie sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl turimų sveikatos problemų negali susirasti darbo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad dėl nustatytų susirgimų ženkliai padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009, Nr. 3K‑3‑294/2010).

Remiantis byloje pateiktais dokumentais, ieškovo paaiškinimais, kad yra baigęs plataus profilio kirpėjo kursus, teismas sprendžia, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės situacijos yra paties ieškovo kaltė. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas nedirba ir pragyvena tik iš mokamos socialinės pašalpos, nustatyta ir 2014 m. spalio 29 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendime, kuriuo priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams. Teismo sprendimu nustatyta aplinkybė apie mokamą socialinę pašalpą patvirtina, kad ieškovas jokia darbine veikla neužsiėmė tiek 2014 m., tiek šiuo metu. Toks ieškovo pasyvumas, ieškant jo profesinius gebėjimus atitinkančio darbo, negali būti pateisinamas tik pablogėjusia sveikatos būkle, juolab, kad nedarbingumas ieškovui nėra nustatytas. Galimai ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, lyginant su 2014 m., tačiau toks pablogėjimas nėra esminis, sudarantis pagrindą mažinti išlaikymo dydį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir nustačius esminį aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Toks teismo sprendimas, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo.

Sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, ieškovo turtinė padėtis turi būti vertinama laikotarpiu nuo Plungės r. apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d. Kaip ir 2014 m. ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav, ieškovo pajamas sudaro gaunama 122 Eur socialinė išmoka. Teismo vertinimu ieškovas esminės turtinės padėties pablogėjimo neįrodė. Aplinkybės, jog ieškovo atžvilgiu yra įsiskolinimas Vaikų fondui bei Mokesčių inspekcijai, neįrodo finansinės padėties pablogėjimo, nes tokią situaciją sukūrė pats ieškovas, vengdamas gera valia vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo, žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas atmeta ieškovo argumentą, jog apribojus jo kaip tėvo valdžią, jis nebeturi pareigos lygia dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Įvertintus tai, kad ieškovas kas mėnesį sutinka teikti tik 25 Eur išlaikymą, atsakovė turėtų teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti vaikų E. ir E. poreikiai. Atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, turi dar du nepilnamečius vaikus, jos pajams sudaro socialinės išmokos. Vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina atsakovė. todėl perkelti faktiškai dar ir visą išlaikymo naštą tik atsakovei būtų neteisinga.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šią įstatymo nuostatą išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio. Byloje atsakovės pateiktais dokumentais ((duomenys neskelbtini) mokyklos 2018-12-06 pažyma Nr. S-110) ir jos paaiškinimais nustatyta, kad vaikai E. ir E. be pagrindinės mokyklos lanko ir meno mokyklą, sūnus mokosi gitaros specialybės, dukra – dailės specialybės. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir jau vien dėl to padidėjusius vaikų poreikius, darytina išvada, kad iš ieškovo priteista 57,92 Eur kas mėnesį išlaikymo suma nėra per didėlė, todėl mažinti šią sumą nėra teisinga ir protinga. Ieškovas, būdamas darbingas, vis tik turėtų imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir taip prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, įvertinus ieškovo amžių, išsilavinimą ir duomenis apie jo darbingumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas turi galimybes dėti papildomas pastangas ir gauti pajamas būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti, o gaunamos pajamos ir sveikatos būklė negali būti priežastis sumažinti nepilnamečiam vaikams reikalingą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo suteikta garantuojama valstybinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo K. K. (K. K.) ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.