Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1057-221/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2S-1057-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04114-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
V. P., D. V., E. T., J. R., D. Z., R. T., R. A., B. S.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1057-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04114-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P., D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. T., J. R., D. Z., R. T., R. A., B. S., V. P., D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) mokyklai pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepareiškus ieškinio – uždrausti (duomenys neskelbtini) mokyklai vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartyse numatytą ugdymo procesą vykdyti bet kokiose kitose patalpose, išskyrus (duomenys neskelbtini). Teismui laikant, kad tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės pernelyg plačios ir neapibrėžtos laikotarpio prasme, pareiškėjai prašė minėtas laikinąsias apsaugos priemones taikyti bent iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jie ir (duomenys neskelbtini) mokykla yra sudarę vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartis, kuriose nurodyta, jog pareiškėjų vaikai priimami mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai sužinojo, kad yra planuojama vaikų ugdymą tęsti kitose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apie ketinimą iškelti (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklą į kitą pastatą kitame miesto rajone nebuvo pranešta mokiniams ir pareiškėjams. Mokyklos iškėlimas ypatingai apsunkintų sutarčių vykdymą, pareiškėjų ir jų vaikų teises ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Be to, atstumas tarp esamo ugdymo pastato ir kito, (duomenys neskelbtini) mokyklos vienašališkai nuspręsto pasirinkti pastato, kuriame ketinama vykdyti ugdymo veiklą, yra labai didelis ir nepatogus (duomenys neskelbtini) mikrorajono gyventojams. Sutarčių sudarymo metu (duomenys neskelbtini) mokykla neturėjo ir neketino turėti kitų patalpų, sutartyse nėra nurodyta galimybė vienašališkai keisti vaikų ugdymo proceso organizavimo vietą. Pareiškėjai rinkosi jiems patogioje vietoje esančią pradinę mokyklą. Mokykla privalo užtikrinti, kad esminė sutarčių sąlyga – vaikų ugdymo proceso organizavimas (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) – būtų vykdoma visą sutarčių galiojimo laikotarpį. Pareiškėjai ketina reikšti prevencinį ieškinį, siekdami išvengti turtinės ir neturtinės žalos padarymo pareiškėjams ir jų vaikams, kurių naudai sudarytos priėmimo į mokyklą sutartys. Prevenciniu ieškiniu bus prašoma uždrausti (duomenys neskelbtini) mokyklai perkelti ugdymo procesą į kitą vietą, nei vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartyse nurodyta mokyklos veiklos (ugdymo proceso organizavimo) vieta ((duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjai laiko, jog būsimi neteisėti veiksmai būtų mokyklos organizuojamo ugdymo proceso perkėlimas kitu adresu. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos higienos paso ugdymo veiklai galiojimas sustabdytas 2015 m. spalio 19 d., mokyklos pastato pertvarka nebuvo pradėta dėl pernelyg didelių investicinių lėšų poreikio, mokyklos reorganizavimo priežastis yra mokyklos patalpų neatitikimas higienos normų reikalavimams, todėl nutarta mokyklos ugdymo veiklą perkelti į kitas patalpas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti skundai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų dėl mokyklos reorganizavimo ir Kauno visuomenės sveikatos centro veiksmų sustabdant mokyklos higienos paso galiojimą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokykla neturi galiojančio higienos paso ir dėl to negali tęsti ugdymo veiklos turimose dabartinėse patalpose. Teismas padarė išvadą, kad, teismams konstatavus mokyklos reorganizavimo teisėtumą ir pripažinus, kad higienos paso galiojimas nebuvo pratęstas pagrįstai, (duomenys neskelbtini) mokykla privalės vykdyti reorganizavimą ir perkelti ugdymo veiklą į kitas patalpas, atitinkančias higienos normas. Tokie mokyklos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti, todėl negali būti pagrindas prevenciniam ieškiniui reikšti ir jo užtikrinimui pareiškėjų prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas sprendė, kad jis negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis keisti priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo ir uždrausti vykdyti mokyklos reorganizaciją, priešingu atveju, teismas turėtų nurodyti nepaisyti sustabdyto mokyklos higienos paso ir leisti vaikams mokytis nesaugioje aplinkoje, o tai pažeistų ne tik aukštesnės instancijos teismo konstatuotus faktus ir priimtą sprendimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų teisę į saugią vaikų ugdymo aplinką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai dėl mokyklos būsimos reorganizacijos keliamo streso ir galimų nepatogumų vežiojant vaikus į kitą miesto rajoną yra aiškūs ir suprantami, tačiau pagal pateiktus duomenis nepakankami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prevencinio ieškinio pareiškimo, o galimos žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas ir kitu, nei prevencinio ieškinio reiškimas, būdu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai V. P. ir D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti pareiškėjų prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nepareiškus ieškinio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neteisingai įvertinta, kad jau yra nutarta mokyklos ugdymo veiklą perkelti į kitas patalpas. Sprendimai perkelti mokyklos veiklą į kitas patalpas nebuvo priimti.

Nepagrįsta išvada, kad mokykla neturi galiojančio higienos paso ir dėl to negali tęsti ugdymo veiklos turimose dabartinėse patalpose. Tokios išvados nėra padaręs nei teismas, nei atsakovė. Mokykla turi 2008 metais išduotą ir 2012 metais atnaujintą higienos pasą, tačiau jo galiojimas yra sustabdytas iki bus pašalinti 2015 metais nustatyti trūkumai. Patalpose, į kurias ketinama perkelti mokyklą keliems mėnesiams vykdyti ugdymo veiklą, taip pat nėra išduotas higienos pasas.

Netiksliai identifikavus būsimo ginčo ir siekiamų pasekmių objektą, t. y. išsprendus šioje byloje nekeliamą ginčą dėl mokyklos reorganizavimo prijungiant ją prie (duomenys neskelbtini), nebuvo išnagrinėtas pareiškėjų siekiamas iškelti ginčas – ar 2018 metų pavasarį iškėlus mokyklos ugdymo veiklą į nesuremontuotas ir neparengtas tam patalpas, neturinčias higienos paso, nebus pažeistos mokinių ir jų tėvų (pareiškėjų) teisės ir teisėti interesai. Šios bylos dalykas yra tik uždraudimas perkelti mokyklos ugdymo veiklą į kitas nesaugias patalpas ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismas išsprendė nesamą ginčą ir iš kitų teismų procesinių sprendimų nustatė, kad mokyklą yra nutarta reorganizuoti prijungiant ją prie (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu nėra nuspręsta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio pabaigos ar vėliau iki rugpjūčio mėnesio pabaigos mokyklos ugdymo veikla bus perkeliama į tam neparuoštas, apleistas ir tik pradėtas remontuoti kitas patalpas kitoje buvusioje mokykloje.

Teismo išvada, jog pareiškėjų prašymo tenkinimas pažeistų ne tik aukštesnės instancijos teismo konstatuotus faktus ir priimtą sprendimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir pareiškėjų bei jų nepilnamečių vaikų teisę į saugią vaikų ugdymo aplinką, yra neteisinga, priimta neįvertinus visų esminių aplinkybių ir ginčo situacijos.

Nepagrįstai spręsta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimas mokyklai yra būsimos reorganizacijos neišvengiamai sukeliamas nepatogumas. Nėra ryšio tarp teismų nagrinėto reorganizavimo proceso ir atsakovių ketinimo perkelti mokyklos ugdymo veiklą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokyklos strateginiame plane nurodoma, kad jos techninė bazė iš esmės atitinka būtiniausius poreikius, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo likus keliems mėnesiams iki mokslo metų pabaigos vaikų ugdymo procesą iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono perkelti į kitą, nuo jų gyvenamosios vietos labai nutolusią teritoriją.

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. T., J. R., D. Z., R. T., R. A., B. S. padavė prisidėjimą prie atskirojo skundo, kuriame nurodo palaikantys visus atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Mokymosi sutartyse nėra nuostatos, kad vaikai mokysis adresu: (duomenys neskelbtini). Šis adresas mokymosi sutartyse yra nurodytas tik kaip (duomenys neskelbtini) mokyklos, kaip juridinio asmens, buveinės adresas.

7.2. Net ir reorganizuojama mokykla privalo užtikrinti saugias sąlygas vaikams ugdytis. Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. T-155, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) mokyklos 2018 m. vasario 27 d. prašymą, nusprendė perduoti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 753,81 kv. m negyvenamąsias patalpas (patalpos plane pažymėtos nuo 2-3 iki 2-22, II a., bendrojo naudojimo patalpos 1-45, 1-65,1 a.; pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas 1C4p, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Šiuo metu mokykla dar nėra perėmusi iš Kauno miesto savivaldybės minėtų patalpų, todėl pareiškėjai be pagrindo nuogąstauja, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bus daug blogesnės už patalpas, kuriose dabar ugdomi pareiškėjų vaikai.

7.3. (duomenys neskelbtini) mokyklos tėvų ir bendruomenės nepagrįsti skundai, jų prašymu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bylose sąlygojo ne planinį, o faktinį šios mokyklos reorganizavimo procesą. Dėl prašyme nurodyto nesaugumo jausmo nėra Kauno miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) mokyklos kaltės, nes esant sustabdytam leidimui – higienos pasui negalima organizuoti ugdymo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

7.4. Tik nedidelė dalis vaikų yra iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono (42), likusieji mokiniai yra iš įvairių Kauno miesto mikrorajonų.

7.5. Įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o ginčas dėl mokyklos reorganizavimo teisėtumo ar neteisėtumo jau yra išspręstas iš esmės.

Šalies argumentai

7.6. Pareiškėjų pozicija, nurodyta atskirajame skunde, yra dviprasmiška ir nesuprantama – tai jie nuogąstauja dėl mokinių perkėlimo į kitas patalpas, tai teikia įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) mokykla visai neplanuoja to daryti, tuo pripažindami, kad visiškai nepagrįstai kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prevencinio ieškinio pareiškimo.

