Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-523/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-15
Bylos Nr.: 2A-523/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Farberis“
Ieškovas: akcinės bendrovės „SEB bankas“

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-523/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.; 42.8.; 42.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Farberis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-800-510/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos, palūkanų, baudos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė statybos namai „Koralas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB bankas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Farberis“ ieškovo naudai 150 000 Lt skolos, 3 952,80 Lt palūkanų, 6,97 Lt baudos, 50,95 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (4-7 b. l.).

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2006 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 0306-550, pagal kurią atsakovas įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas – trečiasis asmuo BUAB SN „Koralas“ (buvęs UAB PN „Koralas“), už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2006 m. gegužės 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 0350607123210-65, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pagal kurią trečiasis asmuo gavo 300 000 Lt kreditą (toliau – Kredito sutartis; Laidavimo sutartis), o Laidavimo sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovas laiduoja už Kredito sutartimi suteikto kredito ½ dalį, išreikštą apibrėžta suma – 150 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla trečiojo asmens (šiuo metu BUAB SN „Koralas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto), kuris pagal Kredito sutartį liko skolingas ieškovui 153 928,84 Lt skolos, 6 295,27 Lt palūkanų, 11,11 Lt baudos ir 81,15 Lt delspinigių, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina skolos dalis, už kurią laidavo atsakovas, t. y. 150 000 Lt negrąžinto kredito, 3 952,80 Lt palūkanų, 6,97 Lt baudos, 50,95 Lt delspinigių bei procesinės palūkanos (134 b. l.; Laidavimo sutarties 1.1 p.; CK 6.6 str., 6.63 str. 1 d. 2, 4 p., 6.81 str., 6.210 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (36-38 b. l.). Nurodė, kad Laidavimo sutarties 1.1 punkte nustatyta maksimali 150 000 Lt suma, už kurią laidavo atsakovas, jeigu kredito gavėjas visiškai nebūtų įvykdęs įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, tačiau, trečiajam asmeniui grąžinus dalį kredito, turi būti atitinkamai mažintina ir atsakovo laiduota suma bei perskaičiuotos prašomos priteisti palūkanos, delspinigiai ir bauda. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju kredito gavėjas BUAB SN „Koralas“ turi būti įtrauktas byloje bendraatsakoviu; be to, nėra aiškus jo, kaip laiduotojo, atsakomybės dydis, kadangi Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas trečiojo asmens žemės sklypo, esančio Kaune, Technikos g. 7M, bei piniginių lėšų įkeitimu, o žemės sklypas dar nėra realizuotas (parduotas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 150 000 Lt skolos, 3 952,80 Lt palūkanų, 6,97 Lt baudos, 50,95 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (154 010,72 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 080 Lt bylinėjimosi išlaidų (150-153 b. l.).

Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo iškelta trečiojo asmens bankroto byla, kuris pagal Kredito sutartį liko skolingas ieškovui 153 928,84 Lt skolos, 6 295,27 Lt palūkanų, 11,11 Lt baudos ir 81,15 Lt delspinigių, o teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog trečiasis asmuo neturi daugiau turto, todėl sprendė, kad trečiasis asmuo nesumokės ieškovui likusios skolos.

Pažymėjo, jog Laidavimo sutarties 1.1. punkte šalys numatė, kad laiduotojas laiduoja už ½ kredito dalį, t. y. 150 000 Lt, jog šiame sutarties punkte yra nurodyta konkreti 150 000 Lt laidavimo suma, kuri lygi ½ daliai suteiktos kredito sumos, o paminėta nuostata išdėstyta aiškiai ir suprantamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie. Teismo teigimu, Laidavimo sutartyje nenumatyta, kad atsakovo atsakomybės apimtis keistųsi, mažėjant negrąžintos paskolos likučiui, todėl konstatavo, jog atsakovas be pagrindo teigia, kad laidavo už ½ dalį kredito, šią dalį skaičiuojant nuo likusio negrąžinto kredito dalies.

Pasak teismo, žemės sklypas, esantis Kaune, Technikos g. 7M, buvo parduotas už 135 000 Lt, kurių dalį, t. y. 84 960 Lt, trečiojo asmens bankroto administratorius 2010 m. rugsėjo 29 d. ir 30 d. pervedė ieškovui, o likusi suma buvo panaudota administravimo išlaidoms padengti. Teismo teigimu, atsakovui manant, kad už parduotą bankrutavusios įmonės turtą gautos lėšos buvo paskirstytos neteisingai, jis gali ginčyti lėšų paskirstymą bankroto byloje, o bankroto procese gautų lėšų paskirstymo teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista suma, viršijanti 55 138,19 Lt, taip pat proporcingai priteistas žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškinį (154-158 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles. Laidavimo sutarties 1.1 punkto nuostata nėra aiški ir suprantama, kadangi šalys ją aiškina skirtingai: ieškovo teigimu, atsakovas laidavo už ½ dalį kredito, skaičiuojamą nuo pradinės jo sumos (300 000 Lt), t. y. 150 000 Lt, tuo tarpu, atsakovo teigimu, jis laidavo už ½ dalį kredito, šią dalį skaičiuojant nuo likusios negrąžintos skolos dalies, o Laidavimo sutartyje įvardinta 150 000 Lt suma yra maksimali atsakovo laiduota suma, buvusi kredito išmokėjimo dieną. Todėl tikrieji sutarties šalių ketinimai turėjo būti nustatyti iš parodymų asmenų (atsakovo bei trečiojo asmens atstovų), kurie sudarė Laidavimo sutartį, ir kurie patvirtino, jog atsakovas laidavo už ½ dalį negrąžinto kredito. Nusprendus, kad atsakovas laidavo konkrečia suma (150 000 Lt), nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai didesnės, t. y. 154 010,72 Lt sumos, už trečiojo asmens prievolių nevykdymą pagal Kredito sutartį.Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė negrąžinto ieškovui kredito dydį, kadangi neužskaitė visų už įkeistą turtą gautų lėšų. Už parduotą trečiojo asmens žemės sklypą, kuris buvo įkeistas už atsakovo laiduotas prievoles, buvo gauta 135 000 Lt, todėl visa nurodyta suma turėjo būti išmokėta ieškovui, kaip įkaito turėtojui, ir šia suma turėjo būti sumažintas ieškovui negrąžinto kredito dydis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dalis gautų lėšų buvo išmokėta kitų teisėtų tikslų pagrindu, tarp jų padengiant bankroto administravimo išlaidas. Nesant duomenų, jog dalis piniginių lėšų, gautų pardavus žemės sklypą, buvo teisėtai neišmokėta ieškovui, laikytina, kad ieškovas savo noru atsisakė dalies už įkeistą žemės sklypą gautos lėšų sumos, o atsakovas šioje dalyje atleistinas nuo atsakomybės (CK 6.86 str.). Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas, nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad trečiasis asmuo turėjo dalyvauti byloje bendraatsakoviu, kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo yra solidariai atsakingi ieškovui. Teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui atsakovu šioje byloje nurodyti ir pagrindinį skolininką – BUAB SN „Koralas“, kaip solidarų bendraatsakovį (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d., 6.82 str. 1 d.; CPK 43 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti (163-164 b. l.). Nurodo, kad būtų pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jis laidavo už ½ negrąžinto kredito dalį tik tokiu atveju, jeigu taip būtų parašyta Laidavimo sutartyje, tačiau šiuo atveju Laidavimo sutarties 1.1 punkte aiškiai nurodyta, jog laiduojama už kredito ½ dalį, išreikštą apibrėžta suma – 150 000 Lt. Atsakovo teigimu, dalis lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, buvo panaudota padengti administravimo išlaidoms, todėl ši dalis negali būti laikoma tuo pačiu ir ieškovo finansinio reikalavimo patenkinimu. Ieškovas pažymi, kad turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, gali būti sprendžiami tik bankroto byloje, todėl šioje byloje trečiasis asmuo negalėjo būti nurodytas atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai išsprendė bylą, tinkamai pritaikęs civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą), jeigu ko kita nenustato Laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo 2006 m. gegužės 3 d. sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. 0306-550 atsakovas įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti ieškovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už „kredito ½ dalį, t. y. 150 000 Lt“, jeigu kredito gavėjas UAB SN „Koralas“ (trečiasis asmuo), už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal 2006 m. gegužės 3 d. kreditavimo sutartį Nr. 035060712321-65, pagal kurią trečiasis asmuo iš ieškovo gavo 300 000 Lt kreditą (11-21, 22-23 b. l.). Bylos duomenimis, trečiasis asmuo tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, 2009 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi jam buvo iškelta bankroto byla (2010 m. sausio 13 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto), ieškinio padavimo metu (2009 m. liepos 15 d.) trečiasis asmuo buvo skolingas ieškovui iš viso 245 276,37 Lt (238 888,84 Lt skola, 6 295,27 Lt palūkanos, 81,15 Lt delspinigiai ir 11,11 Lt bauda), o, pardavus varžytynėse už 135 000 Lt trečiojo asmens turtą (įkeistą Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui) ir dalį gautų piniginių lėšų panaudojus bankroto administravimo išlaidoms padengti, trečiojo asmens skola ieškovui sumažėjo iki 160 316,37 Lt (153 928,84 Lt skola, 6 295,27 Lt palūkanos, 81,15 Lt delspinigiai ir 11,11 Lt bauda; 8, 26-28, 105-107, 134-135, 141-143 b. l.).

Byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodytos Laidavimo sutarties 1.1 punkto nuostatos turinio aiškinimo (dėl atsakovo (laiduotojo) atsakomybės apimties, t. y. ar atsakovas laidavo už ½ dalį kredito nuo pradinės kredito sumos (300 000 Lt), ar už ½ dalį kredito, šią dalį skaičiuojant nuo likusios nesugrąžintos skolos dalies).

Sutarties šalims nesutariant dėl jų sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo, sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo bei kitais principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę protingi asmenys.

Kasacinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012, 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nesutampant šalių ketinimams, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, kadangi ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę; be to, aiškinant laidavimo sutarties turinį, pažymima, jog laidavimo sutarties tikslas - atsakyti kito asmens kreditoriams (gaunant už tai atlyginimą ar neatlygintinai), veikiant dėl kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012, 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

Minėta, kad Laidavimo sutarties 1.1 punkte šalys nurodė, jog atsakovas laiduoja už Kredito sutarties „kredito ½ dalį, t. y. 150 000 Lt“; be to, pagal Laidavimo sutarties 2.1.1. punktą, atsakovas įsipareigojo ieškovui tiek pat, kaip ir skolininkas (trečiasis asmuo), visu savo turtu ir lėšomis, jeigu trečiasis asmuo negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių ieškovui, pagal Kredito sutartį. Iš Laidavimo sutarties nuostatų matyti, kad atsakovas įsipareigojo visu savo turtu ir lėšomis atsakyti ieškovui už trečiojo asmens prievoles (grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei netesybas) pagal Kredito sutartį (kuria trečiajam asmeniui suteiktas 300 000 Lt kreditas), tačiau ne daugiau kaip už pusę kredito sumos, t. y. 150 000 Lt. Be to, iš buvusio trečiojo asmens direktoriaus V. K., apklausto liudytoju teismo posėdyje, parodymų matyti, jog bankas sutiko suteikti 300 000 Lt kreditą, jeigu už jo pusę (150 000 Lt) bus laiduojama, todėl ir buvo toks tikslas, kad Laidavimo sutartimi būtų užtikrintas pusės, t. y. 150 000 Lt, kredito grąžinimas (130-132 b. l.).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nustatyti, jog tikrieji Laidavimo sutarties šalių (ieškovo ir atsakovo) ketinimai, nurodyti Laidavimo sutarties 1.1 punkte, buvo susitarti, jog atsakovas laiduoja už trečiojo asmens prievolę bankui - grąžinti pusę suteikto kredito (150 000 Lt). Toks sutarties aiškinimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Juolab kad ir lingvistiškai aiškinant Laidavimo sutarties 1.1 punkto nuostatas, yra pagrindo išvadai, jog šioje sąlygoje nustatytas atsakovo laidavimas už „Kredito sutarties < > kredito ½ dalį“, o ne ½ dalį negrąžinto kredito.

Pažymėtina, kad pagal Laidavimo sutarties nuostatas, atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui ne tik už ½ dalį kredito (150 000 Lt), bet ir tokiu atveju, jeigu trečiasis asmuo nemokės palūkanų, netesybų bei kitų mokesčių ar neatlygins ieškovo patirtų nuostolių (Laidavimo sutarties 2.1.1. p.). Dėl to apygardos teismas turėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ne tik 150 000 Lt negrąžinto kredito, bet ir palūkanas, delspinigius bei baudą, paskaičiuotus nuo 150 000 Lt sumos, t. y. nuo ½ kredito dalies (Laidavimo sutarties 1.1 p., 2.1.1. p.; 134 b. l.; CK 6.81 str.).

Nepagrįsta ir apelianto nuoroda, kad apygardos teismas netinkamai nustatė trečiojo asmens negrąžinto kredito dydį.

Bylos duomenimis, ieškinio padavimo metu trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui iš viso 245 276,37 Lt (238 888,84 Lt skola, 6 295,27 Lt palūkanos, 81,15 Lt delspinigiai ir 11,11 Lt bauda; 8 b. l.), tačiau bylos nagrinėjimo metu 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo parduotas iš varžytynių už 135 000 Lt trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, kuris buvo įkeistas, užtikrinant Kredito sutarties įvykdymą, ir už kurį gautų lėšų dalis (84 960 Lt) buvo pervesta ieškovui (135, 141-143 b. l.), todėl likusi nesumokėta trečiojo asmens skola ieškovui 2010 m. lapkričio 16 d. sudarė iš viso 160 316,37 Lt (153 928,84 Lt skola, 6 295,27 Lt palūkanos, 81,15 Lt delspinigiai ir 11,11 Lt bauda; 134 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų papildomai atsiskaitęs su ieškovu bylos nagrinėjimo metu (ar bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), todėl nėra pagrindo teigti, jog trečiojo asmens skola ieškovui yra mažesnė nei nustatė teismas, kurios dalį ir priteisė ieškovui (CPK 12,178, 302, 314 str.).

Apeliantas be pagrindo teigia, jog visa suma, gauta už parduotą varžytynėse bankrutuojančio trečiojo asmens įkeistą turtą turėjo būti pervesta ieškovui.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmiausia apmokamos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, tarp jų ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Be to, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d.) kai pirkėjas sumoka visą kainą už bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nupirktą įkeistą turtą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą turi būti pervesta įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju, jeigu gautų lėšų, pardavus įkeistą turtą, suma (arba perdavus neparduotą įkeistą turtą šio turto vertė) yra pakankama administravimo išlaidoms padengti, šios išlaidos turi būti atlyginamos, o ĮBĮ 34 straipsnio nuostata, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, jog toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Dėl nurodyto teismas turėjo pagrindo teigti, kad, pardavus įkeistą bankrutuojančio trečiojo asmens turtą, už šį turtą gautų lėšų dalis, atskaičius išlaidas, reikalingas padengti bankroto administravimo išlaidoms, pervesta šio asmens hipotekos kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo patenkinimui (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 1 d.).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apelianto argumentas dėl kredito gavėjo BUAB SN „Koralas“ (trečiojo asmens) netinkamos procesinės padėties.

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl nagrinėjamu atveju, Laidavimo sutartyje nurodžius, kad laiduotojas (atsakovas) atsako už kredito gavėjo (trečiojo asmens) prievoles pagal Kredito sutartį kaip solidarus skolininkas, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, kuriam iš teisinio santykio dalyvių (kredito gavėjui, laiduotojui) pareikšti reikalavimą dėl likusios kredito gavėjo skolos sumokėjimo. Juolab kad trečiasis asmuo – bankrutavusi įmonė, kurio bankroto administratorius nurodė, jog įmonė nebeturi turto. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2012, 2011 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė