Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-9232-1149/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
2YT-9232-1149/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05576-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Marija Augustinaitė (pirm.)
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9232-1149/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05576-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas nesutinka su vykdomosios bylos užbaigimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir prašo nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio išieškojimo senaties termino.

2. Skunde nurodoma, kad skolininkas nesutinka su antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senačiai, t. y. penkerių metų senaties terminui (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalis) bei atsižvelgiant į tai, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2015 m. liepos 1 d., 308 straipsnio 1 dalis).

3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S1g-47383 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.

4. Patvarkyme nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas baudžiamojoje byloje. Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje antstolio buvo atliekami nuolat, t. y. nuolat buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis. Atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų bankų įstaigose neturi. Vykdomosios bylos vykdymo laikotarpiu skolininkas nesiėmė jokių veiksmų skolai sumokėti. Skolininkas nei karto nebuvo atvykęs į antstolio kontorą, nesidomėjo vykdymo eiga, nevykdė kitų savo, kaip skolininko, pareigų. Antstolis, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į 2004 m. spalio 12 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N3-904/2004 formuojamą praktiką, jog senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, pareiškėjo skundo netenkino.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-255/1999, išduotą baudžiamojoje byloje, dėl 3 185 Eur (11 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. 2022 m. rugpjūčio 19 d. antstolio A. S. kontoroje gautas skolininko prašymas nutraukti vykdomąją bylą suėjus senačiai, taip pat skolininkas prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad senaties terminai nėra praleisti; su tokių duomenų pateikimu susijusias išlaidas įtraukti į vykdomosios bylos išlaidas; nepateiktus arba neturint įrodymų, kad byla buvo vykdoma tvarkingai ir neaplaidžiai, t. y. nepraleidžiant trijų mėnesių laikotarpio vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminui, dvejų metų laikotarpio, kuomet vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, vykdomąją bylą nutraukti suėjus senačiai (v. b. l. 19). Antstolis A. S., patikrinęs skolininko turtinę padėtį, nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi, lėšų banko sąskaitose neturi, kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S1g-44260 bei 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S1g-44261, CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-255/1999 grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 20-21).

7. Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu nesutinka su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimu CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bei tvirtina, kad vykdomoji byla turėjo būti nutraukta dėl suėjusio išieškojimo senaties termino (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

9. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

10. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 26 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-255/1999 matyti, kad 1999 m. balandžio 16 d. teismo nuosprendžiu R. K. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau 1961 m. BK) 16 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį paskirta 11 000 Lt (3 185 Eur) bauda valstybės naudai. Nuosprendis įsiteisėjo 1999 m. liepos 19 d., jo pagrindu 1999 m. liepos 26 d. išduotas vykdomasis raštas Antstolių kontorai prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateiktas vykdyti 1999 m. liepos 27 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK), patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį iki 2003 m. gegužės 1 d. paskirtos bausmės vykdomos, kol bus įvykdytos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo BK 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo 1961 m. BK 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas yra ilgesni.

12. 1961 m. BK 50 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, – jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 dalis); senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip vieneriems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, – nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo (2 dalis). Pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

13. Susipažinus su vykdomąja byla ir joje atliekamais veiksmais, laikotarpio, kai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ilgiau nei trejus metus, nenustatyta. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Žemiau dėstomi vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis reguliariai atliko vykdymo veiksmus ir siekė nustatyti skolininko turtinę padėtį bei rasti turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą:

13.1. pagal antstolio G. K. (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytus duomenis iš Gyventojų registro tarnybos matyti, kad skolininkas nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, nuo 2005 m. gegužės 16 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Antstolis G. K. 2008 m. balandžio 10 d. patvarkymu areštavo skolininko banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei įpareigojo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio G. K. 2008 m. gegužės 29 d. patvarkymu, nustačius, kad skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, jog skolininkas niekur nedirba, duomenų apie nuolatinę gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnyba neturi, skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tolimesnis vykdomosios bylos vykdymas neįmanomas, nes skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, paskelbė skolininko paiešką per Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą ir vykdomąją bylą sustabdė iki bus nustatyta skolininko gyvenamoji vieta. Antstolis G. K. 2010 m. spalio 2 d. patvarkymu areštavo skolininko AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančias lėšas ir įpareigojo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio G. K. kontoroje 2014 m. balandžio 28 d. gautas skolininko prašymas panaikinti areštą AB „Swedbank“ banko sąskaitai, kadangi į ją pervedama socialinė pašalpa, kartu su prašymu pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus pažyma, jog skolininkui nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. paskirta 350 Lt socialinė pašalpa ir 150 Lt vienkartinė pašalpa grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų. Antstolis G. K. 2014 m. balandžio 29 d. patvarkymu panaikino areštus skolininko sąskaitoms, esančioms AB „Swedbank“ kredito įstaigoje. Antstolis G. K. 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nurodymą Nr. S-17-154-8454 priverstinai nurašyti 3 844,71 Eur piniginių lėšų sumą nuo skolininkui priklausančių banko sąskaitų bei pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS). 2019 m. balandžio 12 d. antstolis G. K. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo 2019 m. kovo 13 d. į antstolio depozitinę sąskaitą išieškotą 9,27 Eur sumą paskirstė 9,27 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms apmokėti. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro 2019 m. gegužės 15 d. duomenimis nustatyta, kad skolininkas R. K. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini). Antstolis G. K. 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-19-154-4745 (duomenys neskelbtini) įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pinigines lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtas patvarkymas išsiųstas registruotąja pašto siunta su įteikimu (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas 2019 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. 9-6706 grąžino 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymą Nr. S-19-154-4745 dėl skolos išieškojimo, nurodant, jog patvarkymo įvykdyti nėra galimybės, kadangi skolininkas 2019 m. birželio 18 d. buvo konvojuotas į Austrijos Respubliką.

13.2. Iš vykdomojoje byloje esančių antstolio atžymų matyti, kad 2008 m. balandžio 7 d., 2008 m. spalio 22 d., 2009 m. rugsėjo 23 d., 2010 m. spalio 19 d., 2016 m. gruodžio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. gegužės 15 d. buvo išsiųstos užklausos bankams bei Socialinio draudimo fondo valdybai; 2008 m. balandžio 8 d., 2008 m. spalio 27 d., 2009 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. spalio 19 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateiktos užklausos dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto; 2008 m. balandžio 10 d., 2010 m. spalio 25 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. priimti patvarkymai bankui dėl lėšų arešto; 2008 m. gegužės 21 d. pateikta užklausa Socialinio draudimo fondo valdybai; 2008 m. gegužės 28 d. priimtas patvarkymas dėl paieškos paskelbimo; 2014 m. balandžio 29 d. priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo; 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateiktos užklausos Socialinio draudimo fondo valdybai; 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. gegužės 15 d. pateiktos užklausos Nuteistųjų registrui; 2019 m. balandžio 12 d. priimtas išieškotų lėšų (9,27 Eur) paskirstymo patvarkymas; 2019 m. gegužės 15 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo.

14. Taigi iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad per vykdymo laikotarpį antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausas viešiesiems valstybės registrams, Lietuvoje veikusioms kredito įstaigoms, ir kt. Antstolis taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl lėšų arešto, dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir kt. Taigi vykdomosios bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad aptariamu atveju antstolis vykdymo proceso metu buvo pakankamai aktyvus. Tuo tarpu pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant sumokėti paskirtą baudą, nedirbo, nesiekė gauti pajamų. Būtent tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir laikytini vengimu vykdyti nuosprendį. Pareiškėjas savo pasyvumu ir visišku nesistengimu mokėti paskirtą baudą nors dalimis, vengė vykdyti nuosprendį. Todėl byloje nenustačius trejų metų laikotarpio, per kurį nebūtų nieko atlikta dėl baudos išieškojimo, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, bet dėl paties pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad išieškojimo senaties terminas yra suėjęs.

15. Be to, nuosprendžio vykdymo senaties eiga buvo ne kartą nutrūkusi, nes skolininkas darė naujas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas po 1999 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, dar nuteistas 2002 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2002 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2004 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2005 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2005 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2007 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2010 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2020 m. vasario 19 d. Austrijos Respublikos Vyner Noištato regioninio teismo nuosprendžiu, kuris pripažintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė