Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-107-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
1A-60-107-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-60-107/2009Teisėja Laimutė Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.14.1.2.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjai Mirjamai Lisauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžio, kuriuo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jai paskirta 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008-09-26 iki 2008-10-31.

Iš J. K. L. Ž. priteista 407 litai žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteista už tai, kad 2008 m. balandžio 1 d., apie 17 val., atėjo į vaikų ir jaunimo klubą „Draugystė“, esantį (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo tikslu įėjo į mokytojų kambarį, taip įsibrovė į patalpą ir iš L. Ž. rankinės pagrobė 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH – C300“ su 5 litų vertės SIM kortele, 2 litų vertės dėklu.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis nuteistosios J. K. veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepripažindamas nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog J. K. nusikalto būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, taip pat paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliaciniame skunde prokuroras išaiškino Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio prasmę apie bausmės paskirtį, išvardijo BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytus bausmės skyrimo pagrindus, padarė išvadą, jog skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Apeliaciniame skunde prokuroras konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą (BK 178 str. 2 d.) be baudos, arešto ar laisvės apribojimo numato ir laisvės atėmimą iki šešerių metų, todėl šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, nors nuteistoji J. K. teisminio nagrinėjimo metu pati parodė, jog įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Teismas nepagrįstai motyvuodamas, kad tokių nuteistosios parodymų teisme niekas nepatvirtino, ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė visiškai netirta, kaltinamajame akte sunkinančia aplinkybe nenurodyta, nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino nepagrįstai ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei kaltinamosios asmenybę. Prokuroras konstatuoja, kad nuteistoji J. K. savanaudiškais tikslais ir motyvais padarė apysunkį nusikaltimą, charakterizuotina neigiamai, nes ji yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, praeityje teista už analogiškas veikas net 6 kartus, daug kartų patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau propaguoja nusikalstamą gyvenimo būdą. Nuteistoji J. K. yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau niekur nesigydo. Nors ikiteisminiame tyrime nebuvo tirta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, tačiau šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pati nuteistoji, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo abejoti šiais pačios J. K. duotais parodymais, neatsižvelgti į juos skiriant bausmę ir tuo nepaisyti BK 60 str. 1 d. 9 p. bei BK 61 str. nuostatų.

Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, jog teismas, skirdamas bausmę, neįvertino to, kad ikiteisminiame tyrime ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji J. K. nuolat neigė savo kaltę, nors jos kaltę patvirtina nešališki ir neginčytini bylos duomenys. Nors prisipažinti ar neprisipažinti yra nuteistosios teisė, tačiau kategoriškas savo kaltės neigimas duoda pagrindą teigti, kad nuteistoji padarytų veiksmų nevertina kritiškai. Nenuoseklūs parodymai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos asmenybę apibūdina taip pat neigiamai.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus – padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą (nusikaltimas savanaudiškas, tyčinis), kaltinamosios asmenybę, į jos keliamą pavojų aplinkiniams, naujų nusikalstamų veikų padarymo tikimybę, taip pat į tai, kad nuteistajai dviem ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos viešųjų darbų bausmės, kurios vėliau buvo pakeistos į areštą, taip pat į tai, kad paskutiniais nuosprendžiais jai buvo skiriamos arešto bausmės, tačiau tokios rūšies bausmės jai jokios įtakos nedaro, ir ji vėl daro vagystes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendį pakeisti (BPK 328 str. 1p., 2 p.). Vadovaujantis BK 60 str. 1 d. 9 p., BK 61 straipsniu pripažinti J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, ir paskirti J. K. pagal BK 178 str. 2 d. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-06 nuosprendžiu, kuriuo J. K. nuteista 45 parų areštu, neatliktą bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

J. K. kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Savo kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistoji J. K. neskundė, nors kalta prisipažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo kaltinama veikusi grupe su iki kaltinamojo akto surašymo mirusiu A. S. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu J. K. ir A. S. bendrininkavimo faktas liko nenustatytas, teismo nuosprendyje konstatuota, kad bendrininkavimui patvirtinti nesurinkta duomenų, todėl nebuvo pagrindo pripažinti J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Pagrįstai ir argumentuotai teismas nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe nuteistosios prisipažinimą teisiamajame posėdyje, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo narkotikų. Nuosprendyje konstatuojama, kad niekas kitas be pačios nuteistosios prisipažinimo nepatvirtino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, nuosprendyje konstatuotas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimas nustatyti, ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas J. K. parodymais suabejojo, nes ji kalta prisipažino iš dalies, todėl nebuvo pagrindo visiškai pasikliauti nuteistosios parodymais dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jų poveikio ir įtakos nusikaltimo padarymui. Ikiteisminio tyrimo metu apsvaigimo nuo narkotikų aplinkybė nenustatyta, J. K. į kaltę neinkriminuota. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teismas turėjo galimybę stebėti ir vertinti nuteistosios elgesį, jos parodymus teisiamajame posėdyje tiesiogiai, todėl skundžiamo nuosprendžio argumentai, jog nesurinkta duomenų, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo narkotikų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apeliacinio skundo argumentais nepaneigti.

Skirdamas bausmę nuteistajai J. K., teismas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, vadovavosi, nuosprendyje tuos pagrindus išanalizavo.

Į apeliaciniame skunde paminėtus kriterijus bausmei skirti – pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarinius, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnį – ir kitas aplinkybes atsižvelgta. Kas įėjo į nedraudžiamą užeiti vaikų ir jaunimo klubo „Draugystė“ mokytojų kambarį ir iš ten paėmė L. Ž. rankinę, priešingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neginčytinai nenustatyta. Buvusi mokytojų kambaryje liudytoja R. G. asmens, užėjusio į patalpą ir pagrobusio rankinę, nepastebėjo. J. K. buvo pastebėta tik koridoriuje kartu su kaltinamajame akte paminėtu A. S., kai tikrino rankinės turinį. Mirusio A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčytinais nelaikytini, juose ir J. K. parodymuose yra prieštaravimų. Turtas – 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas, į kurį pasikėsino J. K., savo verte ar kuo kitu jokios ypatingos reikšmės neturi. Be padarytos veikos tyčinio pobūdžio nebūtų ir šio nusikaltimo – vagystės – sudėties, o J. K. padaryto nusikaltimo padariniai, matuojant pagrobto turto verte, siekia nedidelės vertės turto ribą (BK 190 str.).

Pasisakydamas apie J. K. teistumus už baudžiamuosius nusižengimus, teismas vadovavosi BK 97 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje išaiškino, jog bausmių skyrimas nuosprendžiais už baudžiamuosius nusižengimus teistumo, kaip jis suprantamas BK 97 straipsnio prasme, neužtraukia. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo, o ne už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 str. 1 d.). Todėl, nesant teistumo, teismas BK 55 straipsniu vadovavosi ir skyrė J. K. bausmę kaip pirmą kartą teisiamai pagrįstai. Kaip matyti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies dėl bausmės paskyrimo, parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgė ne tik į bausmės skyrimo pagrindus, individualias J. K. charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į BK 41 str. 2 d. paminėtus bausmės tikslus. J. K. jai paskirtą bausmę atliko 2008-11-25 (t. 2, b. l. 26). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis