- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- A17.-4334-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03592-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- V. Z.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. 2019 m. liepos 19 d., apie 21.51 val., ir 2019 m. liepos 21 d., apie 20.26 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba nereikalinga, t. y. šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje V. Z. parodė, kad iškvietimas nebuvo melagingas, nes jai sužalojo galvą. Policijos pagalba jai buvo reikalinga, kad apgintų ją nuo vieno pažįstamo, kuris savanoriškai nenorėjo išeiti iš buto. Pas ją bute gyveno dukterėčia, su kuria konfliktavo. Dukterėčia ją sumušė, policininkai matė, kaip ją koridoriuje mušė su kumščiais, tačiau ramiai stovėjo. Negali tiksliai pasakyti ar policininkai matė, bet kažkas stovėjo koridoriuje, gal kaimynas, o gal policininkas, tikrai tas liudininkas matė. Spaudimas buvo jai iš policininkų, agresyviai su ja elgėsi, buvo keiksmažodžiai. Klausia kada jai kviesti policiją, ar kai žmogus jau lavonas? Ji pabėgo pas kaimynę, kai pažįstamas S. su peiliu ant jos šokinėjo ir neadekvačiai rėkė. Daug kartų ji rašė pareiškimus, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl S. G.. Kiek kartų kviesta policija, tai jis (S. G.) gudrus - iš karto miegoti eina, nešokinėja prie policijos, pastoviai yra neblaivus. Dukterėčia N. F. pakvietė S. G. pakeisti buto duris. Dukterėčios nenori registruoti nei tėvas, nei motina, pas ją laikinai gyvena, nes su vaiku neturi kur gyventi. Liepos 21 dienos kvietimas buvo, kad du kartus ją mušė per galvą, galvos trauma nustatyta, su dukterėčia susipyko. Motinai mirus, vyksta ginčai dėl buto, nes turi seserį ir dar dvi dukterėčias. Visiems aišku, kad dukterėčia nori jos atsikratyti, kvietė jai ir psichiatrijos brigadą, bet ji nesutiko ir todėl jos neišvežė. Jai pagalba buvo reikalinga – buvo du policininkai, vienas sutiko, kad reikėjo pagalbos, o kitas (turbūt važiavo iš kito iškvietimo), tai buvo agresyvus, susinervinęs ir kilo konfliktas. Anksčiau, kai kviesdavo policiją, sakydavo, kad S. G. tik išves iš namų, o toliau nieko nedarys. Ji prašydavo, kad išvežtų į blaivyklą, nes jis nakvos, belsis į duris, o policija jai sakė, kad tai ne jų reikalas. Tada ji pati ieško būdų, kaip su juo susidoroti, nes jis yra benamis, neturi kur gyventi. Iškvietė policiją, nes S. G. pavojingas žmogus. Jis bijo tik policijos. Nemato savo kaltės, kad iškvietė policiją. Kad būtų atvažiavęs policijos pareigūnas A. K., neatsimena, kiti buvo atvažiavę.
Rašytiniame paaiškinime V. Z. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, policiją kvietė, kadangi jautė pavojų (b. l. 11).
Liudytojas A. K. teismo posėdyje, pagarsinus pranešimą dėl melagingo iškvietimo (b. l. 4), parodė, kad buvo toks įvykis, galimai dėl smurto, bet smurtas nepasitvirtino. Bendravo su abiem pusėm. Viena pusė buvo blaivi, o su pranešėja sunkiai sekėsi bendrauti, kaip ir parašyta kortelėje. Kartu su juo buvo D. I.. Kiek suprato dėl ko kvietė, tai dėl buto, bet kadangi labai šaukė, tai nelabai suprato. Dėl dokumento neatsimena, konfliktas buvo dėl buto, sunku tada buvo suprasti ką kalba pranešėja. Blaivi antra pusė paaiškino, kad nuolatos vyksta pranešėjos išgėrinėjimas, tada prisikabinėja, kad antra pusė negali čia gyventi ir taip būna pastoviai. Pranešėja šaukė, keikėsi. Pranešėjai nebuvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau matėsi, kad ji neblaivi – nekoordinuoti judesiai, jautėsi alkoholio kvapas. Dėl smurto požymių nesimatė, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kortelėje aprašyta. Pranešėjos į ligoninę nesivežė, paliko bute.
Liudytojas S. D. teismo posėdyje, pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b. l. 3) patvirtino jame nurodytas aplinkybes, parodė, kad atvyko į vietą ir surašė viską kaip yra, nieko neprisigalvojo. Peilio nebuvo, žmogus miegojo, paaiškino, kad keitė duris ar remontavo butą. Pareiškėja išėjo pas kaimynus, aiškino, kad ji policiją kviečia jau ne pirmą kartą. Policijos pareigūnai pareiškėjai pirmą kartą skambino, kai važiavo, bet pareiškėja neatsiliepė. Kaimynė pasakė: „geria ji išėjusi, nekreipkite dėmesio“. Atvažiavę pirmą kartą pareiškėjos nerado ir pareiškėjai neprisiskambino, o antrą kartą su pareiškėja bendravo. Pareiškėja buvo išgėrusi, agresyviai nusiteikusi prieš tą žmogų buvo. Neblaivumas matėsi pagal požymius – kvapas, neadekvatus elgesys. Alkotesteriu blaivumo netikrino. Iš žmogaus (kaip sugyventiniai buvo ar anksčiau bendravo, iš pareiškėjos ir jo žodžių) žodžių – dukterėčia prašė pakeisti duris, jis pakeitė ir prigulė pagulėti, jokio konflikto nebuvo. Gal pareiškėja senas problemas prisiminė, kai pasižiūrėjo, tai pagal iškvietimų skaičių dažnai yra kviečiama policija, iškvietimai vos ne kiekvieną kartą nepasitvirtina. Atvykus, vyriškis buvo bute, pareiškėja kvietė, kad vyriškis šokinėja su peiliu. Vyriškis buvo blaivus, normaliai elgėsi, buvo išprašytas iš buto, nes neregistruotas, pranešėjos prašymu buvo nepageidaujamas. Vyriškis susirinko daiktus ir ramiai išėjo. Jokių grumtynių pėdsakų, jokio peilio, nesimatė. Dėl asmens blaivumo – alkoholio kvapo nebuvo, bendravo normaliai, matėsi, kad yra blaivus.
Liudytojas K. B. teisme pagarsinus 2019 m. liepos 19 d. iškvietimą (b. l. 2), parodė, kad buvo su kolega S. D., gavo informaciją, kad pranešėją peiliu puola vyras. Važiuojant kolega per kompiuterį pažiūrėjo ankstesnius iškvietimus ir matėsi, kad didžioji dalis jų nepasitvirtino, pranešėja neblaivi ir t. t. Nuvykus į vietą, bute buvo tylu. Pasibeldus durų niekas neatidarė. Prieš tai jiems žmogus pasakė, kad kas kvietė policiją, tai jau jos nėra. Kolega telefonu paskambino pranešėjai, bet ji nekėlė, pareigūnai išėjo. Pareigūnams bevažiuojant atgal, po maždaug 30 min. tas pats pranešimas. Pareigūnai vėl atvyko. Dukterėčia pareigūnams jau lauke sakė, kad bute nieko nėra. Pakilus į butą pasitiko neblaivi V. Z. – nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi, kad ji yra neblaivi. Neblaivi pranešėja rodė į vyrą gulintį ant lovos, sakė, kad jis puola ją peiliu. Pranešėja pasakė, kad jis yra draugas ir nori, kad jis išeitų. Vyriškis miegojo lovoje, jokio pavojaus nebuvo. Pažadinę vyriškį pasakė, kad pranešėja iškvietė policiją. Vyriškis aiškino, kad dienos metu atliko darbus, jį pamaitino, išgėrė, o paskui užmigo. Sakė, kad kartais jam leidžiama pernakvoti, tai priklauso nuo pranešėjos nuotaikos. Paklausus pranešėjos kokiu peiliu ją puolė (kambaryje jokių peilių nebuvo, virtuvėje matėsi), pranešėja pradėjo blaškytis: „ką jums peilių maža?“. Pranešėja negalėjo pasakyti kokiu peiliu ją puolė. Paklausus ar reikalinga pagalba, paprašė, kad išvestų vyriškį. Vyras išėjo. Dalis vyro daiktų liko bute, bet vyras pasakė, kad pranešėjo vėl, kai reikės, kvies jį į pagalbą. Pareigūnai pasakė pranešėjai, kad be reikalo kviečia pareigūnus, o pranešėja atsakė, kad kiek reikės, tiek ir kvies. Vyriškis elgėsi adekvačiai, buvo neagresyvus, sakė, kad nakvoja kur papuola – būna pas draugus, būna čia, kol neišvaro, jei įsileidžia. Vyras normaliai pasiėmė daiktus, apsirengė ir su pareigūnais kartu išėjo. Pranešėjos blaivumo netikrino, tačiau nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo stipriai išgėrusi. Dukterėčia buvo sugrįžusi, sakė, kad pranešėja su tuo vyru pastoviai konfliktuoja, kai išgeria. Vyriškio klausė ar iki pareigūnų atvykimo buvo konfliktas, o vyras pasakė, kad konflikto nebuvo. Akivaizdžiai matėsi, kaip elgiasi pranešėja. To vyro asmenybės nenustatinėjo, išprašė iš buto, kadangi buvo neregistruotas. Kai kolega skambino, girdėjosi, kad pranešėja ne namuose, kitos kompanijos apsuptyje. Spręsdami klausimą, pareigūnai atsižvelgia į abi puses, bendrai išklauso pranešėją ir asmenį dėl kurio kvietė, tada pagal aplinkybes vertina situaciją. Kadangi pranešėja negalėjo nurodyti objektyvių aplinkybių, pareigūnai nusprendė, kad pavojaus nebuvo, nes nenurodė kokiu peiliu puolė, atidariusi virtuvės duris apsižvalgė, nežinojo kokiu peiliu puolė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas Algaudas Kirša teisme prašė nutraukti bylą, nesurinkus įrodymų, nes policiją kvietė pagrįstai, kadangi asmeniui buvo pavojus sveikatai ir pan. V. Z. kaltinama, kad 2019 m. liepos 19 d. ir 21 d. melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Surinkti duomenys prieštarauja, ką policininkai liudijo ir nurodė. Paaiškinamos nutraukto ikiteisminio tyrimo (2019 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimas) aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. gruodžio 18 d. įvykio. V. Z. buvo pavojinga dėl to ir kvietė policiją, iš buto išėjo pas kaimynę, o policija telefonu nustato, kad geria pas kaimynę. V. Z. aiškiai nurodo, kad jai buvo pavojinga, iš buto išėjo, nes jai grasino Stanislav. Policijai nurodė, kad kiek reikės, tiek ir kvies, nes jai nesaugu savo bute gyventi. Galimai abu neblaivūs buvo, todėl ir konfliktas galėjo vykti. Kadangi asmuo pavojingas (ne kartą teistas, nustatyta, kad grasinęs ir sužalojęs), tai ji ir kviečia policiją, nes jai nesaugu, o ne dėl melagingų iškvietimų. Žmogus pats vertina ar jai saugu/nesaugu. Ne pranešėja jam grasino peiliu, o jai grasino, tai kaip ji parodys tą peilį? Ar ji turi ieškoti po butą peilio, kuriuo jai grasino. Tas asmuo bute lankosi, konfliktinės situacijos nuolat vyksta. Nesvarbu, kad ji galėjo būti ir neblaivi, net ir tokiam asmeniui pavojinga, jei fiziškai nesugeba išprašyti iš buto, tai ir kviečia policiją. Nesupranta kurioje vietoje V. Z. melagingai kvietė policiją, dėl pavojaus sau, kad buvo išėjusi pas kaimynę.
V. Z. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11), įvykio registracijos kortelių duomenys, kuriuose užfiksuoti 2019 m. liepos 19 d. 21.49 val. ir 2019 m. liepos 21 d. 20.22 val. iškvietimų duomenys bei papildoma informacija apie patikrinimus (b. l. 2, 4), policijos pareigūno S. D. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos 2019 m. liepos 19 d. įvykio faktinės aplinkybės apie melagingą iškvietimą (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas, žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. Z. kviesdama pagalbą 2019 m. lipos 19 d., nurodė, kad iš jos namų neišeina agresyvus jos draugas S. G., kuris grasina peiliu sužaloti (b. l. 2), o kviesdama pagalbą 2019 m. liepos 21 d., nurodė, kad konfliktuoja su dukterėčia, kuri pavartojusi narkotinių medžiagų, pavogė iš jos banko kortelę, namuose yra nepageidaujama, prašo išprašyti (b. l. 4). Pagal 2019 m. liepos 19 d. iškvietimą policijos pareigūnai vyko du kartus. Atvykus pirmą kartą – bute buvo tylu, buto durų niekas neatidarė, pranešėja telefonu neatsiliepė. Kaimynė atvykusiems pareigūnams pasakė, kad pranešėja išėjusi ir geria, prašė nekreipti į tai dėmesio. Po ko, pareigūnams grįžtant iš įvykio vietos, pakartotinai buvo gautas analogiškas iškvietimas. Antrą kartą atvykus policijos pareigūnams buvo bendrauta su pranešėja, nors neblaivumas alkotesterio pagalba nebuvo nustatinėjamas, tačiau pranešėja buvo akivaizdžiai neblaivi (pareigūnų nustatyta pagal matomus neblaivumo požymius). Policijos pareigūnai bendravo su abiem šalim – pranešėja V. Z. ir S. G.. Bute grumtynių pėdsakų nesimatė, pranešėja tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių ir peilio, kuriuo buvo grasinta, negalėjo, pati elgėsi agresyviai S. G. atžvilgiu. Paklausus pareiškėjos, kokia pagalba jai reikalinga, paprašė išprašyti – išvesti S. G. iš jos buto. S. G. policijos pareigūnams nurodė, kad dukterėčios prašymu keitė bute duris, po darbų miegojo (pranešėja jam leido), jokių konfliktų nebuvo, elgėsi normaliai, nebuvo agresyvus. Pareigūnų prašymu S. G. susirinko daiktus ir ramiai išėjo. Jo neblaivumo požymių nepastebėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir iškvietimo duomenys kartu su įvykio vietoje nustatytomis aplinkybėmis, tarnybinis pranešimas bei liudytojų S. D. ir K. B. teisme duoti parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešėjos V. Z. elgesys ir paaiškinimai teisme dėl įvykio, atvykus policijos pareigūnams tiek pirmu, tiek ir antru atveju, neatitinka žmogaus elgsenos, kuris bijotų dėl savo gyvybės. Iškvietusi policijos pareigūnus, atvykusių pareigūnų nelaukė, išėjo pas kaimynus, į skambučius neatsakė, baimės nerodė, paaiškinti grasinimo peiliu aplinkybių negalėjo, peilio, kuriuo buvo grasinta taip pat nurodyti negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad S. G. buvo pakviestas sutaisyti duris, ne pats savavališkai pas V. Z. į butą atėjo. Jis nebuvo visiškai svetimas V. Z. asmuo, o jos pažįstamas, draugas. Pagal 2019 m. liepos 21 d. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai bendravo su abiem pusėm – pranešėja V. Z. ir dukterėčia N. F.. Smurto požymių nebuvo nustatyta, greitoji medicinos pagalba pažiūrėjo pranešėją, bet jos į gydymo įstaigą nevežė, nes pagalbos nereikėjo. Bendraujant, kiek policijos pareigūnai galėjo suprasti, konfliktas buvo dėl buto. Pranešėja labai šaukė, keikėsi. Nors jai neblaivumas alkotesteriu nebuvo nustatinėjamas, tačiau liudytojų teigimu pranešėja buvo akivaizdžiai neblaivi (nustatyta pagal matomus požymius), sunku buvo suprasti ką ji kalba. Tuo tarpu N. F. buvo blaivi, elgėsi normaliai, paaiškino, kad pranešėja nuolat išgėrinėja ir tada vyksta konfliktas, kad N. F. negali bute gyventi. Pranešėja atvykusiems pareigūnams jokių aplinkybių dėl pavogto dokumento nenurodė. Šias aplinkybes patvirtina ir iškvietimo duomenys kartu su įvykio vietoje nustatytomis aplinkybėmis, bei liudytojo A. K. teisme duoti parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 2019 m. liepos 21 d. iškvietimo V. Z. teisme nenurodė visiškai kitą versiją – kad dukterėčia ją mušė, matė ir/ar pareigūnai/kaimynas, konfliktas vyko dėl buto, t. y. nebuvo jokios informacijos apie pavogtą V. Z. dokumentą (banko kortelę). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Z. 2019 m. liepos 19 d. ir 21 d. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją bei melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad jų pagalba nereikalinga, tuo prisiimdama visą atsakomybę už tokius iškvietimus. Jos veiksmai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Nors abiem atvejais V. Z. nebuvo nustatytas neblaivumas alkotesteriu, tačiau policijos pareigūnai, tiek įformindami įvykius, tiek teisme patvirtino, kad V. Z. neblaivumas buvo nustatytas pagal akivaizdžiai matomus girtumo požymius, todėl teismui nėra pagrindo šiais liudytojais netikėti. Šiuo atveju atsakomybei neturi įtakos kokio girtumo laipsnio V. Z. padarė administracinį nusižengimą.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kad melagingai policijos pareigūnus iškvietė du kartus dviejų dienų laikotarpiu, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, į V. Z. asmenybę (turi 50 proc. darbingumą, nedirba, gauna nedideles pajamas, bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), todėl teismas skiria V. Z. baudą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
V. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19103763637. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).