- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-103-134/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pareiškėjas
- E A
- Advokatai
- Egidijus Milašius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo E A. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas atstovo prašymas panaikinti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK tyrėja 2013-11-05 nutarimu atmetė pareiškėjo atstovo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-11-26 nutarimu ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutartimi pareiškėjo atstovo skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atmesti, motyvuojat tuo, kad tarp ginčo šalių susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai santykiai, spręstini CPK nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Skunde nesutinka su teismo išvada, kad tarp jo ir G. J. yra susiklostę civiliniai santykiai dėl pareiškėjo sugyventinės G. J. sesers J. P. turto paveldėjimo. Nurodo, kad G. J. neteisėtai pasisavino jos iš sesers paveldėtame name buvusius jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus : elektrinius pjūklus, medžio apdirbimo stakles, žvejybos, medžioklės įrangą ir kt., todėl turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už šių daiktų vagystę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas yra J. P., mirusios 2012-08-16, sugyventinis. J. P. sesuo G. J. pagal 2012-11-26 paveldėjimo liudijimą paveldėjo visą sesers J. P. turtą, tarp kurio yra ir esanti sodyba. Šioje sodyboje, pareiškėjo teigimu, liko jam nuosavybės teise priklausantys jo skunduose išvardinti kilnojamieji daiktai, kuriuos G. J. neteisėtai pasisavino. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas siekia pradėti ikiteisminį tyrimą prieš G. J. pagal BK 178 str. 2 d. dėl šių daiktų vagystės.
Iš pareiškėjo skundo tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas civilinio proceso tvarka pretenduoja į dalį mirusios sugyventinės J. P., kurios turtas po jos mirties atiteko seseriai G. J., palikimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-11-28 nutartimi atsisakė patvirtinti tarp G. J. ir pareiškėjo E.A. K. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią r. esanti sodyba (kurioje yra pareiškėjo ginčijami daiktai) ir žemės sklypas būtų atitekę pareiškėjui. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad E.A. K. nepateikė įrodymų, kad J. P. šį nekilnojamą turtą būtų įsigijusi už pareiškėjo pinigus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, siekdamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl kilnojamų daiktų vagystės, taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo skunduose nurodyti nekilnojamieji daiktai jam priklauso nuosavybės teise.
Aptarta situacija rodo, kad pareiškėjui kyla sunkumų civilinio proceso tvarka įrodinėjant nuosavybės teisę į nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, priklausiusius jo sugyventinei J. P. ir po jos mirties paveldėtus jos sesers G. J.. Todėl pareiškėjas įrodinėjimo pareigą dėl kilnojamų daiktų nuosavybės, kuri civiliniame procese tektų jam, siekia perkelti ikiteisminio tyrimo institucijoms, kurios baudžiamajame procese privalėtų pačios rinkti įrodymus, kam nuosavybės teise priklauso galimai pagrobti daiktai.
Skundžiamuose nutarimuose ir teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, rodančių, kad G. J. siekė ir neteisėtai užvaldyti pareiškėjui priklausančius kilnojamus daiktus, t.y. būtų padariusi vagystę. Priešingai, minėta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartimi nustatyta, kad G. J. siekė savanoriškai perleisti pareiškėjui nuosavybės teises į jos iš sesers paveldėtą turtą – pastatą (kuriame yra pareiškėjo nurodomo iš jo esą pavogti daiktai) ir žemės sklypą ir teismas šalių taikos sutarties netvirtino, be kitų, priežasčių, ir todėl, kad toks nuosavybės teisės atsisakymas galimai prieštaravo pačios G. J. interesams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013).
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką šiuo klausimu, pripažįsta pagrįsta ir teisėta ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimuose ir juos palikusioje galioti skundžiamoje teismo nutartyje esančią išvadą, kad tarp pareiškėjo E.A. K. ir G. J. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, spręstini civilinio proceso tvarka, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. E. A. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.