Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-07-12 · Administracinė byla Nr. I-7283-281/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-12
Bylos Nr.
I-7283-281/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Alvydas Barkauskas, Mefodija Povilaitienė (pran.)
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-7283-18/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.3. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. liepos mėn. 12 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (pirmininko) ir Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos), sekretoriaujant Beatai Borkovskai, dalyvaujant pareiškėjai K. M., atsakovės atstovei Jolitai Zakaraitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. M. skundu teismui (b.l. 3-8) prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Ginčų komisija) spendimą Nr.S-45(7-17/2007); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) sprendimą Nr.(27.183)-256-366; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2006-10-06 sprendimą Nr. (27.183)-256-366.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškina, jog minėtais mokesčių administratoriaus sprendimais jinai buvo įpareigota sumokėti 47292 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GMP), 6470,66 Lt šio mokesčio delspinigių, 49729 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 12335,98 Lt PVM delspinigių, 1002 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų bazinei pensijai ir 870 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 4729 Lt GPM bauda, 4973 Lt PVM bauda, 2004 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą bei 1740 Lt VSD papildomai pensijos daliai baudą.

Ji turi tik vidurinį išsilavinimą, neturi specialaus teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo tinkamai įvertinti sudaromų sandorių esmės, nuspėti iš tokių veiksmų kylančių pasekmių. Ji neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos, todėl deklaravo pajamas ir apskaičiavo gyventojo pajamų mokestį savo jėgomis. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – LR GPMĮ) nauja redakcija, kuria įtvirtinta individualios veiklos sąvoka, įsigaliojo tik 2003-01-01, todėl deklaruojant pajamas už 2003 bei 2004 metus naujas teisinis reglamentavimas dar nebuvo tinkamai išaiškintas, įstatymo taikymo praktika nebuvo suformuota. LR GPMĮ nauja redakcija iš esmės pakeitė iš asmeninės nuosavybės perleidimo kylančios mokestinės prievolės nustatymo kriterijus. Anksčiau galiojusio LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 str. buvo nustatytas labai aiškus kiekybinis kriterijus, t.y. neapmokestinamos pajamos už parduotą gyventojui priklausiusi turtą, jei už jį gauta suma neviršija 1 PNM per mėnesį arba kai per metus parduotas vienas bet kokios vertės vienos ar kitos rūšies daiktas. Tuo tarpu naujoji įstatymo redakcija bei vėlesni jos išaiškinimai nustatė tik kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, ar asmuo vertėsi individualia veikla, ir ar jo gautos pajamos bus apmokestintos. Įstatyme nustačius tik individualios veiklos kriterijus, konkrečių faktinių aplinkybių vertinimas kaip individualios veiklos turėjo susiformuoti praktikoje. Pažeidimą padarė dėl klaidingo įstatymų suvokimo, neišmanymo, kas os manymu, atitinka LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 141 str. 1 d. 4 p., todėl atsižvelgiant į MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu ji atleistina nuo delspinigių ir baudų.

Su sutuoktiniu M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2003-02-28 iš UAB „Pabilta“ įgijo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2003-04-18 šis butas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šis butas buvo parduotas vykdant individualią veiklą, todėl gautos pajamos buvo apmokestintos pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčiais. Su tokia mokesčių administratoriaus pozicija nesutinka, kadangi minėtas butas, buvo įgytas siekiant jame apsigyventi. Įsigijus butą jis nebuvo pilnai įrengtas, todėl teko atlikti buto įrengimo darbus. Atlikus įrengimo darbus. jos netenkino buto įrengimo rezultatas, patalpos antrame buto aukšte pasirodė per mažo aukščio, todėl buvo nuspręsta butą parduoti ir ieškoti kito. Vien tai, jog ji minėtame bute nebuvo deklaravusi nei teisinės nei faktinės savo gyvenamosios vietos, nereiškia, jog įgydama butą ir jį parduodama vertėsi individualia veikla.

Atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ji 2003-2004 m. įvykdė tris sandorius iš kurių gautos pajamos buvo laikomos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos ir nuo kurių atsakovas apskaičiavo mokėtinus mokesčius (2003 m. su sutuoktiniu įgytas butas adresu: (duomenys neskelbtini), parduotas taip pat 2003 m. ir 2004 m. įgyti butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduoti taip pat 2004 m.). Tuo tarpu buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimą ir iš jo gautas pajamas atsakovas priskyrė jos sutuoktiniui. Tokia pozicija nėra visiškai teisinga, nes santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, jei, teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažįstama kitaip (LR CK 3.87, 3.88 str.). Bendrąja jungtine nuosavybe, remiantis LR CK 4.73, laikoma nuosavybė, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pardavus butą gautos lėšos taip pat turi būti laikomos bendrąją jungtine nuosavybe. Sutuoktiniams šiuo atveju turtas (ir už jį gautos lėšos) priklauso lygiomis dalimis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas 2006-10-10 byloje Nr.Al4-916/06). Taigi, nesvarbu kieno vardu buvo registruoti butai esantys, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuris buvo parduotas 2003 m. balandžio mėn.), Vilniuje, pajamos sutuoktiniams turėjo būti paskirstomos po lygiai (juolab, kad abu sutuoktiniai atsakovo yra pripažinti besiverčią individualia veikla). Padalijus 175000 Lt sumą į dvi dalis, jos neviršija 100000Lt, kas lemia, jog, remiantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymu neatsiranda pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). PVM mokėjimo pareiga atsirado tik pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuris buvo parduotas 2003 m. birželio mėn.), Vilnius, t.y. dviem mėnesiais vėliau nei apskaičiavo atsakovas (butas buvo parduotas 2003-06-30). Pasikeitus pareigos mokėti PVM atsiradimo terminui, turi būti perskaičiuojama ir PVM delspinigių suma, kuri turi būti sumažinta.

Jai paskirta bauda bei delspinigiai yra per dideli, todėl mažintini. Mokesčių mokėtojo atsakomybės klausimus reglamentuoja MAĮ ir konkretūs kiekvieno mokesčio įstatymai. MAĮ turėtų būti laikomas teisės aktu, kuriame įtvirtintos bendrosios su mokesčiais susijusius teisinius santykius reguliuojančios normos, tuo tarpu kiti teisės aktai turėtų būti laikomi specialiosiomis normomis. MAĮ 95 str. numato, jog delspinigiai yra vienas iš mokestinių prievolių užtikrinimo būdų. Teismų praktikoje yra pasisakoma, jog delspinigiai be prievolės užtikrinimo funkcijos atlieka ir nubaudimo funkciją. (LVAT teisėjų kolegijos 2005-02-09 nutartis byloje Nr.A15 - 141/2005). MAĮ 139 str. numato, jog teisės aktus pažeidusiam mokesčių mokėtojui gali būti skiriama bauda, jeigu konkretus įstatymas nenustato kitaip. GPMĮ 36 str. 2 d. numato, jog asmenims pažeidusiems įstatymą gali būti skiriama bauda ir (arba) skaičiuojami delspinigiai. Kaip minėta, GPMĮ nuostatos turėtų būti laikomos specialiosiomis, lyginant su MAĮ nuostatomis. Jos mokesčių administratoriui palieka teisę pasirinkti taikyti tiek vieną kurią nors iš šių dviejų sankcijų tiek ir jas abi. Nei GPMĮ nei MAĮ nenumato, aiškių taisyklių, kada asmeniui turėtų būti skiriama tik bauda ar tik delspinigiai, o kada turėtų būti taikomos abi šios priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokia sankcija yra tam tikras asmens finansinis praradimas už tai, kad jis veikė ne pagal teisės normų nustatytas taisykles, skiriant sankciją turi būti atsižvelgiama į teisės pažeidimo sunkumą, asmens elgesį iki teisės pažeidimo ir po jo, taip pat reikia vertinti ir tam tikras asmenines konkretaus asmens savybes, jo socialinę padėtį. Tačiau skiriant sankcijas jai, į šias aplinkybes nebuvo tinkamai atsižvelgta.

Ji savo paaiškinimuose teigė, jog yra senyvo amžiaus, turinti tik vidurinį išsilavinimą, todėl jai buvo sunku suprasti ir tinkamai įvertinti teisės normų nustatytas taisykles bei jų keliamus reikalavimus. Be to, ji prižiūri savo ligotą sutuoktinį, kurio priežiūrai reikalingi tiek laiko tiek ir finansiniai ištekliai. Sužinojusi, kad jos veikla ne visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, pasistengė ją įforminti tinkamai, įregistruodama individualią veiklą, kas vėlgi rodo, kad jos teisiniu požiūriu netinkami veiksmai buvo atsiradę ne dėl piktavališkumo, bet dėl to, kad ji netinkamai suprato ir interpretavo teisės normas ir buvo įsitikinusi, jog jos veiksmai yra teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai skirta maksimaliai galima sankcijų sudėtis (tiek bauda tiek ir delspinigiai) yra per griežta atsakomybės forma, todėl, remiantis teisės aktais, yra galimybė panaikinti vieną iš mokesčių administratoriaus paskirtų sankcijų, o vadovaujantis MAĮ 110, 113 str. nuostatomis atleisti nuo delspinigių sumokėjimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde nurodytus motyvus prašė skundą tenkinti.

Atsiliepime teismui (b.l. 21-26) Mokesčių inspekcija su skundo reikalavimais nesutiko bei nurodė, kad GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtinta individualios veiklos sąvoka: „Individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.“ Taigi galima išskirti tokius pagrindinius individualios veiklos požymius - savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir tęstinumą, kuris suprantamas kaip atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio būsto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis (pvz., išvykimu nuolat gyventi į užsienį ir pan.). Sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Pareiškėjos nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį (2003 -2005 m.). Tai patvirtina tokios aplinkybės: pareiškėja 2003-02-28 įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 149599 Lt, kurį 2003-04-18 pardavė už 175000 Lt; 2004 metais pardavė 2 butus - 2004-04-21 buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 181000 Lt, butas 2004-04-16 gautas dovanų iš dukros (šalys butą įvertino 190000 Lt); 2004-08-12 parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 170000 Lt, butas 2004-08-10 gautas dovanų iš dukros (šalys jį įvertino 180000 Lt suma).

Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2004 metais pareiškėja kartu su sutuoktiniu dukroms padovanojo 6 butus: 2004-05-12 sutartimi R. P. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2004-03-03 sutartimi V. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2004-12-29 sutartimi I. B. butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2004-06-28 sutartimi V. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2004-06-17 sutartimi V. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2004-12-21 sutartimi R. P. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2005 metais pareiškėja gavo dovanų iš dukros V. M. du butus, iš kurių vieną, praėjus 8 dienoms nuo įgijimo, pardavė.

Visi parduoti bei dovanoti butai buvo nupirkti iš UAB „Mabilta“. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad Pareiškėja 2003 - 2005 metais sudarinėjo analogiškus sandorius, todėl jie nelaikytini atsitiktiniais, jiems būdingas tęstinumas, atsikartojamumas. Be to, Pareiškėja pati pripažino, kad 2005 metais vykdė individualią veiklą 2006-05-02 pateikdama 2005 metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje už 2005-04-05 parduotą butą gautas 187000 Lt pajamas deklaravo kaip individualios veiklos pajamas, tačiau nepateikė argumentų, kuo šios veiklos pobūdis skyrėsi nuo 2003 - 2004 metais vykdytos veiklos pobūdžio.

Taip pat pareiškėjos vykdytai veiklai būdingas ekonominės naudos siekimas, nes turto pardavimo pajamos sudarė pagrindinę jos visų gaunamų pajamų dalį (98.5 proc). Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėja 2003 - 2004 metais nekilnojamąjį turtą pardavė turėdama kitų motyvų nei ekonominės naudos siekimas. Be to, tam, kad rasti tinkamiausią būstą įsikurti, nėra logiška ir protinga nekilnojamąjį turtą vienokiu ar kitokiu būdu (perkant, priimant dovaną) įsigyti nuosavybės teise (papildomai patiriant įvairias išlaidas), kad po keleto dienų jį parduoti.

K. M. veikla buvo savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Pareiškėja 2003 - 2004 metais sudarydama nekilnojamo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, t.y. veiklą vykdė savarankiškai.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad tikslinga parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pajamas priskirti ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms ir sumažinti apskaičiuotus mokesčius, tačiau savo prašymui pagrįsti jokių papildomų duomenų ar įrodymų nepateikia. Pagal LR gyventojų registro duomenis, pareiškėja šio buto, kaip gyvenamosios vietos nedeklaravo, įrodymų, kad juo naudojosi asmeniškai, nepateikė. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003-01-03 iki 2005-04-29 buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nuo 2005-07-19 - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Inspekcijai pateiktuose dokumentuose pareiškėjos nurodyta faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėja neįrodė, jog minėtų butų pirkimo ir pardavimo sandoriai priskirtini atsitiktiniams sandoriams neatitinkantiems GPM įstatyme nustatytų individualios veiklos požymių. Todėl prašymas nors vieną butą pripažinti kaip parduotą individualų turtą ir nuo šio buto pardavimo vertės neskaičiuoti mokesčių yra netenkintinas.

Pagal LR PVM įstatymo 2 str. 5 d. ekonomine veikla laikoma veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). To paties įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, 2) prekių tiekimas ir paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje, 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja 2003 - 2004 metais vykdė nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, yra pakankamas pagrindas vadovautis PVM įstatymo 71 str. ir 92 str. nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad ekonominę veiklą vykdantis asmuo, viršijęs 100000 Lt gautų pajamų ribą, privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja, pažeisdama PVM įstatymo 71 str. nuostatas, neįsiregistravo PVM mokėtoja, pažeisdama 92 str. nuostatas, PVM neskaičiavo ir nemokėjo, todėl vadovaujantis LR PVM įstatymo 32 str. 1 d., 92 str. 1 d. pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiavo 49729 Lt PVM.

Pareiškėjos prašymas sumažinti arba visiškai atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta MAĮ 100 str. ir 141 str..

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teismui (b.l.72) tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija, nurodė, kad palaiko Mokesčių inspekcijos poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Inspekcijos 2006-10-06 sprendimu Nr.(27.183)-256-366 iš dalies patvirtintas 2006-08-01 patikrinimo aktas Nr.04-06-32-1, ir K. M. apskaičiuota mokestinė nepriemoka: 47292 Lt GMP, 6470,66 Lt šio mokesčio delspinigių, 49729 Lt PVM, 12335,98 Lt PVM delspinigių, 3068 Lt VSD įmokų bei 676,40 VSD įmokų delspinigiai. (b.l. 21-27).

Mokesčių inspekcijos 2006-12-29 sprendimu Nr.68-162 Inspekcijos 2006-10-06 sprendimas Nr.(27.183)-256-366 toje dalyje, kuria paskaičiuotos VSD įmokos pakeistas, nurodant, jog nesumokėtų VSD įmokos bazinei pensijai gauti yra 1002 Lt, o papildomai pensijos daliai yra 870 lt.yra (b.l. 29-37). Taip pat apreiškėjai paskirta 4729 Lt GPM bauda, 4973 Lt PVM bauda, 2004 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda bei 1740 Lt VSD papildomai pensijos daliai bauda.

Ginčų komisijos 2007-03-19 sprendimu Nr.S-45(7-17/2007) minėtas Mokesčių inspekcijos sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 39-47).

Nors pareiškėja skundu prašo panaikinti Mokesčių inspekcijos sprendimą Nr.(27.183)-256-366, iš skundo motyvų bei argumentų matyti, jog siekiama Mokesčių inspekcijos 2006-12-29 sprendimo Nr.68-162 panaikinimo, todėl tai vertinama kaip rašymo apsirikimas.

Atsižvelgus į tai, byloje spręstinas ginčas dėl Inspekcijos 2006-10-06 sprendimo Nr.(27.183)-256-366, Mokesčių inspekcijos 2006-12-29 sprendimo Nr.68-162 bei Ginčų komisijos 2007-03-19 sprendimo Nr.S-45(7-17/2007) pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje nėra ginčo dėl tų mokestinio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, jog K. M.: 1) pagal 2003-04-18 sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 175000 Lt, kurio (buto įsigijimo kaina bei išlaidos sudarė 150776 Lt); 2) pagal 2004-04-21 sutartį pardavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 181000 Lt; 3) pagal 2004-08-12 sutartį pardavė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 170000 Lt.

K. M. neginčija mokesčių administratoriaus atliktų paskaičiavimų teisingumo, tačiau nesutinka su ta mokestinio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo pirktas ne tikslu jame apsigyventi, o perpardavus siekiant pelno.

Sprendžiama, kad mokesčių administratorius jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigė tų

K. M. skunde nurodytų aplinkybių, jog butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje pareiškėja pirko siekdama jame apsigyventi, atliko buto įrengimo darbus, tačiau tinkamai neįvertinusi buto išplanavimo ir charakteristikų buvo priversta jį parduoti. Ta aplinkybė, jog iki buto pardavimo pareiškėja minėto buto adresu nedeklaravo savo gyvenamosios vietos nepaneigia, jog pats butas buvo piktas su tikslu apsigyventi jame.

Atsižvelgus į tai, minėtas butas nelaikytinas turtu, įsigytu siekiant perpardavus turėti pelną, todėl pajamos iš šio turto pardavimo nelaikytinos pajamomis gautomis vykdant individualią veiklą, o priskirtinos turto pardavimo pajamomis.

Tai, jog minėti (duomenys neskelbtini) Vilniuje esantys butai buvo parduoti siekiant pelno pareiškėja neginčija, todėl iš šių turtų pardavimų gautos pajamos, viršijančios 100000, pagrįstai mokesčių administratoriaus pripažintos PVM mokesčio objektu, o gautas pelnas apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, mokesčių administratoriaus skundžiamuose sprendimuose atlikti paskaičiavimai keistini teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos pateiktais skaičiavimais (b.l. 71-73). Atsižvelgus į tai Ginčų komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimais patvirtintos nurodytos mokėtinų mokesčių bei baudų sumos keistinos, nurodant sekančias mokestines nepriemokas: 47334 GPM, 38288 Lt PVM, 717 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bei 623 Lt VSD įmokų papildomai pensijai.

Tuo pačiu K. M. perskaičiuoti delspinigiai ir baudos sudaro – 6723,90 Lt GPM delspinigių bei 4733 Lt baudos, 8197,77 Lt PVM delspinigių bei 3829 Lt PVM baudos, 1434 Lt VSD įmokų bauda bazinei pensijai bei 1246 Lt VSD įmokų bauda papildomai pensijai (b.l. 69-70).

LR mokesčių administravimo įst. 100 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo – gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

LR mokesčių administravimo įst. 113 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška ir jos išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai sunki asmens ekonominė (socialinė padėtis), tame tarpe ir kai asmuo yra pensijinio amžiaus.

Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, įvertinant tai, kad K. M. yra pensijinio amžiaus, kad veiksmus, kurie pripažinti individualia veikla, pareiškėja deklaravo, t.y. jų neslėpė, todėl tikrinant deklaracijų užpildymo teisingumą buvo galima paskaičiuoti nesumokėtus mokesčius, o mokesčius sumokėjus ar išieškojus, žala biudžetui nebus padaryta, sprendžiama, kad mokesčių administratoriaus paskaičiuotus delspinigius nuo nesumokėtų mokesčių iš pareiškėjos išieškoti netikslinga ir ji nuo delspinigių sumokėjimo atleistina.

Toks minėtų įstatymų nuostatų aiškinimas bei taikymas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-25 nutartyje (adm. b., Nr.A10-525/2007).

Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 2 d. nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs ar šio mokesčio sumokėjimo terminas įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Pagal šio įstatymo 145 str. 2 d., mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra yra taikoma ir ginčams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ar delspinigių mokėjimo.

K. M. apskaičiuotų mokesčių nėra sumokėjusi, taip pat nėra priimto sprendimo dėl skolų sumokėjimo išdėstymo, todėl atleisti ją nuo mokesčio administratoriaus paskirtų baudų nėra teisinio pagrindo.

Kita vertus, pareiškėja, sumokėjusi paskaičiuotus mokesčius ar susitarusi dėl jų išdėstymo, gali kreiptis į mokesčio administratorių dėl atleidimo nuo baudų sumokėjimo. Nagrinėjamo ginčo išsprendimas neužkerta kelio, įvykdžius įstatymo keliamą sąlygą, pakartotinai kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų sumokėjimo.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiami Ginčų komisijos bei mokesčių administratoriaus sprendimai yra keistini, nurodant, jog K. M. nesumokėtų mokesčių bei baudų sumos yra sekančios: 47334 Lt GPM bei 4733 Lt GPM baudos, 38288 Lt PVM bei 3829 Lt PVM baudos, 717 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 1434 Lt su šiuo mokesčiu susijusi bauda, 623 Lt VSD įmokų papildomai pensijai bei 1246 Lt su šiuo mokesčiu susijusi bauda.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. . 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2006-12-19 sprendimą Nr. S-380 (7-371/2006), Valstybinės mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2006-12-29 sprendimą Nr.68-162 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-06 sprendimą Nr.(27.183)-256-366, nurodant, kad K. M. nesumokėtų mokesčių ir paskirtų baudų sumos yra: 47334 Lt GPM bei 4733 Lt GPM baudos, 38288 Lt PVM bei 3829 Lt PVM baudos, 717 Lt VSD įmokų bazinei pensijai ir 1434 Lt su šiuo mokesčiu susijusi bauda, 623 Lt VSD įmokų papildomai pensijai bei 1246 Lt su šiuo mokesčiu susijusi bauda.

Atleisti K. M. nuo visų paskaičiuotų delspinigių sumokėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasBronius JanuškaMefodija Povilaitienė