Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3; 2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 3.2.6; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.2.6.5;

2018 m. birželio 14 d.

vertėjaujant Andriui Krušnai.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui S. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 46-49) teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – D. K.. Ieškovė nurodė, kad pradžioje šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo ryškėti charakterio nesutapimai ir kartu su atsakovu tapo neįmanoma gyventi. Šeimoje santykiai pasidarė įtempti, dažnai iškildavo konfliktinių situacijų, išsiskyrė ieškovės ir atsakovo požiūris į gyvenimą ir šeimos vertybes, buities klausimų sprendimą, buvo nesutariama dėl bendrų lėšų naudojimo, savitarpio teisių ir pareigų įgyvendinimo. Paskutiniais gyvenimo kartu metais iš atsakovo pusės padidėjo psichologinis smurtas, kuris buvo naudojamas įvairiomis formomis – ignoravimu, deklaratyviu nepagarbos rodymu ieškovei ir jos sūnui iš ankstesnės santuokos. Ieškovė nurodė, kad santuokos iširimo priežastimi laiko būtent atsakovo veiksmus santuokos metu, ieškovė ilgą laiką stengėsi visais įmanomais būdais taikytis prie atsakovo ir išsaugoti santuoką, tačiau atsakovo nuolatinis psichologinis smurtas darė neigiamą įtaką ieškovės emocinei būklei ir sveikatai. Nuo 2016 m. faktiškai šalys nustojo bendrauti tarpusavyje ir santuoka tapo tik formalumas, o nuo 2017 m. lapkričio mėn. atsakovas išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovė nurodė, kad santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, bendro turto ir skolų neįgijo, išlaikymo iš atsakovo neprašė.

Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad po atsakovo onkologinės ligos (atsakovas susirgo maždaug prieš 2 metus) gyvenimas su atsakovu tapo nepakeliamas, ieškovė būdavo priversta palikti bendrus namus, nenorėdavo į juos grįžti. Nurodė, kad atsakovas nesimuša, bet įžeidinėja, gąsdina, nors ieškovė jį visada palaikydavo. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. lapkričio mėn. liepė ieškovui išeiti iš jų bendrų namų ir atsakovas išėjo.

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas tinkamai (b. l. 54), tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje dalyvavo, paaiškino, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teigė, kad maždaug iki 2014 m. gyveno normaliai, tada prasidėjo ginčai. Atsakovas laiko, kad abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Atsakovas pastebėjo, kad po to, kai jis susirgo onkologine liga, santuoka apskritai pradėjo irti, abu sutuoktiniai tapo nervingi, ieškovė jam liepė išsikraustyti, jis ir išsikraustė. Turto sutuoktiniai neįgijo.

Nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas S. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuokoje dalintino turto ir prievolių šalys neįgijo (b. l. 7-8, 11-14, 19-32).

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę ieškovė grindė atsakovo psichologiniu smurtu, nepakeliamu charakteriu, gąsdinimais ir kitu netinkamu atsakovo elgesiu. Atsakovas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė savo paaiškinimais. Jokių objektyvių, rašytinių duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, kad jų santuoka iš esmės pradėjo irti po to, kai atsakovas susirgo onkologine liga. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vertindamas santuokos iširimo priežastis, teismas atsižvelgia ne tik į kiekvienos iš šalių elgesį santuokos metu, bet ir į tai, kaip kita iš šalių tokį elgesį priėmė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad atsakovas netinkamai elgėsi jos ar jos sūnaus atžvilgiu, buvo nelojalus šeimai ar neištikimas ieškovei. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys siekė ir norėjo sukurti darnią šeimą, pradžioje šeimos santykiai buvo gerai, tačiau po santuokos sudarymo pradėjo ryškėti abiejų šalių skirtingi požiūriai į esminius klausimus.

Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebeliko tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t. y. ieškovė ir atsakovas nebelaikė vienas kito šeimos nariais.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 178 straipsnis). Šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusiu kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas požiūris į gyvenimą, kasdienes aplinkybes, kas lėmė šeimos iširimą. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas, betarpiškai išklausęs ginčo šalis, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto ir prievolių

Šalims neįgijus bendro turto (b. l. 7-8, 11-12, 19-32), nesant bendrų ir asmeninių prievolių (b. l. 13-14, 19-32), jų padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, teismas sprendžia, kad išlaikymas nėra priteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ginčo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK. 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ½ dalis priteisiama iš atsakovo santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 16, 42). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,34 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padalija lygiomis dalimis tarp šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1221, tarp D. A. (po santuokos – D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei jos santuokinę pavardę – D. K., atsakovui jo santuokinę pavardę – S. K. (S. K.).

Priteisti ieškovės D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo ir S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,67 Eur (septynis eurus 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti ieškovei, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,67 Eur (septynis eurus 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per vieną darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registrui.