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, išsamiai neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl pareiškėjų atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kaip minėta, viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nebuvo pareikštas. Taigi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturėjo objektyvios galimybės, nes apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo, galbūt jam nepalankaus, teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė, kad vertina pareiškėjų ketinamo pareikšti ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, tačiau apeliacine tvarka revizuojamos nutarties motyvai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškinio reikalavimo tikėtinas pagrįstumas buvo įvertintas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti skundai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų dėl mokyklos reorganizavimo ir Kauno visuomenės sveikatos centro veiksmų sustabdant mokyklos higienos paso galiojimą. nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos higienos paso ugdymo veiklai galiojimas sustabdytas 2015 m. spalio 19 d., mokyklos pastato pertvarka nebuvo pradėta dėl pernelyg didelių investicinių lėšų poreikio, mokyklos reorganizavimo priežastis yra mokyklos patalpų neatitikimas higienos normų reikalavimams, todėl nutarta mokyklos ugdymo veiklą perkelti į kitas patalpas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, teismams konstatavus mokyklos reorganizavimo teisėtumą ir pripažinus, kad higienos paso galiojimas nebuvo pratęstas pagrįstai, (duomenys neskelbtini) mokykla privalės vykdyti reorganizavimą ir perkelti ugdymo veiklą į kitas, higienos normas atitinkančias, patalpas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokie mokyklos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti ir todėl negali būti pagrindas prevenciniam ieškiniui reikšti ir jo užtikrinimui pareiškėjų prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjų ketinamas pareikšti prevencinis ieškinys, kuriuo jie prašys uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai perkelti ugdymo procesą į kitą vietą, negu vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartyse nurodyta (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklos (ugdymo proceso organizavimo) vieta ((duomenys neskelbtini)), yra tikėtinai nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018, įvertinęs, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. T-116 „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo“ buvo priimtas įgyvendinant jos patvirtinto Mokyklų tinklo pertvarkos plano dalies nuostatas dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos ir (duomenys neskelbtini) reorganizavimo, šio sprendimo aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės nėra ginčijamos – kad (duomenys neskelbtini) mokyklos pastato sanitarinės sąlygos neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų, dėl ko reikalingas remontas, kuriam reikalingų lėšų dydis, šalių paskaičiavimais, sudaro nuo 0,35 iki 0,64 milijono eurų, kad 81 proc. mokinių, besimokančių pradinėje šioje mokykloje, yra iš kitiems mikrorajonams priskiriamų mokyklų, taip pat kad po mokyklų reorganizacijos bus sudarytos sąlygos visose miesto švietimo įstaigose kiekvienam mokiniui gauti teisės aktais nustatytą ugdymo turinį, sprendė, jog nėra pagrindo šį Kauno miesto savivaldybės tarybos aktą pripažinti neteisėtu. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-116 „Dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo“ esant teisėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų ieškinys, kuriuo bus prašoma uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai perkelti ugdymo procesą į kitą vietą, negu sutartyse nurodyta (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklos (ugdymo proceso organizavimo) vieta ((duomenys neskelbtini)), negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai atskirajame skunde, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo suformuluotame būsimo prevencinio ieškinio reikalavime nėra nurodoma, kad prevenciniu ieškiniu bus prašoma uždrausti perkelti mokyklos ugdymo procesą būtent į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima keisti priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo ir uždrausti vykdyti mokyklos reorganizaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai identifikavo būsimo ginčo ir siekiamų pasekmių objektą, kadangi pareiškėjų nurodytas siekiamų pasekmių objektas – draudimas (duomenys neskelbtini) mokyklai perkelti ugdymo procesą į kitą vietą – yra aiškus ir jis prieštarauja teisėtu pripažintam Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimui Nr. T-116 „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo“.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo būtina nustatyti grėsmę pareiškėjų interesams ir teismo sprendimo įvykdymui. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies pagrįstais pareiškėjų argumentus dėl mokyklos būsimos reorganizacijos keliamo streso ir galimų nepatogumų vežiojant vaikus į kitą miesto rajoną, tačiau sprendė, kad jie nėra pakankami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prevencinio ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas nevisiškai sutinka su šiais teismo motyvais, tačiau, nepaisant to, grėsmės pareiškėjų interesams ar teismo sprendimo įvykdymui nenustatė, todėl su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui buvo pateiktas 2018 m. kovo 15 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad prevencinis ieškinys, kuriame reiškiamas reikalavimas uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai perkelti ugdymo procesą į kitą vietą, negu vaikų iki 14 metų priėmimo į mokyklą sutartyse nurodyta (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklos (ugdymo proceso organizavimo) vieta ((duomenys neskelbtini)), iki šiol nėra pareikštas. Pareiškėjai nepateikė paaiškinimų, nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys iki šiol nėra pareikštas. Teismo atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo neužkerta galimybės ieškovui (pareiškėjui) ieškinį paduoti teismui per CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytą ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškinys per beveik 2 mėnesių laikotarpį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo taip ir nebuvo pateiktas, pareiškėjams nenurodžius priežasčių, pateisinančių ieškinio nepateikimą tokį ilgą laiką, ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas netenka prasmės. Šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjų interesams ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo prieštaringus argumentus – pirmuoju argumentu teigia, kad sprendimas dėl mokyklos veiklos perkėlimo į kitas patalpas dar nėra priimtas, o kituose argumentuose akcentuojamas siekis apsaugoti vaikus nuo mokyklos veiklos perkėlimo 2018 metų pavasarį į nesuremontuotas ir neparengtas tam patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šiuo metu yra gegužės mėnuo, pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos 2017–2018 mokslo metų ugdymo planą ugdymo procesas baigiasi 2018 m. gegužės 31 d., tačiau pareiškėjai į bylą nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kad ketinama vaikus iki mokslo metų pabaigos perkelti į pareiškėjų nurodytas patalpas. Patys pareiškėjai atskirajame skunde pabrėžia, kad mokyklos direktorė jiems nurodžiusi, jog mokslo metų eigoje ugdymo procesas neturėtų būti trikdomas, mokyklos ugdymo veiklos perkėlimas į kitas patalpas yra tik formalumas. Nesant byloje konkrečių duomenų apie (duomenys neskelbtini) mokyklos ugdymo veiklos perkėlimą iki 2018 m. gegužės 31 d. (mokslo metų pabaigos) į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus apie grėsmę vaikų interesams, kylančią mokantis patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Dėl tos pačios priežasties kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad patalpose, į kurias ketinama perkelti mokyklą keliems mėnesiams vykdyti ugdymo veiklą, nėra išduotas higienos pasas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė