Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-47-257/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2010-12-17
Bylos Nr.
II-47-257/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pažeidėjas
A. I., A.
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Advokatai
Arnas Ilgauskas
2010 m. gruodžio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai A. I., jos atstovui advokatui Arnui Ilgauskui,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovui Virginijui Čėsnai,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. V.,dalyvaujant eismo įvykio teismo ekspertui Ernestui Grigeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2009 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 131 str. 4 d. nubausta 100 litų bauda už tai, kad ji 2009 m. rugsėjo 17 d. 20.45 val. Šiauliuose, Vytauto g-je ėjo per važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje (už perėjos ribų) tamsiu paros metu, išeidama į važiuojamąją dalį neįvertino atstumo iki atvažiuojančio automobilio ir neįsitikino, kad bus saugu, dėl to buvo kliudyta automobilio. Pėsčioji buvo sužalota, automobilis – apgadintas. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. I. prašo jai paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes ji K.E.T. nepažeidė ir nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad ji 2009 m. rugsėjo 17 d. Šiauliuose autobusu Nr. 21 važiavo iš sesers apie 20 val. Išlipo miesto centrinėje autobusų stotelėje, ėjo iki Višinskio gatvės, po to Višinskio gatve ir pasuko į Vytauto gatvę. Vytauto gatve ėjo iki Rūdės gatvės, skubėjo į namus. Šiuo keliu visada eina, kai grįžta iš sesers. Buvo ties Vytauto–Rūdės gatvių sankryža, gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas, buvo tamsoka. Jai einant žmonių nebuvo. Perėjusi Rūdės gatvę, apsidairė. Nuo parduotuvės „Norfa“ atvažiuojančių mašinų nebuvo, nuo poliklinikos pusės važiuojantis automobilis buvo ant kalno, vaikų ir žmonių aplink nebuvo. Ji per kelią nebėgo, ėjo, skubėjo į namus, skubėjo pereiti gatvę. Jeigu automobilis išsisuko iš Višinskio gatvės, tai buvo toli. Ji jau buvo beveik perėjusi gatvę, kai ją kliudė automobilis, kurio ji nematė. Mano, kad ji K. E. T. nepažeidė, todėl nubausta nepagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. atstovas advokatas Arnas Ilgauskas prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes A. I. nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmų tiek įvykio vietoje įforminant įvykį, tiek vertinant įrodymus teisėtumu abejoja. Ekspertizės akte autoįvykio ekspertizę atlikęs ekspertas negalėjo tiksliai įvardinti, kurioje vietoje ėjo A. I., tada kuo remiantis kelių policija pripažino, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją ir ją pripažino kalta dėl kilusio eismo įvykio. Eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas S. V. pažeidė K.E.T. 231 p., vietoj to, kad stengtųsi apsaugoti įvykio vietą, joje esančius įrodymus, paliktų ją tokią, kokia ji yra, jis nutempė nukentėjusiąją A. I. iš įvykio vietos toliau ir pasodino ant žalios vejos prie medžio, o tai iš dalies lėmė, jog nėra aiškių įrodymų. A. I. parodymai nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki šiol yra aiškūs ir nuoseklūs. Jo nuomone, eismo įvykis įvyko ne dėl pėsčiosios kaltės, nes automašinos vairuotojas pažeidė K.E.T. 9, 28, 37, 133, 134, 164 p. ir 231 p. ir tai buvo priežastis kilti šiam autoįvykiui, dėl to buvo sužalota nukentėjusioji. Taip pat prašo remtis Meteorologijos stoties pažyma, kurioje nurodytas daug didesnis ir geresnis matomumas, nei teigia vairuotojas S. V.. Prašo kritiškai vertinti apklausto nepilnamečio liudytojo parodymus, atsižvelgiant į jo amžių, stovėjimo vietą, nukentėjusiosios ėjimo kryptį.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovas Virginijus Čėsna prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes A. I. nubausta pagrįstai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. V. palieka teismo nuožiūra vertinti A. I. skundo pagrįstumą. Nurodė, kad 2009-09-17 vakarą dirbo taksi vairuotoju, važiavo į iškvietimą. Šiauliuose iš Višinskio gatvės pasuko į Vytauto gatvę, važiavo link Draugystės prospekto. Pasukęs į Vytauto gatvę, į pakalnę, važiavo 40 - 50 km/h greičiu, neskubėjo. Atstumas nuo posūkio iki įvykio vietos yra apie 300 metrų. Gatvės apšvietimas nebuvo įjungtas, buvo visai tamsu. Įvažiavo į Rūdės–Vytauto gatvių sankryžą ir iš tamsos link jo automobilio šviesų pamatė bėgant žmogų, kuris buvo už perėjos, gatvės viduryje. Žmogų pamatė, kiek jo automobilio žibintų šviesa pasiekė. Jis staiga stabdė, bet kliudė žmogų automobilio veidrodėliu. Automobilio buferiu nekliudė, o automašinos žibintą kliudė moteris savo neštu maišeliu. Moteris krito ant žibinto stiklų ir persipjovė galvą. Išlipęs moterį pakalbino, ji kalbėjo, tada pakėlė nuo stiklo šukių, pasodino šalikelėje, iškvietė policiją. Policija ir greitoji atvažiavo labai greitai. Įvykio vietoje buvo vaikas, kuris viską matė. Mašiną pastatė į pakraštį, kad nebūtų viduryje kelio, įjungė avarinį signalą, nes buvo blogas matomumas.

Eismo įvykio teismo ekspertas Ernestas Grigelis nurodė, kad ekspertizę atliko remdamasis byloje esančiais objektyviais įrodymais. Ekspertizės akte parašė, kad duomenų apie kliūties matomumą pateiktoje medžiagoje nėra, kadangi kliūties matomumas turi būti nustatomas eksperimento metu. Jeigu nėra tokio eksperimento atlikimo protokolo ir nebuvo atliekamas eksperimentas, tai ar iš vairuotojo parodymų, ar liudytojų parodymų matomumo atstumų nevertina, nes tai yra subjektyvūs duomenys, kurie nėra patikrinti objektyviai. Be to, kliūties matomumas nieko bendra neturi su nukentėjusiosios partrenkimo vieta. Jeigu kliūtis pamatoma likus iki jos 5 metrams, tokiu atveju būtent šio automobilio vairuotojas, važiuodamas 40-50 km/h greičiu, jau nebeturi techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, nes 5 metrai yra daug mažiau nei reikalinga tokiu greičiu važiuojantį automobilį sustabdyti. Automobiliui, važiuojančiam 40-50 km/h greičiu, reikia 19-26 m atstumo tam, kad pamačius kliūtį, jį sustabdytų, o jeigu automobilis tą atstumą pravažiuoja ir vairuotojas pamato kliūtį likus 5 metrams iki kliūties, tai ar stabdys, ar nestabdys, jau susidūrimas neišvengiamas.

Paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 131 str. 1 d. pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 131 str. 4 d. šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Veikai pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti, būtina įrodyti tokį eismo dalyvio (šiuo atveju – pėsčiosios) padarytą K.E.T. pažeidimą, kuris sukėlė transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

K.E.T. 49 punktas numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

K.E.T. 51 punktas numato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

Iš administracinėje byloje esančios baudžiamosios bylos Nr. 40-1-483-09 medžiagos matyti (b. l. 17), kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. rugsėjo 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo A. I.. 2009 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-483-09 nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymių, o medžiaga sprendimo priėmimui pagal ATPK perduota Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui. Šis nutarimas buvo apskųstas, tačiau 2009 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu A. I. prašymas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir jo atnaujinimo nepatenkintas. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė A. I. skundus dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-483-09 (b. l. 56-57). Paminėti procesiniai dokumentai reikšmingi tuo, kad juose nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas, nenustačius padarytos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių, nutrauktas pagrįstai.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. spalio 7 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-149(10) išvados (b. l. 131-136) 4 punkto antros pastraipos matyti, kad jeigu susidariusioje eismo situacijoje pėsčioji A. I. per gatvės važiuojamąją dalį ėjo už pėsčiųjų perėjos (link Draugystės pr.), o automobilio „Renault M. S.“ vairuotojas S. V., važiuodamas 40-50 km/h greičiu ir būdamas 19-26 metrų atstumu iki pėsčiosios partrenkimo vietos, turėjo objektyvią galimybę pastebėti per kelio važiuojamąją dalį einančią pėsčiąją A. I., tai tokiu atveju techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Renault M. S.“ vairuotojo S. V. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamo automobilio, kad išvengtų pėsčiosios partrenkimo – ir pėsčiosios A. I. veiksmai – ėjo per Vytauto g. važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje neįsitikinusi, kad tai saugu.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. I. nurodė, kad ji ėjo pėsčiųjų perėja, prieš tai apsidairė, nuo parduotuvės „Norfa“ atvažiuojančių mašinų nebuvo, nuo poliklinikos pusės važiuojantis automobilis buvo ant kalno, vaikų ir žmonių aplink nebuvo. Ji per kelią ėjo, skubėjo pereiti gatvę. Tokius A. I. parodymus paneigia suinteresuotas asmuo S. V., kuris nurodė, kad įvažiavęs į Rūdės–Vytauto gatvių sankryžą iš tamsos link jo automobilio šviesų pamatė bėgantį žmogų, kuris buvo už perėjos, gatvės viduryje. Tai patvirtino nepilnametis liudytojas Lukas Beinoras, kuris nurodė, kad ėjo Rūdės gatve link namų į kiemą iš stadiono. Tuo metu buvo vienas prie savo namų, adresu Vytauto g. 83, Šiauliuose. Gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas, nuo kiemo degė šviesa, truputį matėsi. Jis matė močiutę, einančią šaligatviu kitoje kelio pusėje, kuri perėjo per žolę, pradėjo bėgti per gatvę ne per pėsčiųjų perėją ir ne pėsčiųjų perėjos kraštu, o atvažiavęs taksi automobilis ją partrenkė. Kai pamatė, kad močiutė bėga per gatvę ir taksi automobilis atvažiuoja nuo kalno, iš karto suprato, kad gali įvykti susidūrimas, todėl visą laiką žiūrėjo į ją. Netikėti šio liudytojo parodymais vien dėl to, kad jis yra nepilnametis, nėra pagrindo. Šio liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs, logiški tiek prieš, tiek eismo įvykio metu, tiek po eismo įvykio, ir teismas jais remiasi, nes liudytojas betarpiškai buvo eismo įvykio vietoje ir aiškiai jį matė. Iš byloje esančių objektyvių įrodymų matyti, kad A. I. buvo kliudyta automobilio bebaigianti pereiti kelią priekiniu dešinės pusės kampu slystamai (sugadintas tame tarpe dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis), todėl esant tokiam susidūrimo mechanizmui, pėsčioji negalėjo būti nublokšta toli į priekį. Teismo nuomone, rasta ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede užfiksuota kraujo dėmė keletą metrų nuo pėsčiųjų perėjos atsirado itin nedideliu atstumu nuo susidūrimo vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (b. l. 17, b. l. 4-13), nes pėsčioji nesilaikė visų būtinų atsargumo reikalavimų, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Be to, nagrinėjant ATP bylą, administracinėn atsakomybėn patraukta A. I. dalyvavo, sutiko su paskirta administracine nuobauda, sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 9), tačiau pažeidimą pradėjo neigti gavusi UADB „SEESAM Lietuva“ pretenziją (b. l.10). Šioje byloje teismas sprendžia tik dėl asmens, kuriam surašytas ATP protokolas, atsakomybės ir nenagrinėja kito eismo įvykio dalyvio galimai padarytų K.E.T. pažeidimų. Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. padaryta veika teisingai kvalifikuota, todėl kitais administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. ir jos atstovo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Iš aukščiau paminėtos ekspertizės akto išvados matyti, kad suinteresuotas asmuo S. V. galimai šioje situacijoje pažeidė K.E.T. reikalavimus, tačiau šioje byloje jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas nesprendžiamas, nes dėl to nėra pateiktas skundas, dėl to teismas nevertina S. V. veiksmų dėl eismo įvykio kilimo. Tačiau jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas perduotinas spręsti tam įgaliotai institucijai, nes administracinė atsakomybė galima tik surašius ATP protokolą ir priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šalys turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kur bus nustatytas šalių kaltės laipsnis ir konkretus atlygintinos žalos dydis.

Pateiktame skunde nurodyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo ir neprofesionalių veiksmų atlikimo nenagrinėjami, nes pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Palikti nepakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimą, kuriuo A. I. pagal ATPK 131 str. 4 d. paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. I. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė