Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1490-289/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-28
Bylos Nr.: eI-1490-289/2016
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: M. Š.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo: Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos

Kategorijos

Administracinės bylos Nr.e-1490-289/2016(S)

Teisminio proceso numeris:3-64-3-00247-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.6; 3.21

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjai M. Š., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Z. K.,

nedalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. J.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos atstovės advokato padėjėjos patikslintą skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos M. Š. atstovė advokato padėjėja Z. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VPK (toliau – ir Telšių apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, įpareigoti atsakovą Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėją M. Š. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės inspektorės pareigas, priteisti iš Telšių apskrities VPK pareiškėjos M. Š. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į pareiškėjos M. Š. vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo Telšių apskrities VPK visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovės patikslintame skunde nurodoma, kad nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja dirbo Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Mažeikių r. PK) Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėja. Nuo 2008 m. spalio 1 d. dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja. Nuo 2011 m. lapkričio 4 d. pradėjo dirbti Telšių AVPK Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. dirbo Telšių AVPK Mažeikių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postine. 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių AVPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos”, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos išvadai), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. IV-314 (toliau – Taisyklės), 23 punktu ir atsižvelgiant į atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą, pareiškėja M. Š. buvo atleista iš vidaus tarnybos 2015 m. gruodžio 18 d. Tai speciali vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikoma procedūra, kuria siekiama pagal esamus darbo rezultatus patikrinti, ar pareigūnai yra tinkami užimamoms pareigoms ir gali toliau jas eiti. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją. Pažymėtina, jog neeilinė atestacija gali būti tik tada, kai poreikis įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių atsiranda anksčiau nei numatyta eilinė atestacija. Tačiau vadovo teisė skirti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip teisė tokią atestaciją surengti be įstatyme nurodytų atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų, t. y. turi būti nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių abejojama pareigūno kompetentingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartys administracinėse bylose Nr. A4-422/2004, Nr. A10-891/2004, Nr. A248 - 222/2008). Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos M. Š. buvo pradėtas pagal 2015 m. spalio 5 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) viršininko T. O. pranešimą Nr. 86-IL-8338 „Dėl M. Š.“, kuriame pareigūnas nurodė, kad būtų tikslinga aptarti atvejį, kuomet galimai ne tarnybos metu Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio postinė inspektorė M. Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Savo teiginį Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS viršininkas T. O. grindė neva sklindančiais atgarsiais ir kalbomis, tačiau nepateikė jokių realių fiksuotų faktų ir pats patvirtino, jog tai tik žodinė prielaida. Be to, Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS viršininko T. O. pranešime nebuvo nurodyto nei vieno pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, dėl ko būtų būtina atlikti tarnybinį patikrinimą. Priešingai, VPS viršininkas T. O. pranešime konstatavo, kad M. Š. „darbo drausmės pažeidimų nenustatyta, uniformos dėvėjimo taisyklių laikėsi“. Charakterizuodamas pareiškėją M. Š., VPS viršininkas T. O. rėmėsi tik jos įvertinimu per adaptacijos laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. liepos 9 d. ir praktiškai pažodžiui perrašė Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto V. K. 2014 m. liepos mėnesį pateiktą M. Š. įvertinimą. Taip pat rėmėsi 2014 m. sausio 13 d. įvykiu, dėl kurio iš karto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos M. Š. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinis patikrinimas buvo baigtas. Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS viršininkas T. O., siekdamas inicijuoti pareiškėjos atžvilgiu tarnybinį patikrinimą, savo pranešime nurodė, jog M. Š. su suimtaisiais asmenimis ir kitais asmenimis areštinėje pradėjo kalbėti pakeltu tonu, grubiai, tačiau taip pat nepateikė nei vieno konkretaus fakto, kad dėl tokio jos elgesio būtų gautas ir ištirtas skundas. Tačiau, neatsižvelgus į tai, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS viršininko T. O. pranešime nebuvo nurodyto nei vieno pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo, Telšių AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu taip pat nebuvo nustatyta nei vieno pareiškėjos M. Š. padaryto tarnybinio pažeidimo, tik apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą konstatuota, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinė M. Š. neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors šis reikalavimas šiai pareigybei privalomas, o 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti – nelaikė. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. lapkričio 5 d. buvo surašyta bei Telšių AVPK viršininko patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. veiksmų ir elgesio, kurioje pasiūlyta „Spręsti klausimą dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms“. Pažymėtina, kad pareiškėja M. Š. 2015 m. balandžio 29 d. dalyvavo fizinio, kovinio pasirengimo bei šaudybos reikalavimų atitikimo vertinime, tačiau iš pirmo karto fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė. Papildomas Mažeikių r. PK fizinio pasirengimo vertinimas vyko 2015 m. rugsėjo 2-4 dienomis, todėl pareiškėja pagal savo užimtumą turėjo teisę pasirinkti, kada atvykti į šį vertinimą, tačiau negalėjo numatyti, kad nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. ji sirgs ir turės nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu būdu tarnybinio patikrinimo išvada, jog M. Š. 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti – nelaikė, nors turėjo galimybę 2015 m. rugsėjo 2-3 dienomis dalyvauti fizinio pasirengimo reikalavimų atitikimo vertinime, yra nepagrįsta ir neteisėta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Š. vis tik išlaikė fizinių pratimų atlikimą ir 2015 m. lapkričio 9 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS OVP fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinėje yra pateikta išvada – M. Š. atitinka reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių M. Š. neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apsiribota Vidaus reikalų informacinės sistemos ir POLIS II naršyklės duomenimis, jog M. Š. vairuotojo pažymėjimo neturi. Tačiau patikrinimą atlikę pareigūnai net nepasidomėjo, kad M. Š. lankė kursus teisės vairuoti transporto priemones įgijimui ir net išlaikė teorinį egzaminą, tačiau, nepavykus išlaikyti praktinio vairavimo egzamino, teisės vairuoti transporto priemones negavo. Tačiau praktinio vairavimo egzaminą ji turi teisę ir gali perlaikyti. 2015 m. lapkričio 5 d. Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės pateikta ir Telšių AVPK viršininko patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta. Telšių AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės pateiktą 2015 m. lapkričio 5 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. veiksmų ir elgesio, 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 86-V-712 „Dėl M. Š. neeilinės atestacijos“ įpareigojo Telšių AVPK atestacijos komisiją 2015 m. gruodžio 17 d. surengti pareiškėjos neeilinę atestaciją, nors M. Š. jau buvo išlaikiusi fizinį pasirengimą. 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių AVPK įvyko Telšių AVPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. neeilinė atestacija, kurios metu atestacijos komisija nutarė siūlyti Telšių AVPK viršininkui atleisti M. Š., Telšių AVPK Mažeikių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinę iš vidaus tarnybos. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis yra nustatyta privaloma atestacijos atlikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, be visų kitų reikalavimų, atestacijos lape turi būti nurodyta atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo pateikta pareigūno charakteristika ir išvada dėl pareigūno tinkamumo einamoms pareigoms ir/arba vidaus tarnybai. Rengiantis neeilinei pareiškėjos atestacijai, Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas komisaras A. T. 2015 m. lapkričio 16 d. pareigūno atestacijos lape surašė Telšių AVPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. charakteristiką, kuri yra visiškai identiška Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS viršininko T. O. pranešime surašytai ir atspindi 2014 m. liepos mėnesio adaptacijos laikotarpio įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, kad pareigūno atestacijos lape nurodyta M. Š. charakteristika tikrai yra neobjektyvi. Be to, Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas komisaras A. T. atestacijos lape pateikė išvadą, kad Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio postinė inspektorė M. Š. netinka eiti šiuo metu užimamų pareigų. Su tokia charakteristika pareiškėja M. Š. nesutiko ir raštu išdėstė nesutikimo motyvus. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, jei vadovas išvadoje nurodo, jog pareigūnas netinka užimamoms pareigoms arba vidaus tarnybai apskritai, jis privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje. Pažymėtina, kad pažeidžiant atestacijos procedūrą, M. Š. charakteristiką atestacijos lape surašęs ir savo išvadą pateikęs Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas komisaras A. T., atestacijos komisijos posėdyje 2015 m. gruodžio 17 d. nedalyvavo, nors reikšmingi atestacijos vertinimo kriterijai yra atestuojamą pareigūną charakterizuojanti medžiaga, pateikiama pareigūno atestacijos lape, charakteristikoje bei išvadoje. Dėl to atestacijos komisija privalo nagrinėti ir įvertinti atestacijos lape pateiktą atestuojamo pareigūno vadovo išvadą, papildomai pateikiant klausimus charakteristiką ir išvadą surašiusiam atestacijos lape atestuojamojo pareigūno vadovui. Pažymėjo, kad atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet kartu ir dokumentas, kuriame fiksuojami atestacinės komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultūros stoka, užsienio kalbų žinių, mokėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis, fizinis pasiruošimas, aplaidus rūpinimasis išvaizda, profesiniu pasirengimu) lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A17-224/2007, Nr. A17-723/2007, Nr. P-756-25/2008). 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių AVPK atestacijos komisijos posėdžio protokole nėra fiksuoti nei komisijos narių klausimai, nei atestuojamosios atsakymai. Svarbiausia, nėra užfiksuota galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuotai pareigūnei M. Š. žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog buvo pažeista 2015 m. gruodžio 17 d. vykusios Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio postinės inspektorės M. Š. neeilinės atestacijos procedūra. Telšių AVPK viršininkas atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą, 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. atleido pareiškėją M. Š. iš vidaus tarnybos. 2003 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-314 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklėse buvo nustatyta atestacijos komisijos išvados apskundimo (pareigūno, kuris nesutinka su atestacijos komisijos išvada) tvarka, tačiau ji nustojo galioti nuo 2004 m. balandžio 22 d., o kitas ginčų dėl atestacijos rezultatų sprendimo būdas nustatytas nebuvo. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 19 d. nutartimi Nr.A11-641/2007 nusprendė, kad atestacijos komisijos išvada (šios išvados rezultatų pagrįstumas) tikrintina sprendžiant paties atleidimo iš vidaus tarnybos (arba perkėlimo į žemesnes pareigas) pagrįstumą, t. y. „sprendžiant klausimą, ar atleidimas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktą (arba perkėlimas į žemesnes pareigas pagal Statuto 17 str. 1 d. 2 p.) yra pagrįstas, turi būti tikrinamas pareigūno atestacijos procedūros atitikimas Taisyklių nuostatoms“. Kadangi atestacijos komisijos išvada nėra privaloma pareigūno vadovui, taip pat tiesiogiai nedaro įtakos pareigūno teisėms ir pareigoms ir dėl to nėra vidaus administravimo aktas, savarankiški reikalavimai dėl tokios išvados panaikinimo negali būti keliami. Todėl teismine tvarka gali būti ginčijamas vadovo įsakymas, kuriuo pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, o atestacijos komisijos išvada vertinama kaip skundžiamo vidaus administravimo sprendimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A2-1623/2005, Nr. AS3-438/2006). Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pareiškėja mano, kad skundžiamas 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių AVPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos” kartu su 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių AVPK atestacijos komisijos išvada yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti naikintinas.

Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad neeilinės atestacijos prasidėjo nuo 2014 m., kai dirbo Mažeikiuose kriminalinėje policijoje. Ten viršininkas neeilinę atestaciją suorganizavo asmeniniais sumetimais. Praeityje buvo incidentų su buvusiu kriminalinės policijos viršininku. Po neeilinės atestacijos pareiškėja savo prašymu buvo perkelta į Mažeikių areštinės postinės pareigas. 2015 m. spalio 8 d. dirbo naktinėje pamainoje ir išėjo atostogų. Prieš išeidama sužinojo, kad iš vaiko priežiūros atostogų grįžta darbuotoja, kuri yra viršininko T. O. giminaitė. 2015 m. lapkričio 16 dieną, pareiškėjai grįžus po atostogų, pareiškėjai buvo pateiktas raštas, kad gruodžio 17 d. bus neeilinė atestacija. Per dvejus darbo metus areštinėje jokių nuobaudų ir patikrinimų nebuvo. Po neeilinės atestacijos ji buvo atleista iš vidaus tarnybos. Pareiškėjos nuomone, ji buvo atleista nepagrįstai. Tinkamai vykdė savo pareigas, jokių nuobaudų neturėjo, mano, kad atleisti pagrindo neturėjo, atitiko visus keliamus reikalavimus. Vairavimo egzamino teoriją buvo išsilaikiusi 2015 m. vasario mėnesį ne iš pirmo karto. Praktinio egzamino nepavyko išsilaikyti. Perlaikyti bandė. Praktinį egzaminą laikė gal tris kartus. Šiuo metu egzamino nėra išsilaikiusi. Rugsėjo 4–17 d. sirgo. Rugsėjo ketvirtą dieną reikėjo laikyti normatyvus. Po to normatyvai buvo paskirti lapkričio 9 d. Tada su kolegomis vyko į Telšius ir išlaikė fizinius normatyvus. Sprendimo dėl pirmos atestacijos neskundė, tik dabar, kai buvo atleista iš vidaus tarnybos, apskundė. Dėl alkoholio vartojimo išgirdo tik atėjusi į darbą. Niekas nei namuose, nei darbe pareiškėjos netikrino. Skundų iš areštinėje laikomų asmenų nebuvo, su visais elgėsi vienodai.

Pareiškėjos M. Š. atstovė advokato padėjėja Z. K. teismo posėdyje nurodė, kad T. O. nefiksavo skundų ir fiksavo savo pranešime kaip prielaidą. Nebuvo nei vieno tarnybinio pranešimo, dėl ko reiktų pradėti tarnybinį pranešimą. T. O. rėmėsi tik įvertinimu per adaptacijos laikotarpį ir pažodžiui perrašė V. K. liepos mėnesio pateiktą M. Š. įvertinimą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, dėl to patikrinimas buvo nutrauktas. T. O. inicijuodamas tarnybinį patikrinimą savo pranešime nurodė, jog M. Š. kalba su suimtaisiais asmenimis pakeltu tonu, tačiau dėl to niekada nebuvo pradėtas joks tyrimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatyta nei vieno pažeidimo, todėl šis patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Paminėta, jog pareiškėja neišlaikė fizinio pasirengimo normatyvų. Pirmą kartą ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o grįžusi išlaikė normatyvus. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas taip pat turėjo būti nutrauktas. Teisės vairuoti transporto priemones negavo. Turi teisę laikyti praktinį egzaminą. Atsakovo atstovas patvirtino, kad savo iniciatyva vykti į kursus negali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinį kartą Telšių AVPK vadovai pareiškėją siuntė į kursus tik 2014 m. Yra laikomos įvairios įskaitos. Visos turėjo būti išlaikytos, nes būtų reikėję daryti antrinį patikrinimą. Pažeidžiant ministro įsakymą tarnybinis patikrinimas nebuvo nutrauktas, o priešingai, jį atlikus, buvo surašyta išvada ir pasiūlyta spręsti klausimą dėl M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms. Tarnybinis patikrinimas inicijuotas dėl galimo alkoholio vartojimo. Telšių apskrities VPK viršininkas nors ir turi teisę skirti neeilinę atestaciją, tačiau turi būti nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių abejojama. 2015 m. lapkričio 5 d. viršininkas patvirtino išvadą ir įsakymu įpareigojo Telšių AVPK surengti pareiškėjos neeilinę atestaciją ir ji buvo atleista iš VRM sistemos. Atestacijos lape turi būti pateikta išvada dėl pareigūno tinkamumo tarnybai. Galima teigti, kad M. Š. charakteristika neobjektyvi. Vidaus taisyklėse parašyta, kad jei pareigūnas netinka užimamoms pareigoms, jis privalo dalyvauti komisijos darbe. Posėdis turėjo būti perkeltas. Atestacijos metu klausimai užduodami konkretūs, nesukeliant įtampos pareigūnui. Vadovaujantis Taisyklių Bendrųjų nuostatų 2 punktu „Pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms“, prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas įsakymu gali surengti neeilinę pavaldžių pareigūnų atestaciją. Pažymėtina, jog neeilinė atestacija gali būti skiriama tik tada, kai poreikis įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių atsiranda anksčiau nei numatyta eilinė atestacija. Tačiau vadovo teisė skirti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip teisė tokią atestaciją surengti be įstatyme nurodytų, atestavimo tikslus atitinkančių, konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų, t. y. turi būti nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių abejojama pareigūno kompetentingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartys administracinėse bylose Nr. A4- 422/2004, Nr. A10-891/2004, Nr. A248-222/2008. Tarnybinių patikrinimų inicijavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ Nr. 1V-308, kurio 1 punkte nurodyta, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką. Vadovas gali pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes akivaizdu, kad pažeidžiant vidaus reikalų ministro įsakymą „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ aptariamas tarnybinis patikrinimas nebuvo nutrauktas, o priešingai, atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. lapkričio 5 d. buvo surašyta išvada, kurioje pasiūlyta „spręsti klausimą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms“. Pareigūnų atestavimas yra speciali vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikoma procedūra, skirta įvertinti jų tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Pareigūnų atestacijos tikslas – pagal esamus darbo rezultatus patikrinti, ar pareigūnai yra tinkami užimamoms pareigoms ir gali toliau jas eiti. Šią vertinimo procedūrą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnis bei 2003 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-314 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės. Tačiau vadovo teisė skirti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip teisė tokią atestaciją surengti be įstatyme nurodytų atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų, t. y. turi būti nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių abejojama pareigūno kompetentingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartys administracinėse bylose Nr. A4-422/2004, Nr. A10-891/2004, Nr. A248-222/2008). Neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta įstatyme nurodytų atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų, t. y. nustatytų objektyvių priežasčių, dėl kurių abejojama pareigūno kompetentingumu, Telšių apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės pateiktą 2015 m. lapkričio 5 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. veiksmų ir elgesio, 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 86-V-712 „Dėl M. Š. neeilinės atestacijos“ įpareigojo Telšių apskrities VPK atestacijos komisiją 2015 m. gruodžio 17 d. surengti pareiškėjos neeilinę atestaciją, dėl to pareiškėja M. Š. buvo atleista iš Vidaus reikalų sistemos. Vadovaujantis 2003 m. rugpjūčio 29 d. VRM ministro įsakymu „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr.1V-314 ir šių Taisyklių nuostatomis atestacijos lape turi būti nurodyta atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo pateikta pareigūno charakteristika ir išvada dėl pareigūno tinkamumo einamoms pareigoms ir/arba vidaus tarnybai. Rengiantis neeilinei pareiškėjos atestacijai, Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas komisaras A. T. 2015 m. lapkričio 16 d. Pareigūno atestacijos lape surašė Telšių AVPK Mažeikių r. PK pareigūnės M. Š. charakteristiką, kuri yra visiškai identiška Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS viršininko T. O. pranešime surašytai ir atspindi 2014 m. liepos mėnesio adaptacijos laikotarpio įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, kad pareigūno atestacijos lape nurodyta M. Š. charakteristika tikrai yra neobjektyvi. Be to, Telšių AVPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas komisaras A. T. atestacijos lape pateikė išvadą, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio postinė inspektorė M. Š. netinka eiti šiuo metu užimamų pareigų. Su tokio charakteristika pareiškėja M. Š. nesutiko ir raštu išdėstė nesutikimo motyvus. Atestacijos tvarkos Taisyklėse labai konkrečiai ir vienareikšmiškai yra nurodyta, kad, jei vadovas išvadoje nurodo, jog pareigūnas netinka užimamoms pareigoms arba vidaus tarnybai apskritai, jis privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje. Taisyklėse nėra numatyta galimybė keisti atestacijos komisijos sudėtį ar paskirti asmenį, pavaduojantį komisijos darbe negalintį dalyvauti narį, todėl tokie veiksmai negali būti atliekami, o atlikti laikytini neteisėtais. Taip pat pabrėžtina, kad klausimai turi būti pakankamai konkretūs, užduodami nesukeliant papildomos įtampos atestuojamam pareigūnui. 2007 m. liepos 19 d. nutartyje Nr.A17-723/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad tokios sąlygos, kai klausimai užduodami ir atsakymai į juos gaunami ekspromtu, negali būti pripažintos tinkamomis realiai (objektyviai) įvertinti atestuojamojo žinias. Teismas taip pat pažymėjo, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko pareigūnas eina atitinkamas pareigas (ar objektyviai galėjo per tą laikotarpį įgyti toms pareigoms reikalingų žinių bei įgūdžių). Remiantis šiose nutartyse išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, darytina išvada, jog atestacijos komisijos posėdyje užduodami klausimai turi būti ne abstraktūs, o tiesiogiai susiję su atestuojamo pareigūno pagal jo pareigybės aprašymą vykdomomis funkcijomis, šias aplinkybes vertinant atestuojamo tarnybos laiko kontekste.

Atsiliepimas

Atsakovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (I t., b. l. 47–53) nurodoma, kad Telšių apskr. VPK nesutinka su pareiškėjos atstovės patikslintame skunde pareikštais reikalavimais ir argumentais. Pareiškėja M. Š. nesutinka su 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, su atestacijos komisijos išvada, teigdama, kad iš vidaus tarnybos yra atleista nepagrįstai ir neteisėtai. Telšių apsk. VPK paaiškina, kad M. Š. 2015 m. gruodžio 18 d. buvo pagrįstai ir teisėtai atleista iš vidaus tarnybos vadovaujantis 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos išvadai), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. IV-314 23 punktu, atsižvelgiant į atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą. Vidaus tarnybos 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neeilinė atestacija gali būti surengta prireikus, aiškintina kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigūno kvalifikacijos, taip pat dėl pareigūno atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje numatytiems reikalavimams (2004 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-422/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5,124-131 p., ši byla taip pat apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 293-294). Telšių apskr. VPK pažymi, kad ne pirmą kartą pareiškėjos M. Š. atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surengta neeilinė atestacija. 2014 m. sausio 13 d. Telšių apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.86-IS-2 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų M. Š., R. T. ir A. B. veiksnių“ nustatyta, kad M. Š. savo veiksmais pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-983 „Dėl policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12.1 ir 12.4 punktų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 55 punkto ir pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.8 ir 7.10 punktų reikalavimus. Vidaus tarnybos statuto 261 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, kai per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas; M. Š. Telšių apskr. VPK viršininko 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 86-TE-18 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba ir Telšių apskr. VPK viršininko 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 86-TE-286 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. Š. tarnybiniai nusižengimai kartojasi, atitinkamų išvadų ji nedaro, charakterizuojama neigiamai ir Mažeikių rajono PK vadovybė siūlo spręsti klausimą dėl M. Š. kompetencijos įvertinimo neeilinės atestacijos metu, tikslinga jai tarnybinės nuobaudos neskirti ir spręsti klausimą dėl jos tinkamumo užimamoms pareigoms. Atsižvelgiant į minėto tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotą siūlymą, 2014 m. vasario 26 d. Telšių apsk. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-V-175 „Dėl M. Š. neeilinės atestacijos“, komisija įpareigota surengti 2014 m. kovo 28 d. Telšių apsk. VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai inspektorei M. Š. neeilinę atestaciją. 2014 m. balandžio 2 d. Telšių apskr. VPK atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr.86-IL-1248 konstatuota, kad M. Š. netinka eiti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų, siūloma Telšių apskr. VPK viršininkui perkelti M. Š. į viena pakopa žemesnes pareigas, nustatyti laikotarpį, per kurį pareigūnė įsigytų vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti ne žemesnės kaip „B“ kategorijos transporto priemonę, nustatyti laikotarpį, per kurį pareigūnė privalo išlaikyti fizinio pasirengimo įskaitą. 2014 m. kovo 28 d. Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK pareigūno atestacijos lape Nr. 86-IN-409 pateikta atestacijos komisijos išvada ir siūlymas: „netinka eiti pareigų. Perkelti į viena pakopa žemesnes pareigas, Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas“. 2014 m. gegužės 7 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-105 „Dėl inspektorės M. Š. perkėlimo“ M. Š. nuo 2014 m. gegužės 8 d. perkelta iš Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, B lygio 7 kategorijos) pareigų į to paties apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 5 kategorijos) pareigas ir 2014 m. gegužės 8 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr.86-TE-109 „Dėl inspektorės M. Š. perkėlimo ir kuratoriaus paskyrimo“ M. Š. nuo 2014 m. gegužės 9 d. perkelta iš Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 5 kategorijos) pareigų į to paties skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 3 kategorijos) pareigas. Tarnybinių patikrinimų inicijavimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios kėlė abejonių dėl pareiškėjos M. Š. kvalifikacijos. Remiantis 2003 m. rugpjūčio 27 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 6 punktu, vienas iš tarnybinio patikrinimo inicijavimo pagrindų yra asmens pranešimas (informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą), todėl 2015 m. spalio 5 d. Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. pranešimas Nr. 86-IL-8338 „Dėl M. Š.“, kuriame pareigūnas nurodė, kad būtų tikslinga aptarti atvejį, kuomet galimai ne tarnybos metu Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinė inspektorė M. Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra teisėtas. Pabrėžiama, kad šiuo atveju buvo remiamasi 2011 m. gegužės 17 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ inicijuojant tarnybinio patikrinimo atlikimą, tikimasi, kad sklindanti informacija, atgarsiai ir kalbos bus patikrintos, užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmėms. Taigi, pareiškėjos atstovės teiginys, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. pranešime nebuvo nurodyto nei vieno pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, dėl ko būtų būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, yra nepagrįstas. Šiuo atveju pareigūnas pateikia tik pirminę informaciją, o tai, ar padarytas tarnybinis nusižengimas ar ne, vertina pareigūnas, kuriam yra pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, surenka visą informaciją, nustato faktines aplinkybes ir tik tuomet pateikia tarnybinio patikrinimo išvadą, dėl pirminės informacijos pagrįstumo, taigi, Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. pranešimuose dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo pateikta informacija buvo pakankamas pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjos M. Š. atžvilgiu. Atestacijos tikslas – patikrinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Pareigūno, turinčio teisę skirti neeilinę atestaciją, nuomonė apie neeilinės atestacijos būtinumą gali susiklostyti palaipsniui, nuolat stebint ir vertinant pavaldaus darbuotojo veiklą. Esant abejonių dėl pareigūno kompetencijos ar sugebėjimų, iki neeilinės atestacijos skyrimo gali būti reaguojama ir kitais būdais: nurodomos klaidos, pasiūloma pašalinti trūkumus, patobulinti žinias tam tikroje srityje ir kt. Tik šių nurodymų neįvykdžius skiriama neeilinė atestacija. Todėl neeilinės atestacijos skyrimas nėra susietas terminais su tam tikrų aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl darbuotojo kompetencijos, paaiškėjimu. Suprantama, neeilinė atestacija neturėtų būti skiriama, jei po tam tikrų trūkumų pareigūno veikloje nustatymo praėjo daug laiko ir jis iš esmės pagerino savo darbą (2005 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1623/2005). 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinė atestacija M. Š. buvo paskirta pagrįstai, atsižvelgus į palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, kurios kėlė abejonių dėl pareigūnės kompetencijos ir sugebėjimų, po atlikto tarnybinio patikrinimo, 2015 m. lapkričio 5 d. Telšių apskr. VPK vidaus tyrimų grupės tarnybinio patikrinimo išvada Nr.86-IS-64 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnės M. Š. veiksmų ir elgesio“, kurio metu konstatuota, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinė M. Š. po 2014 m. kovo 28 d. neeilinės atestacijos komisijos 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti, nelaikė. Neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors pareigybės aprašymo 6.5 punkte pažymėta, kad šis specialusis reikalavimas nuo 2014 m. spalio 10 d. šiai pareigybei yra privalomas (2014 m. gegužės 8 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 86-V-283 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 86-V-179 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų ir perkeltų ir pervardytų pareigybių aprašymų patvirtinimo bei pareigybių priskyrimo lygiams ir kategorijoms (koeficientams)“ pakeitimo“ „1. Pakeičiu 6.5 papunktį ir jį išdėstau taip: „6.5. turėti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones; Pastaba. Šis specialusis reikalavimas šiuo metu yra rekomendacinio pobūdžio. Nuo 2014 m. spalio 10 d. šiai pareigybei jis bus privalomas“). Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotas siūlymas: „Spręsti klausimą dėl Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms“. Pažymima, kad tik po šio tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto siūlymo M. Š. 2015 m. lapkričio 9 d., praėjus daugiau nei metams, kuomet buvo nustatyta, kad ji nėra išlaikiusi normatyvų, vis tik išlaikė fizinio pasirengimo normatyvus. Tačiau šio vienintelio trūkumo pašalinimas neturėjo jokios esminės įtakos ir pagrindo neskirti neeilinės atestacijos pareiškėjos M. Š. atžvilgiu. Todėl Telšių apskr. VPK viršininkas, atsižvelgdamas į Telšių apskr. VPK vidaus tyrimų grupės pateiktą 2015 m. lapkričio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.86-V-712 „Dėl M. Š. neeilinės atestacijos“ įpareigojo Telšių apskr. VPK atestacijos komisiją 2015 m. gruodžio 17 d. surengti pareiškėjos neeilinę atestaciją. Bet koks teisinimasis, kad neatsižvelgta į aplinkybes, dėl kurių M. Š. neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonės ar nelaikė fizinio pasirengimo normatyvų, yra nepagrįstas, kadangi pareigūnė pasirašytinai buvo supažindinta su jos pareigybei keliamais specialiaisiais reikalavimais (2011 m. liepos 21 d. Telšių apskr. VPK viršininko Nr. 86-V-179 įsakymu patvirtintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio pareigybės aprašymas ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. Telšių apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-V-556 patvirtintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio pareigybės aprašymas). Administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis sistemine Atestavimo taisyklių (21, 24, 25 p.) analize, konstatavo, kad atestacijos lapas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojami duomenys apie pareigūno tarnybinę veiklą ir atestacijos rezultatai bei kuriuo remdamasis vidaus reikalų įstaigos vadovas priima sprendimą dėl pareigūno karjeros, t. y. atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados. Tai lemia, kad atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis. Protokolas gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą (2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009). Pareiškėja M. Š. dalyvavo 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato surengtame atestacijos komisijos posėdyje, surašytas 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos posėdžio protokolas NR. 86-P1-274. Atestacijos komisijos posėdžio protokole užfiksuota apibendrinta informacija apie komisijos narių, atestuojamos M. Š. pokalbį, kadangi buvo daromas atestacijos komisijos posėdžio garso įrašas. Atestacijos komisijos posėdžio protokole užfiksuota: „Komisijos pirmininkas bei komisijos nariai M. Š. uždavė klausimus, susijusius su jos tarnybine veikla. M. Š. į daugelį klausimų neatsakė ar neatsakinėjo, motyvuodama, kad yra susijaudinusi. M. Š. keletą kartų pabrėžė, kad su teise, t. y. teisės aktais „nedraugauja“, jais nesidomi“. M. Š. žinojo tik vieną teisės aktą, reglamentuojantį jos tarnybą, taip pat: „M. Š. neatitinka pareigybės aprašyme numatyto specialaus reikalavimo „turėti teisę vairuoti ne žemesnės kaip B kategorijos transporto priemones“, nors įgyti šią teisę ją atestacijos komisija buvo įpareigojusi dar 2014 m. kovo 28 d., kas kelia abejonių dėl M. Š. kvalifikacijos, kompetencijos užimamoms pareigoms. Be to, atestacijos posėdyje Telšių apskr. VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas V. K. pristatė M. Š. darbinės veiklos charakteristiką bei asmenines dalykines savybes. Pagarsinta 2015 m. liepos 7 d. areštinės tarnybinio patikrinimo akte pažymėta pastaba dėl M. Š. veiksmų (Nr. 86-IL-5684): „Postinė M. Š. labai silpnai žinojo (beveik nežinojo): Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtintos LP generalinio komisaro įsakymu 2015 m. vasario 10 d. Nr.5-V-139 punktų: nežinojo kada patvirtinta instrukcija, bendrųjų sąvokų, kas yra policijos areštinė ir policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga; 5 p.; 62 p.; 90 p.; 92 p.; 95 p.“ Atestacijos metu M. Š. buvo užduoti Komisijos narių klausimai, į kuriuos ji neatsakė. Kadangi Atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis, o tik kaip vienas iš įrodymų, todėl priimant sprendimą dėl pareigūnės tinkamumo, ar netinkamumo toliau tęsti tarnybą, buvo atsižvelgta į palaipsniui susiklosčiusias aplinkybes, kurios lėmė galutinės išvados suformavimą. Taigi atsižvelgus į aplinkybių, kurios neigiamai charakterizuoja pareiškėją M. Š., jos darbinę veiklą ir veiksmus tarnyboje, visumą, buvo padaryta galutinė išvada, kad M. Š. netinka tarnauti vidaus tarnyboje. Atestacijos komisijos nariai vienbalsiai pasisakė „už“ dėl išvados „M. Š. netinka tarnauti vidaus tarnyboje“. Atestacijos komisijos išvada ir siūlymas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui atleisti M. Š. iš vidaus tarnybos aiškiai suformuluotas 2015 m. gruodžio 17 d. pareigūno atestacijos lape Nr. 86-IN-1316, kurį pareiškėja M. Š. pasirašė. Po išsamaus pareiškėjos M. Š. tarnybinės veiklos įvertinimo Telšių apskr. VPK viršininkas, atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos išvadą ir siūlymą, 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pagrįstai atleido M. Š. iš vidaus tarnybos.

Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas V. J. teismo posėdyje nurodė, kad akivaizdu, kad Telšių apskrities VPK viršininko įsakymas ir vertinimo išvada teisėti ir teisingi. Jokių procedūrinių pažeidimų nei eigoje, nei veikloje, nei priimant teisės aktus nebuvo. Kompetentingesnės atestacijos komisijos negali įsivaizduoti. V. K. dalyvavimas reikalingesnis, kadangi tiksliau galėjo vertinti pareiškėjos veiklą, nes tiesiogiai dirbo. Visi klausimai buvo susiję su pareigybės aprašymu. Nurodo, kad nustatytas neatitikimas specialiajam reikalavimui, t. y. teisės vairuoti neturėjimas. Ši sąlyga iškelta prieš pusantrų metų. Antra, pareiškėjos darbas vertinamas labai blogai. Tą pažymėjo visi liudytojai: A. T., V. K., I. M. ir Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas T. O.. Komisijai visi šie argumentai buvo žinomi. Sprendimas priimtas, surašyta išvada, kurią pristatė V. K.. Sprendimas buvo priimtas antroje išvadoje – pažeminta pareigose, įpareigota išlaikyti vairavimo egzaminą. Įvertinta labai blogai. Klausimai, atsakymai nekelia abejonių. Komisijos darbe atstovas dalyvavo. Nė į vieną klausimą pareiškėja neatsakė: kas tai yra policija, kas reglamentuoja jos veiklą. Atsakymai padriki, emocingi. Svarbus pareiškėjos pasakymas, kad su teise „nebendravo ir nebendraus“. Mokymuose dalyvavo. Kvalifikacijos kėlimas organizuojamas pagal tam tikrus modelius. Jei jų nebuvo, tai mokymuose ir nedalyvavo. Mano, kad visi liudytojai pasakė savo nuomonę apie profesionalumą. Pateikti du aktai dėl netikėtų patikrinimų, kurių metu pareiškėja neatsakė į daugumą klausimų, nežinojo teisės aktų. Šios aplinkybės nekelia abejonių, kad komisija priėmė tinkamą sprendimą, kad pareiškėja negali dirbti vidaus tarnyboje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atsiliepime (I t., b. l. 185) nurodoma, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra informuoti, nagrinėjant bylą nedalyvaus, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos M. Š. atstovės advokatės Z. K. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos esant neigiamai atestacijos išvadai Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.86-V-712 „Dėl M. Š. neeilinės atestacijos“ (I t., b. l. 99) vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314, bei atsižvelgdamas į Vidaus tyrimų grupės vyresniojo tyrėjo M. T. 2015 m. lapkričio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-64 įpareigojo Telšių apskrities VPK atestacijos komisiją 2015 m. gruodžio 17 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (Karaliaus Mindaugo g.1, Telšiai) surengti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinei inspektorei M. Š. neeilinę atestaciją.

LR vidaus tarnybos statuto (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2013 m. balandžio 3 d. pasitarime patvirtinto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinės analizės ir informacijos departamento parengto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo (toliau – Apibendrinimas) (I dalis) 41.1 punkte nurodoma, kad nei Vidaus tarnybos statutas, nei Atestavimo taisyklės išsamiau nedetalizuoja neeilinės atestacijos pagrindų. Apibendrinime nurodoma, kad vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad neeilinė atestacija gali būti surengta prireikus, aiškintina kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestaciją esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigūno kvalifikacijos, taip pat dėl pareigūno atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje numatytiems reikalavimams (2004 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-422/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 124-131 p., ši byla taip pat apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 293-294). Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-891/2004 buvo pažymėta, kad Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė prireikus surengti neeilinę pareigūnų atestaciją negali būti suprantama kaip įstatyme nurodytų pareigūnų teisė tokią atestaciją surengti be teisės akte dėl atestacijos rengimo įvardijamų pagal Vidaus tarnybos statutą atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiškių faktinių pagrindų (2004 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-891/2004, ši byla apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 294-295). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A248 - 222/2008 nurodoma, kad aiškinant šias teises normas kartu pripažintina, kad neeilinė atestacija gali būti skiriama, kai poreikis įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių atsiranda anksčiau nei numatyta eilinė atestacija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui svarbu įvertinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. lapkričio 5 d. tarnybinės išvados Nr.86-IS-64 (I t., b. l. 93–98) (toliau – Išvada) pagrįstumą ir teisėtumą, nes būtent remiantis Išvada buvo nutarta atlikti pareiškėjos neeilinę atestaciją, t. y. nustatyti, ar buvo konkretūs ir aiškūs faktiniai pagrindai inicijuoti neeilinę pareiškėjos atestaciją.

Prieš pradedant Išvados turinio analizę, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kad iki 2015 m. lapkričio 5 d. (Išvados surašymo data) pareiškėjai būtų išaiškintas įtarimų dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos pateikti savo paaiškinimus.

Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo M. T. surašytoje Išvadoje (I t., b. l. 93–98), kurioje siūloma spręsti klausimą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms, nurodoma, kad 2015 m. spalio 6 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko T. O. 2015 m. spalio 5 d. pranešimas Nr.86-IL-8338 „Dėl M. Š.“ (toliau – Pranešimas). Taigi, matyti, kad būtent šio Pranešimo pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. spalio 5 d. remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į 2015 m. spalio 5 d. pranešimą, kuriame buvo keliamas klausimas, jog pareiškėja galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ne tarnybos metu ir eina tarnybą būdama apsvaigusi. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje nurodoma, kad Pranešimas gautas 2015 m. spalio 6 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. spalio 5 d., nors, kaip matyti, ant Pranešimo (I t., b. l. 88) A. T. nurodyta atlikti tarnybinį patikrinimą 2015 m. spalio 6 dieną.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pareiškėjos „elgesio ir veiksmų“ nurodoma, kad būtų tikslinga aptarti atvejį, kuomet galimai ne tarnybos metu Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinė inspektorė M. Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Po šio sakinio plačiai aptariama pareiškėjos tarnybinė veikla, jos charakteristika, pažymima, kad 2014 m. kovo 28 d. Telšių apskr. VPK buvo inicijuota neeilinė atestacija M. Š. atžvilgiu, aptariami šios atestacijos rezultatai ir toliau tęsiama nurodant, kad „be viso to, kad yra įvardyta aukščiau, yra neigiamų atgarsių, neigiamų kalbų, kad M. Š., ne tarnybos metu, galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir toliau plačiai aprašomas 2014 m. sausio 13 d. įvykio faktinės aplinkybės (2014 m. sausio 13 d. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas Mažeikių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. Š. pranešimas apie tai, kad kilo konfliktas tarp jos ir kaimynų; atvykę pareigūnai konfliktuojančioms pusėms nustatė neblaivumą: M. Š. – 1,29 promilių girtumas, R. R. – 1,37 promilių girtumas), dėl kurių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir po atlikto tyrimo buvo nutarta „pripažinti, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK KPS tyrėjos M. Š. veiksmuose nėra nusižengimo sudėties“.

Teismo manymu, tai, kad ir Pranešime ir juo labiau Išvadoje dėstomi motyvai buvo grindžiami remiantis minėto tarnybinio patikrinimo dėl 2014 m. sausio 13 d. įvykio duomenimis, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr.7 4 straipsniu, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte numatytomis nuostatomis, draudžiančiomis antrą kartą vykdyti persekiojimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą bei reikalaujantį, kad asmenys nebūtų du kartus traukiami atsakomybėn už tuos pačius teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad non bis in idem principas draudžia antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą. (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 11 d. nutarimai).

Išvadoje aptarus tarnybinio patikrinimo rezultatus dėl 2014 m. sausio 13 d. įvykio tarnybinio patikrinimo, toliau tęsiama cituojant Pranešimą (I t., b. l. 88–92) ir nurodoma, kad aukščiau tėra įvardytas tik vienas atvejis, kuomet M. Š. piktnaudžiavo alkoholiu ne tarnybos metu, ir tai, kuomet ji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais sirgdama. Po šio teiginio toliau paaiškinama, kad „be viso to sklinda atgarsiai, kad M. Š. galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir per savo išeigines dienas tarp darbo pamainų turimomis išeiginėmis ligomis. Policijos komisariate sklinda kalbos, kad kažkas iš pareigūnų matė, kaip M. Š. būdama ligoje ir turėdama nedarbingumo lapelį laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo pastebėta galimai neblaiva mieste, nes ji ėjo mieste keistai svirduliuodama. Ir Išvadoje nurodoma, kad „fakto įrodyti ir jo pagrįsti faktais negali, nes nebuvo užfiksuota nei vaizdo priemonėmis, nei kitomis techninėmis priemonėmis, kad M. Š. buvo neblaiva, lieka tik žodinė prielaida, kad ji galimai buvo neblaiva.“ Išvadoje aptarus žodines prielaidas dėl pareiškėjos galimo neblaivumo ne tarnybos metu, toliau pasisakoma dėl pareiškėjos galimo buvimo apsvaigus tarnyboje: „kas liečia faktus dėl buvimo darbe apsvaigus nuo alkoholio (pagiringa) ar kitų medikamentų, veikiančių psichiką, kad ji tik galimai ateidavo į tarnybą paveikta šių preparatų, taipogi išlieka tik prielaida, nes oficialūs faktai neužfiksuoti. Pareigūnai žodžiu išsikalbėdavo, ir tai tik praėjus po ilgo laikotarpio (praėjus porai savaičių ar tai mėnesiui) tik tiek, kad pareigūnė ateidavo į tarnybą (pagrinde savaitgaliais ar tai švenčių dienomis, kuomet komisariate beveik nėra pareigūnų, tarnybų vadovų) kažkokia tai keista, nors iš burnos alkoholio kvapas ir nesklisdavo, tačiau jos veiksmai, judesiai, kalba, būdavo nekoordinuoti.“

Apibendrinus visus šiuo argumentus Išvadoje padaroma išvada, kad nėra patvirtinančių duomenų, kad Mažeikių r. PK vadovybė ėmėsi kontrolės procedūros priemonių M. Š. atžvilgiu, dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio darbo ar ligos metu, kurių metu būtų patikrintas M. Š. blaivumas. Taigi, Išvadoje pastaruoju teiginiu iš esmės konstatuojama, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas Pranešimo pagrindu neturint jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 2015 m. spalio 5 d. Pranešime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ne tarnybos metu arba buvimo apsvaigus tarnyboje. Pripažinus šį faktą, Išvadoje dar kartą grįžtama prie pareiškėjos atžvilgiu atlikto 2014 m. kovo 28 d. vertinimo ir toliau dėstoma: „apibendrinant tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, konstatuotina, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinė M. Š. po 2014 m. kovo 28 d. neeilinės atestacijos komisijos neįgijo teisės vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nors pareigybės aprašymo 6.5 punkte pažymėtina, kad šis specialus reikalavimas nuo 2014 m. spalio 10 d. šiai pareigybei privalomas, o 2015 metais organizuotų fizinio pasirengimo reikalavimų neišlaikė, kai turėjo galimybę papildomai laikyti – nelaikė.“ Išvadoje pasiūlyta spręsti klausimą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms.

Darytina išvada, kad Išvados argumentacija nėra aiški, grindžiama remiantis nenuoseklia Pranešimo motyvacija. Pastebėtina, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl to, kad pareiškėja galimai ne tarnybos metu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (nors vėliau Išvadoje jau dėstomos ir prielaidos dėl pareiškėjos buvimo neblaivia tarnyboje) patikrinimas baigiamas vadovaujantis Tvarkos 23 punktu siūlant spręsti klausimą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPK OVP postinės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (aktuali nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) (toliau – Tvarka) 23 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Kaip jau buvo minėta, galutinai formuluojant Išvados rezoliucinę dalį buvo vadovaujamasi tik Tvarkos nuostatomis ir nenurodomi jokie teisiniai pagrindai, kodėl buvo nuspręsta pasiūlyti spręsti klausimą dėl pareiškėjos tinkamumo užimamoms pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A2-1623/2005 nurodoma, kad atestacijos ir tarnybinių nuobaudų institutų prigimtis ir tikslai skiriasi. Darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai atriboti tarnybinės atsakomybės ir atestavimo institutai. Taigi šiuo atveju Išvadoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas spręsti klausimą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP patrulės M. Š. tinkamumo užimamoms pareigoms. Kartu teismas konstatuoja, kad nepagrįstai ir neteisėtai remiantis šia Išvada 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymu nutarta surengti 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinę pareiškėjos atestaciją.

Net ir konstatavus, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutarė surengti pareiškėjos neeilinę atestaciją 2015 m. gruodžio 17 d., atsižvelgiant į ginčo ribas, svarbu taip pat įvertinti ir skundžiamos akto, kuriuo nutarta atleisti pareiškėją iš pareigų, teisėtumą.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.86-TE-503 (I t., b. l. 10), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (esant neigiamai atestacijos išvadai), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.1V-314, 23 punktu ir atsižvelgiant į atestacijos komisijos išvadą ir pasiūlymą (2015 m. gruodžio 17 d. protokolas Nr.86-P1-274 ir 2015 m. gruodžio 17 d. išvada Nr.86-IN-1316) pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. gruodžio 18 d.

LR vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (iki 2016 m. sausio 12 d. galiojusi redakcija) (toliau – Atestavimo taisyklės) 10 punktas numato, kad Atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas (jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas). Atestavimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad prieš Atestacijos komisijos posėdį kiekvienam atestuojamam pareigūnui pildomas atestacijos lapas; 13 punkte numatyta, kad Vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas, ar, atitinkamai, Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (toliau – personalo tarnyba) ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapo 1-12 punktus ir pateikia jį atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui. Atestavimo taisyklių 14 punktas detalizuoja, kas turi būti tiesioginio vadovo nurodyta atestacijos lapo 13 punkte (charakteristikoje): 14.1 papunktis – pareigūno tarnybinės veiklos kokybė; 14.2 papunktis - pareigūno gebėjimai panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti; 14.3. pareigūno asmeninės savybės, komunikabilumas, tarnybinės drausmės laikymasis, kūrybiškumas ir iniciatyvumas darbe. Iš šių Atestacijos taisyklių nuostatų matyti, kad charakteristika turi atitikti numatytą struktūrą, joje turi būti numatyti visi aukščiau išvardyti elementai. Šiuo atveju 2016 m. lapkričio 16 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS operatyvaus valdymo poskyrio viršininko A. T. parengta charakteristika (I t., b. l. 108) neatitinka aukščiau minėtų Atestavimo taisyklių 14 punkto reikalavimų. Didžioji dalis pareiškėjos M. Š. charakteristikos teksto sutampa su pareiškėjos kuratoriaus Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS OVP specialisto V. K. 2014 metais parengto dokumento „Rezultatai, pastabos ir rekomendacijos“ (I t., b. l. 78) turiniu. Pareiškėjos charakteristikoje (I t., b. l. 108) neaptariami pareiškėjos gebėjimai panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti (Atestavimo taisyklių 14.2 papunktis).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos posėdžio protokole Nr.86-P1-274 (I t., b. l. 104–105) nurodoma, kad M. Š. neatitinka pareigybės aprašyme numatyto specialaus reikalavimo „turėti teisę vairuoti ne žemesnės kaip B kategorijos transporto priemones“, nors įgyti šią teisę ją atestacijos komisija buvo įpareigojusi dar 2014 m. kovo 28 d. Pažymėta, kad charakteristikoje (I t., b. l. 108) nenurodomas šis aspektas, kaip jau buvo minėta, nepasisakoma dėl pareiškėjos gebėjimų panaudoti turimas žinias ne tik dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.86-V-556 (I t., b. l. 101–102) patvirtinto pareigybės aprašymo 6.5 punkto („turėti teisę vairuoti ne žemesnės kaip B kategorijos transporto priemones“), bet ir apskritai konkrečiai nenurodomas nei vienas konkretus pareiškėjos pareigybės aprašymo punktas, konkrečiai nevertinami pareiškėjos gebėjimai panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti.

Atestavimo taisyklių 14.2 punkte numatytas reikalavimas aptarti pareigūno gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti tiesiogiai įtakoja atestavimo procedūrą, nes būtent Atestacijos taisyklių 21 punkte numatyta, kad atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos vykdyti. Šiuo atveju tinkamas atestacijos atlikimas negalimas be aiškaus paaiškinimo atestacijos lape dėl pareigūno gebėjimų panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A438-1526/2009, vadovaudamasis sistemine Atestavimo taisyklių (21, 24, 25 p.) analize, konstatavo, kad atestacijos lapas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojami duomenys apie pareigūno tarnybinę veiklą ir atestacijos rezultatai bei kuriuo remdamasis vidaus reikalų įstaigos vadovas priima sprendimą dėl pareigūno karjeros, t. y. atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama atestavimo procedūros turinį apibrėžiantį Atestavimo taisyklių 21 punktą, pažymėjo, kad atestavimą sudaro: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas; 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šios dvi atestavimo dalys, sprendžiant iš teisės akte vartojamos sakinio konstrukcijos, yra organiškai tarpusavyje susiję. Vienos iš jų nebuvimas lemia atestavimo neteisėtumą, o kiekviena iš jų yra sudėtinė dalis bendro sprendimo, suponuojančio vieną iš išvadų, nurodytų Atestavimo taisyklių 22.1-22.3 punktuose. Siekiant įvertinti, ar Atestacijos komisijos išvada pagrįsta, būtina nagrinėti abi sudėtines atestavimo dalis (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-224/2007).

Kaip jau buvo minėta, Atestavimo taisyklių 13 punkte numatyta, kad Vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas, ar, atitinkamai, Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (toliau – personalo tarnyba) ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapo 1-12 punktus ir pateikia jį atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui. Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad Atestacijos lapo 13 punktas (charakteristika) pildytas 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau 1–12 punktai pildyti ne 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios, bet 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. neeilinės atestacijos dieną.

Darytina išvada, kad atestacijos lapas buvo užpildytas nesilaikant Atestavimo taisyklių 13–14 punktų. Nustačius, šiuos pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo išvados, darytina išvada, kad Telšių apskrities VPK viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Skundžiamas aktas priimtas atsižvelgiant taip pat ir į 2015 m. gruodžio 17 d. protokolą Nr. 86-P1-274. Pažymėtina, kad atestacijos komisijos protokolas nėra vidaus reikalų įstaigos vadovo priimamo sprendimo dėl pareigūno karjeros sudėtinė dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinama, kad atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti, kuriame turi atsispindėti komisijos narių balsavimo rezultatai ir galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Protokolas gali būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą, ar Atestacijos komisija, vertindama pareigūną, užtikrino objektyvų, nešališką, visapusišką visų aplinkybių įvertinimą ir priimamos išvados pagrįstumą (2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011). Protokolas skiriamas posėdžio eigai fiksuoti, siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami Atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultūros stoka, užsienio kalbų žinių, mokėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis lygis, fizinis pasiruošimas, aplaidus rūpinimasis išvaizda, profesinis pasirengimas) lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-224/2007).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 17 d. atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr.86-P1-274 (b. l. 104–105) tik nurodoma, kad „komisijos pirmininkas bei komisijos nariai M. Š. uždavė klausimus, susijusius su jos tarnybine veikla“, tačiau kokie konkretūs atestacijos komisijos narių klausimai buvo užduodami, protokole nėra užfiksuota.

Nustačius, kad 2015 m. gruodžio 17 d. neeilinė pareiškėjos atestacija buvo pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, bei konstatavus, kad ginčijamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), dėl kitų bylos šalių argumentų atskirai nepasisako.

Pareiškėjos atstovės patikslintu skundu taip pat prašoma grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės pareigas ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką; 2 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės pareigas.

Taip pat pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) nurodyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Iš Telšių apskrities VPK 2016 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 86-IL-7204 (II t., b. l. 57) matyti, kad vidutinis pareiškėjos vienos dienos darbo užmokestis buvo 27,04 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro pagal 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“ 1.2.1.1. punktą, 2015 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena; pagal 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo” 1.2.1 punktą, 2016 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena. Tai reiškia, kad 2015–2016 metais pareiškėjos vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 567,84 Eur (21 d. x 27,04 Eur), todėl pareiškėjai nuo 2015 m. gruodžio 18 d. (atleidimo iš tarnybos dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. spalio 28 d.) turi būti išmokėtas 5867,68 Eur (8 d. 2015 m. gruodžio mėn. x 27,04 Eur + 9 mėn. 2016 metais x 567,84 Eur + 20 d. 2016 m. spalio mėn. x 27,04 Eur) atlyginimas už priverstinę pravaikštą, o iki sprendimo įvykdymo dienos, t. y. pareiškėjos grąžinimo į tarnybą, po 27,04 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną (pareiškėjai išmokėtinos pinigų sumos už priverstinės pravaikštos laiką nurodomos neatskaičius mokesčių).

Pareiškėjos atstovės advokato padėjėjos Z. K. patikslintu skundu taip pat prašoma į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjos atstovės reikalavimas netenkintinas, nes šioje byloje ginčo dėl to nėra. Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-2322-662/2015.

Pareiškėjos atstovės patikslintame skunde prašoma priteisti iš atsakovo Telšių apskrities VPK visas bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikta 2016 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutartis su pareiškėjos atstove advokato padėjėja Z. K. (1 t., b. l. 20), 2016 m. sausio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.004-2016 (I t., b. l. 189) už skundo surašymą, 2016 m. sausio 21 d. AB SEB banke atlikto mokėjimo kopija (I t., b. l. 190), 2016 m. balandžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.004-2016/1 (I t., b. l. 191), 2016 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitas (I t., b. l. 192).

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad už skundo surašymą M. Š. pagal sąskaitą Nr.004-2016 sumokėjo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (I t., b. l. 190), 100 eurų pareiškėjai už skundo parengimą negali būti priteistina.

Iš 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr.004-1016/1 (I t., b. l. 191) ir 2016 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvito (I t., b. l. 192) matyti, kad pareiškėja patyrė 100 eurų proceso išlaidų už jos atstovavimą teismo posėdyje.

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Z. K. Šiaulių apygardos administraciniame teisme pareiškėją 2016 m. balandžio 11 d. atstovavo 58 minutes (I t., b. l. 193–198), 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje atstovavo 1 val. 28 min. (II t., b. l. 15–27), 2016 m. rugpjūčio 25 d. atstovavo 12 minučių (II t., b. l. 38–40), 2016 m. rugsėjo 29 d. atstovavo 1 valandą (II t., b. l. 47–52).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 p. numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Už dalyvavimą 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdžiuose vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 126,70 euro (756,9 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2015 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius) x 0,8. Pareiškėjos atstovė 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje dalyvavo iki 30 min. Teismo vertinimu užmokestis už atstovavimą tokios trukmės teismo posėdyje turėtų būti skaičiuojamas apvalinant jį iki pusės valandos, t. y. 30 minučių, atsižvelgiant į tai, jog atvykdamas ir dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame teismo posėdyje, atstovas vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012). Šiuo atveju už dalyvavimą 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 29,92 euro (748,0 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 0,5 (valandų skaičius) x 0,8. Už dalyvavimą 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 59,84 euro (748,0 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius) x 0,8.

Atsižvelgiant į šias aukščiau nurodytas nuostatas 100 eurų suma už atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl pareiškėjai M. Š. priteistina iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Š. atstovės advokato padėjėjos Z. K. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr.86-TE-503 „Dėl inspektorės M. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos.“

Grąžinti skubiai pareiškėją M. Š. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės pareigas.

Priteisti pareiškėjai M. Š. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5867,68 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 68 ct) atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 27,04 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 4 centus) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2016 m. spalio 31 d. iki pareiškėjos grąžinimo į pareigas.

Likusią dalį pareiškėjos M. Š. atstovės advokato padėjėjos Z. K. patikslinto skundo dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo įskaitymo dėl neteisėto atleidimo iš pareigų už buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos atstovės advokato padėjėjos Z. K. prašymą dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai M. Š. 100 eurų (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą

Teisėjas Virginijus Stankevičius