Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-910-914/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
A5.-910-914/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
AN byla Nr. A5.-910-914/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00392-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolitai Grigaitienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., būdamas UAB „A“ direktoriumi, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 1 ir 2 dalių bei pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi jo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti P. P. 2017 m. kovo 26, 27, 28 d. apdailininku – glaistyti namo vidaus sienas adresu (duomenys neskelbtini) ir A. K. 2017 m. kovo 28 d. pagalbinio darbininku – kasti duobes adresu (duomenys neskelbtini) Esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.

J. P. dėl nusižengimo padarymo kaltu neprisipažino, parodė, kad yra UAB „A“ direktorius, įmonė užsiima statybos darbais. Namas adresu (duomenys neskelbtini) yra jo privati nuosavybė. Pasikvietė darbams P. P. ir A. K.. Pasikvietė juos kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „A“ direktorius. Žmonės objekte dirbo ne įmonei, o jam kaip fiziniam asmeniui jo privačiame name. Įrankiai, medžiagos buvo jo asmeniniai. UAB „A“ čia niekuo dėta. Jei jis kaltas, tai kaltas kaip fizinis asmuo, kad leido dirbti fiziniam žmogui. Jis neturėjo žmogaus forminti. Žmogus turėjo ateiti su patentu. Jis žinojo, kad P. P. ir A. K. neturėjo patentų, kai jie pradėjo dirbti jo name. Iš pažįstamų sužinojo, kad P. P. yra rimtas žmogus, buvęs apdailos darbų specialistas, tik turėjo sveikatos problemų. Jis paskambino P. P., pasakė, kad nori pamatyti, kaip jis (P. P.) dirba. Sutarė, kad jei P. P. jam tiks, P. P. išsiims patentą ir toliau dirbs. Buvo kalba, kad P. P. iš pradžių ims patentą ir dirbs name (duomenys neskelbtini), o ateityje, kai pasibaigs darbai minėtame name, jei P. P. reikės darbo, jis (J. P.) įdarbins jį UAB „A“. P. P. turėjo parodyti, kaip jis glaisto ir kaip dažo. Sutarė kainą. Pirmadienį jis aprodė P. P. objektą, antradienį ir trečiadienį P. P. ten dirbo. Jis davė P. P. medžiagas, P. P. atsivežė savo glaistyklę. Trečiadienį atvažiavo Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) darbuotojai. Tuo metu P. P. dirbo antrą dieną. Antrą dieną jam (J. P.) jau buvo aišku, kad P. P. moka dirbti. Jis A. K. pasikvietė, nes reikėjo iškasti duobę. A. K. nebuvo UAB „A“ darbuotojas, jis buvo privatus asmuo, kuris atėjo padėti. A. K. yra pensininkas. Jis pasakė A. K., kad nežino jo galimybių, reikia pamatyti, kaip jis dirba. Sutarė, kad jei A. K. dirbs gerai, jis paims A. K. kaip patentininką. Kai atvažiavo VMI inspektoriai, A. K. dirbo pirmą dieną. Jis davė A. K. savo kastuvą. A. K. atėjo ne kaip UAB „A“ darbuotojas, o kaip būsimas patentininkas. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) dirbo ir R. B.. R. B. yra UAB „A“ darbuotojas nuo 2016 m. Patikrinimo dieną R. B. ir A. K. abu kasė duobę. A. K. reikėjo, nes R. B. negalėjo vienas to darbo padaryti, reikėjo pagalbinio darbininko. Šiuo metu P. P. ir A. K. dirba jo įmonėje. Po inspektorių apsilankymo nenorėjo tempti darbų eigos. Būtų užtrukę, kol jie būtų išsiėmę patentus. Lengviau buvo paskambinti buhalterei ir juos įdarbinti. Šiuo metu UAB ,,A“ darbuotojai dirba jo privačioje nuosavybėje. Administracinio nusižengimo protokole netinkamai suformuluotas pirmas jo paaiškinimo sakinys, t. y. kad jis darbuotojus įdarbino bandomajam laikotarpiui, gailisi, kad neįformino prieš dieną. Jis tokį teiginį atsiima. Jis norėjo P. P. ir A. K. priimti kaip patentininkus, o ne kaip UAB „A“ darbuotojus. Antras paaiškinimo sakinys, kad šiuo atveju darbo santykiai buvo kaip fizinio asmens su fiziniu, yra teisingas.

Šalies argumentai

J. P. 2018-03-29 paaiškinime nurodė, kad VDI patikrinimo metu jam priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) dirbo R. B., A. K. ir P. P.. R. B. įdarbintas jo (J. P.) įmonėje antraeilėse pareigose 0,25 etato. A. K. darbą pradėjo 10 val., jis (J. P.) atsivežė A. K. pats. A. K. turėjo pavaduoti sergantį įmonės darbuotoją ir dirbti pagalbiniu darbininku, t. y. kasti žemę. Darbo sutarties su A. K. dar nesudarė, nes šis darbas vienkartinis. Už šią darbo dieną su A. K. sutarė 10 eurų atlygį. Planuoja A. K. įdarbinti šiandien (2018-03-29). P. P. name atliko glaistymo darbus. Jis pradėjo dirbti antradienį – 2018-03-27. Su juo darbo sutartis dar nesudaryta, nes norėjo įsitikinti, kaip jis dirba. Darbininkas turėjo savo įrankius. Jis (J. P.) parūpino medžiagas. Darbininkas dirba gerai, todėl nusprendė jį įdarbinti. Mokės 3 eurus už glaistymo kvadratą (b. l. 6).

J. P. 2018-04-05 paaiškinime nurodė, kad darbuotojus įdarbino bandomajam laikotarpiui, gailisi, kad neįformino prieš dieną. Šiuo atveju darbo santykiai buvo kaip fizinio asmens su fiziniu (b. l. 2).

J. P. 2018-04-23 paaiškinime-prašyme nurodė, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo. Jis kaip fizinis asmuo organizuoja jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, samdydamas verslo liudijimus turinčius asmenis. UAB „A“ nėra niekaip susijusi su šiuo objektu, nevykdė čia jokių darbų, neturi sutarčių. Medžiagas darbams vykdyti pirko asmeniškai jis, o ne UAB „A“. A. K. ir P. P. jis irgi planavo kviesti dirbti savo name, todėl jie atvyko pademonstruoti savo sugebėjimus vietoje. Buvo sutarta, kad minėtiems asmenims patvirtinus, jog jie sugeba dirbti reikalingus darbus, jie įsigis verslo liudijimus ir artimiausiu metu pradės darbus jo name. Jis kalbėjo su A. K. ir P. P., kad jei jie tinkamai ir kokybiškai užbaigs šį objektą ir neplanuos kitų savarankiškų darbų, jis (J. P.), kartu būdamas ir UAB „A“ direktoriumi, galėtų ateityje pasiūlyti šiems asmenims darbą UAB „A“ darbo sutarties pagrindu. UAB „A“ iki vėlyvo pavasario jokių statybos darbų nevykdo, todėl nebuvo jokios prasmės samdyti naujus darbuotojus įmonėje. Tik pakankamai sušilus, šiemet – kovo pabaigoje, balandį, atsiranda poreikis realiai pradėti dirbti statybos darbus. UAB „A“ darbuotojai ilgai ir sunkiai sirgo, ypač V. K., kuris dėl sunkios ligos turbūt negrįš į darbą. Todėl buvo kalbėta su A. K. ir P. P. apie galimybę, jiems tinkamai užsirekomendavus, ateityje įsidarbinti šioje įmonėje (b. l. 12-15).

Liudytojas P. P. parodė, kad nuo 1977 m. dirbo apdailininku. Prieš 3-4 metus jam pakeitė kelio sąnarius, nuo to laiko nedirbo, negali ilgai stovėti. J. P. jam paskambino, norėjo, kad jis (P. P.) darytų apdailą name. Pradėjo dirbti. J. P. norėjo pažiūrėti, kaip jis (P. P.) dirba, ir sakė, kad jei jo darbas tenkins, tai jis (P. P.) išsiims patentą arba J. P. įdarbins jį savo įmonėje. Jis pradėjo dirbti 2018-03-26, pirmadienį. Kai atvyko VDI inspektoriai, jis dirbo trečią dieną. Jis glaistė sienas. Prieš tai dvi dienas dirbo tą patį darbą po 3-4 valandas, iš viso nuglaistė apie 30-50 m². Jis turėjo savo glaistyklę. Atlyginimo nebuvo sutarę, J. P. žadėjo vėliau atsiskaityti. Šiuo metu jis dirba UAB ,,A“. Jį įdarbino kitą dieną po darbo inspekcijos apsilankymo. Sutarė, kad jam mokės už padarytą darbą. Jis vis dar dirba (duomenys neskelbtini) Jis patento neturėjo ir neteikė prašymo jam išduoti.

Šalies argumentai

P. P. paaiškinime nurodė, kad praėjusią savaitę jam paskambino J. ir pasakė, kad jam reikia darbininko. J. iš kažkur sužinojo, kad jis yra dirbęs apdailininku. Tą pačią dieną J. atvažiavo pas jį į namus ir sutarė, kad nuo pirmadienio – 2017-03-26 jis (P. P.) pradės dirbti apdailininku statybos objekte (duomenys neskelbtini). J. sakė, kad jis (P. P.) pabandys ir jei gerai seksis, jį įdarbins, o dėl konkretaus atlyginimo sutars sudarant darbo sutartį. Jis 2018-03-26 apie 9 val. atvažiavo į statybos objektą (duomenys neskelbtini) g. Ten buvo įmonės savininkas J., kuris davė medžiagas ir liepė glaistyti sienas. J. davė kopėčias, o smulkūs įrankiai buvo jo. Dirbo iki 15-16 val. 2018-03-27 ir šiandien (2018-03-28) taip pat dirbo nuo 9 val. Įmonės savininkas buvo atvykęs šį rytą, nieko nesakė dėl įdarbinimo. Kai jis apie tai paklausė, J. atsakė, kad įdarbins, kai bus galutinis rezultatas, t. y. išglaistyta, išdažyta. Jis atlyginimo už darbą kol kas negavo. Jis neturi verslo liudijimo, nevykdo individualios veiklos (b. l. 7).

Liudytojas A. K. parodė, kad per pažįstamus ieškojo darbų, užėjo pas J. P., pasakė jam, kad yra pensininkas, mažai gauna, norėtų įsidarbinti. J. P. pasakė, kad nori pažiūrėti, kaip jis sugeba dirbti. J. P. davė jam padirbėti – iškasti griovį (duomenys neskelbtini). Matė dirbančius P. P., R. B.. P. P. dirbo namo viduje. Jis dirbo vieną dieną. Po pietų atvyko inspektoriai ir jis baigė darbą. Kitą dieną po inspektorių apsilankymo jį įdarbino. Jis šiuo metu dirba UAB ,,A“ 0,25 etato. Jis vis dar dirba (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

A. K. paaiškinime nurodė, kad VDI patikrinimo metu vykdė kasimo darbus (duomenys neskelbtini), t. y. kasė duobes tvoros pamatams. Darbus atlikti paprašė sklypo savininkas J.. Šiandien (2018-03-28) pradėjo dirbti apie 10 val. Savininkas aprūpino darbo priemone – kastuvu. Jis dirba už pavalgymą. Darbo sutartis nesudaryta. Planuoja dirbti iki 16 val. J. yra jo pažįstamas iš senų laikų. Vakar J. telefonu paprašė truputį padirbėti (b. l. 8).

Liudytojas K. J. parodė, kad jis ir S. J. vykdė skyriaus vedėjo pavedimą atlikti nelegalaus darbo kontrolę ir nuvyko į statybvietę (duomenys neskelbtini) Ten rado 3 dirbančius asmenis – A. K., P. P. ir R. B.. R. B. turėjo teisę ten dirbti, nes jis buvo įdarbintas UAB ,,A“. UAB ,,A“ yra statybos įmonė. Kiti du nebuvo įdarbinti. P. P. glaistė sienas, A. K. kasė duobes. Asmenys pateikė paaiškinimus. Iš P. P. paaiškinimą paėmė S. J., iš A. K. – jis (K. J.). Paėmęs A. K. paaiškinimą, nuėjo prie P. P.. Jis pasirašė P. P. paaiškinime, nes jis vedė bylą.

Liudytojas S. J. parodė, kad jis ir vyr. darbo inspektorius K. J. turėjo pavedimą atlikti tikrinimą dėl nelegalaus darbo. Važiuodami pamatė, kad (duomenys neskelbtini). statomas gyvenamasis namas. Sienos, stogas buvo sumontuoti. Lauke darbavosi du darbuotojai, matėsi, kad jie dirbo su kastuvais, kažką kasė. K. J. liko bendrauti su šiais darbuotojais. Jis užėjo į namo vidų, pamatė, kad asmuo atlieka glaistymo darbus. Asmuo pasakė, kad jis yra P. P. ir dirba apdailos darbus. P. P. pasakė, kad atlikti šiuos darbus paprašė savininkas J.. P. P. nežinojo savininko pavardės, negalėjo pateikti telefono numerio, papasakojo, kaip ir nuo kada jis ten atsirado, kokius darbus ten dirba. Jis paprašė P. P. surašyti paaiškinimą. P. P. pasakė, kad rašyti negali, nes turi sveikatos problemų, dreba rankos. Jis surašė P. P. paaiškinimą pagal jo žodžius, P. P. pasirašė. P. P. sakė, kad dirba trečią dieną, pradėjo pirmadienį – 2018-03-26. P. P. sakė, kad savininkas J. parodė, kokius darbus dirbti, davė medžiagas, paaukštinimo priemones, o smulkūs įrankiai – glaistymo lopetėlės yra jo paties. P. P. sakė, kad dėl konkretaus atlyginimo tarsis, kai bus pasirašoma darbo sutartis, kad jam davė nurodymą atlikti glaistymo darbus ir parodyti, ką sugeba, tada bus sprendžiamas klausimas dėl įdarbinimo. Jis paklausė P. P., ar jis turi verslo liudijimą arba vykdo individualią veiklą, P. P. atsakė, kad ne. Nuo bendravimo pradžios P. P. teigė, kad bus įdarbinamas į UAB, kad savininkas J. jį susirado kaip UAB direktorius, ieškantis darbininkų. P. P. paaiškinime neparašyta, kad planuojama jį įdarbinti būtent įmonėje, o ne pas J. P. kaip fizinį asmenį. Žodinis bendravimas visada yra išsamesnis nei paaiškinimas. Be to, P. P. nežinojo įmonės pavadinimo, direktoriaus pavardės, jokių kontaktinių duomenų. Paaiškinime antspaudą padėjo ir pasirašė K. J., nes pastarasis buvo pagrindinis inspektorius šiame patikrinime.

Šalies argumentai

R. B. paaiškinime nurodė, kad 0,25 etato dirba statybos įmonėje pagalbiniu darbininku. Darbo sutartį pasirašė sausį. VDI patikrinimo metu vykdė tvoros montavimo darbus. Darbo užduotį gavo iš įmonės savininko J.. Darbus pradeda, kai paskambina J.. Šiandien J. išdavė kastuvą ir laužtuvą. Šiandien dirba su A. Į darbus juos atvežė savininkas J.. Jie pradėjo darbus apie 9 val. (b. l. 9.).

Iš VSDFV informacinės sistemos rezultatų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-03-29 UAB „A“ oficialiai dirbo šie darbuotojai: R. B., V. K., J. P.. Nuo 2018-03-30 UAB „A“ įdarbinti A. K. ir P. P. (b. l. 10-11).

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2018-03-28 apie 14.30 val. vyr. darbo inspektoriai K. J. ir S. J. atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini) ir rado ten dirbančius R. B., A. K. ir P. P.. R. B. vykdė sklypo tvoros montavimo darbus. A. K. kasė duobę tvoros pamatui. P. P. glaistė sieną namo viduje. Paimti šių asmenų paaiškinimai, 2018-03-29 paimtas UAB „A“ direktoriaus J. P. paaiškinimas. Nustatyta, kad P. P. 2018 m. kovo 26, 27, 28 d. ir A. K. 2018 m. kovo 28 d. dirbo UAB „A“ direktoriaus J. P. naudai, nepasirašius darbo sutarties ir iš anksto nepranešus VSDFV. P. P. ir A. K. minėtomis dienomis dirbo nelegaliai. Jie įdarbinti UAB „A“ nuo 2018-03-30 (b. l. 4-5).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad J. P. yra UAB „A“ direktorius (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienas iš nelegalaus darbo atvejų yra fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Esminiai darbo sutarties požymiai pagal DK 32 straipsnį yra šie: 1) darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba atlygintinai; 3) asmuo paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai; 4) asmuo darbdavio naudai vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją; tuo darbo sutartys skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Teismų praktikoje priimta, kad darbinių funkcijų atlikimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Kitaip vertintinos tokios situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Šiuo atveju supažindinimas su darbo sąlygomis jau perauga į išbandymą, kurį reglamentuoja DK. Išbandymas gali būti sulygstamas sudarant darbo sutartį. Esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV apie asmens darbo pradžią. Be to, veika gali būti kvalifikuojama kaip nelegalus darbas ir tais atvejais, kai neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio. Tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Faktiškai atlikdamas darbo funkcijas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad P. P. ir A. K. 2018-03-28 jo nurodymu atliko su statyba susijusius darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) J. P. įvykio vietoje nurodė A. K. ir P. P., kokius darbus dirbti, davė darbo priemones – kastuvą A. K., kopėčias P. P.; tik lopetėlė glaistymui buvo P. P.. Rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie įdarbinimą nepranešta VSDFV. Be J. P. parodymų, tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. K., P. P. parodymai bei paaiškinimai, R. B. paaiškinimas, liudytojų K. J., S. J. parodymai, nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4-5), VSDFV informacinės sistemos rezultatai (b. l. 10-11). P. P. teisme bei paaiškinime nurodė, kad ten pat dirbo ir 2018-03-26 bei 2018-03-27.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis P. P. ir A. K. pakvietė dirbti ne kaip UAB „A“ direktorius, o kaip privatus fizinis asmuo. Statybos objektas (duomenys neskelbtini) yra jo privati nuosavybė, jis P. P. ir A. K. davė už jo asmenines lėšas pirktas medžiagas, darbo priemones. Jis sakė P. P., kad kai pasibaigs darbai minėtame name, jei reikės darbo, jis (J. P.) įdarbins P. P. UAB „A“. Tačiau dirbti (duomenys neskelbtini) jis juos pakvietė ne kaip darbuotojus, o kaip būsimus patentininkus. Todėl jis neturėjo laikytis DK nustatytos darbo santykių įforminimo procedūros. P. P. ir A. K. turėjo ateiti su verslo liudijimais. Be to, jis neigė, kad P. P. (duomenys neskelbtini) dirbo 2018-03-26, nurodė, kad P. P. ten dirbo tik 2018-03-27 ir 2018-03-28, o 2018-03-26 jis tik aprodė P. P. objektą. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiškai kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Be to, jo paaiškinimai proceso metu nebuvo nuoseklūs. J. P. 2018-03-29 paaiškinime teigė, kad su P. P. darbo sutarties dar nesudarė, nes norėjo įsitikinti, kaip jis dirba, o su A. K. darbo sutarties nesudarė, nes šis darbas buvo vienkartinis, planuoja įdarbinti jį šiandien – 2018-03-29 (b. l. 6). Tuo tarpu teisme jis parodė, kad apskritai nežadėjo artimiausiu metu jų įdarbinti, kvietė juos, kad dirbtų pagal verslo liudijimus. Be to, teisme jis neteigė, kad A. K. darbas patikrinimo dieną buvo vienkartinis, nurodė, kad jį, kaip ir P. P., norėjo išbandyti. Surašant administracinio nusižengimo protokolą J. P. pateikė paaiškinimus, kurie iš dalies skiriasi tiek nuo jo pirminio paaiškinimo, tiek nuo jo parodymų teisme. Jis paaiškino, kad darbuotojus įdarbino bandomajam laikotarpiui, šiuo atveju darbo santykiai buvo kaip fizinio asmens su fiziniu (b. l. 2). Taigi, kitaip nei 2018-03-29 paaiškinime jis pripažino, kad norėjo išbandyti abu darbuotojus, siekė pastovių darbinių ryšių. Teisme jis parodė, kad atsiima pirmą tokio paaiškinimo teiginį, t. y. kad įdarbino darbuotojus bandomajam laikotarpiui, tačiau neneigė antro sakinio, t. y. kad tarp jo ir P. P., A. K. įvykio metu visgi buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau tik kaip tarp fizinių asmenų. Be to, J. P. teismui pateikė 2018-04-23 paaiškinimą-prašymą, kur taip pat nurodė kitokias aplinkybes nei teisme ir ankstesniuose paaiškinimuose. Paaiškinime-prašyme jis teigė, kad UAB „A“ nėra niekaip susijusi su statybos objektu adresu (duomenys neskelbtini), čia jokių darbų nevykdė, jokių sutarčių neturėjo (b. l. 14). Tuo tarpu 2018-03-29 paaiškinime jis teigė, kad atsivežė A. K. dirbti (duomenys neskelbtini), nes šis turėjo pavaduoti sergantį įmonės darbuotoją, dirbti pagalbiniu darbininku, kad ten taip pat dirbo R. B., įdarbintas jo įmonėje (b. l. 6). Teisme J. P. analogiškai parodė, kad patikrinimo metu šiame statybos objekte dirbo UAB „A“ darbuotojas R. B.. Jis ten teisėtai dirbo kaip įmonės darbuotojas, įmonės darbuotojai gali dirbti jo privačiame objekte, tik reikia „užaktuoti“ darbus. Įmonės darbuotojai ten dirba iki šiol.

J. P. ginčija tai, kad apskritai turėjo įforminti santykius su P. P. ir A. K. pagal DK taisykles, nes pakvietė juos kaip dirbsiančius pagal verslo liudijimus. Taigi jis iš esmės neigia, kad šiuo atveju susiklostė darbo teisiniai santykiai. Bylos duomenys nepatvirtina, jog J. P. siekė, dėjo kokias nors realias pastangas, kad P. P. ir A. K. dirbtų verslo liudijimus. Jis pripažino, kad žinojo, jog P. P. ir A. K. prieš pradėdami dirbti verslo liudijimų neturėjo, individualios veiklos nevykdė, taip pat kad nesiūlė P. P. ir A. K. teikti prašymų dėl verslo liudijimų išdavimo ir po darbo inspektorių apsilankymo. Kad verslo liudijimo neturėjo ir neteikė prašymo jam išduoti, parodė ir P. P.. A. K. nei paaiškinime, nei teisme apskritai neparodė, kad pokalbio su J. P. metu kalbėjo apie galimybę dirbti pagal verslo liudijimą. Bet kuriuo atveju, tai, ar J. P. ketino kada nors ateityje su P. P. ir A. K. sudaryti civilines sutartis kaip su pagal verslo liudijimą dirbančiais asmenimis, neturi reikšmės vertinant, kokie – darbo ar civiliniai teisiniai – santykiai tarp jų faktiškai buvo įvykio metu. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio metu susiklostę santykiai atitinka visus DK 32 straipsnyje įtvirtintus darbo sutarties požymius. A. K. ir P. P. statybos objekte (duomenys neskelbtini) dirbo susitarę su J. P.. Darbas buvo atlygintino pobūdžio. Nors P. P. paaiškinime teigė, kad dėl konkretaus atlyginimo darbo inspektorių apsilankymo metu dar nebuvo sutaręs, atlyginimo už darbą nebuvo gavęs (b. l. 7), o A. K. paaiškinime nurodė, jog dirbo už pavalgymą (b. l. 8), tačiau pagal teismų praktiką tai, kad dėl konkretaus atlyginimo dydžio nesutarta ar darbdavys faktiškai už darbą nesumoka ar sumoka natūra, nepaneigia darbo atlygintinumo. Iš J. P., P. P. ir A. K. parodymų matyti, kad darbuotojai neketino dirbti veltui. Kad darbas laikytinas atlygintinu, matyti ir iš darbo pobūdžio - A. K. ir P. P. dirbo su statybomis susijusį fizinį darbą pas jiems svetimą asmenį, už tokį darbą paprastai atlyginama. Susiklostę santykiai atitinka ir kitą darbo sutarties požymį – asmenys pakluso darbdavio nurodymams, darbovietėje galiojančiai tvarkai. J. P. A. K. ir P. P. nurodė, ką dirbti, pasirūpino, kad jie turėtų reikiamas darbo priemones, medžiagas. Iš P. P. bei A. K. parodymų ir paaiškinimų, kitų byloje esančių duomenų matyti, kad buvo ir ketvirtas darbo sutarties požymis – P. P. ir A. K. buvo pakviesti ne atlikti konkrečią iš anksto aiškiai apibrėžtą užduotį, bet siekiant, kad jie atliktų tęstinio pobūdžio darbo funkcijas, t. y. P. P. – apdailininko darbus, A. K. – pagalbinio darbininko darbus. Liudytojas A. K. nei paaiškinime, nei teisme nenurodė, kad su J. P. susitarė tik dėl konkrečios užduoties atlikimo. A. K. parodė, kad užėjo pas J. P., pasakė, kad norėtų įsidarbinti, o J. P. jam pasakė, kad nori pažiūrėti, kaip jis sugeba dirbti, ir liepė kasti duobes tvoros pamatams. Liudytojas P. P. analogiškai parodė, kad J. P. liepė jam atlikti apdailos darbus, nes norėjo pažiūrėti, kaip jis sugeba dirbti. Anot P. P., J. P. sakė, jog jei jis (P. P.) dirbs tinkamai, ateityje galės dirbti pagal verslo liudijimą arba bus įdarbintas J. P. įmonėje. Paaiškinime P. P. nurodė, kad prieš darbų pradžią nesutarė dėl konkretaus atlyginimo, dėl jo turėjo sutarti sudarant darbo sutartį (b. l. 7). P. P. paaiškinimą pagal jo žodžius surašęs vyr. darbo inspektorius S. J. teisme parodė, kad P. P. nuo bendravimo pradžios teigė, kad bus įdarbinamas J. P. įmonėje. Išdėstyti duomenys patvirtina, jog prieš P. P. ir A. K. pradedant dirbti (duomenys neskelbtini), tarp jų ir J. P. nebuvo jokios civilinės sutarties atlikti tam tikrą aiškiai apibrėžtą užduotį ir už tai gauti apibrėžtą užmokestį. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme parodė norėjęs A. K. ir P. P. išbandyti, pažiūrėti, kaip jie sugeba dirbti. Toks susitarimas atitinka ne civilinę sutartį, o DK 36 straipsnyje nurodytą susitarimą dėl išbandymo. Be to, J. P. 2018-03-29 paaiškinime teigė, kad su A. K. sutarė 10 eurų atlygį už 2018-03-28 darbo dieną, t. y. sutarė ne konkrečią užduotį, kurią A. K. turėjo įvykdyti, o tai, kad A. K. tam tikrą laiką dirbs J. P. nurodytą darbą – kas duobes. Kad šiuo atveju susiklostė būtent darbo santykiai, pagrįsti tęstinės darbo funkcijos atlikimu, o ne civiliniai teisiniai santykiai civilinių sutarčių pagrindu, rodo ir tai, jog 2018-03-30, netrukus po darbo inspektorių apsilankymo, A. K. ir P. P. buvo įdarbinti UAB „A“ (b. l. 10-11). Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad darbo inspektorių apsilankymo metu įvykio vietoje UAB „A“ direktoriaus J. P. nurodymu dirbo UAB „A“ darbuotojas R. B.. Tai rodo, jog J. P. tenkino situacija, kad statybos darbus jam asmeniškai priklausančioje valdoje atlieka jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, vykdantys darbines fukcijas. Iš J. P., A. K. ir P. P. parodymų teisme taip pat matyti, kad ir šiuo metu UAB „A“ darbuotojai dirba tame pačiame objekte (duomenys neskelbtini). Kad J. P. siekė surasti ir išbandyti darbuotojus, o ne sukurti civilinius teisinius santykius su A. K. bei P. P., netiesiogiai rodo ir jo paties paaiškinimai, jog tuo metu UAB „A“ trūko darbuotojų ir jų rasti buvo sunku. J. P. 2018-04-23 paaiškinime-prašyme nurodė, kad pakankamai sušilus, šiemet – kovo pabaigoje, balandį, UAB „A“ atsiranda poreikis realiai pradėti dirbti statybos darbus. UAB „A“ darbuotojai ilgai ir sunkiai sirgo, ypač V. K., kuris dėl sunkios ligos turbūt negrįš į darbą (b. l. 12-15). Analogiškai ir 2018-03-29 paaiškinime J. P. teigė, kad jis atsivežė A. K. į (duomenys neskelbtini), kad pavaduotų sergantį įmonės darbuotoją ir dirbtų pagalbiniu darbininku (b. l. 6). Teismo posėdyje J. P. taip pat parodė, kad pavasarį sunku rasti normaliai dirbančių darbuotojų. Tai tik dar labiau patvirtina, kad J. P. veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „A“ atstovas.

Visgi paminėtina ir tai, kad pagal DK 32 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties sąvoką darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio naudai. Nors J. P. teisme kategoriškai teigia, jog šiuo atveju darbo santykiai buvo kaip fizinio asmens su fiziniu, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip konkrečiai J. P. įformino UAB „A“ atliekamus darbus jo privačioje valdoje, ar tarp jo kaip fizinio asmens ir jo vadovaujamos įmonės įvykio metu buvo sutartis dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Jo paties parodymai ir paaiškinimai šiuo aspektu taip pat prieštaringi. Nėra duomenų, ar P. P. 2017 m. kovo 26, 27, 28 d. ir A. K. 2017 m. kovo 28 d. atlikti darbai buvo įforminti kaip UAB „A“ atlikti darbai. Jei sutartis tarp J. P. ir UAB „A“ egzistavo, neaišku, ar P. P. ir A. K. minėtomis dienomis atlikti darbai pateko į tokios sutarties dalyką. Be to, J. P. parodė, kad darbo priemonės, kurias jis įvykio vietoje suteikė P. P. ir A. K., priklauso jam asmeniškai. Negalima atmesti, kad šiuo atveju J. P. aiškiai neatribojo savo asmeninių ir įmonės tikslų bei resursų ir, ieškodamas savo įmonei darbuotojų, nusprendė juos pirma išbandyti liepdamas atlikti darbines funkcijas ne įmonės, o jo paties naudai. Tokiu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis faktiniu P. P. ir A. K. darbdaviu būtų ne UAB „A“, atstovaujama J. P., o J. P. kaip fizinis asmuo. Pažymėtina, kad darbdaviu gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo (DK 21 str. 3 d.). Atitinkamai ir ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą gali padaryti fizinis asmuo kaip darbdavys. Todėl tai, kieno naudai A. K. ir P. P. įvykio metu atliko darbines funkcijas – UAB „A“ ar J. P. kaip fizinio asmens – veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju susiklosčiusiems santykiams būdingi visi darbo sutarties požymiai. P. P. ir A. K. dirbo esant darbo sutarties požymiams, o J. P. neužtikrino, kad prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie darbuotojų priėmimą į darbą ne mažiau kaip prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta VSDFV. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. J. P. baustas administracine tvarka, tačiau už analogiškus nusižengimus nebaustas (b. l. 31-36). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nelegaliai dirbo du asmenys, jie dirbo neilgai, iškart po darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo pastarieji buvo įdarbinti UAB „A“, skirtina sankcijoje numatyta bauda, artima jos minimumui, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ANK 22 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 636 straipsniu, teismas

nutaria:

J. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1500 eurų dydžio baudą.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Marius Steponaitis