Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarnybos 2013 m. kovo 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir S. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje S. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124⁵ straipsnyje įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų.

Apygardos teismas pažymi, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo, vertinimo, ir teisės taikymo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta duomenų patvirtinančių S. G. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad S. G. buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 9 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, paliko stovėti lengvąjį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors nebuvo apmokėjęs už mokamą stovėjimą.

Taigi šiuo atveju S. G. inkriminuotas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124⁵ straipsnyje, buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali ATPK 260² straipsnio redakcija, kurios 1 dalyje inter alia numatyta, kad kai šio kodekso 124⁵ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.

Tačiau šiuo atveju bylos duomenys tvirtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas ir išsiųstas buvo ne transporto priemonės savininkei (valdytojai) – A. G., kaip tai numatyta ATPK 260² straipsnyje, o S. G.. Nors aplinkybę, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (valdytoja) yra A. G., patvirtina VĮ „R.“ išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (11 b. l.) ir VĮ „R.“ išduotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (7, 28 b. l.). Be to, tai, kad lengvąjį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 9 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, paliko stovėti ne S. G., bet automobilio savininkė A. G., apylinkės teismo posėdžio metu pripažino pati A. G. ir parodė, kad jos vyras S. G. šiuo automobiliu niekada nesinaudojo ir nesinaudoja (37 b. l.).

Ir nors apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad, jeigu S. G. žinojo, kad pažeidimą padarė ne jis, tai jis turėjo pareigą informuoti administracinį teisės pažeidimą nagrinėjančią instituciją ir pranešti apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemone, nes jis buvo gavęs šaukimą į bylos svarstymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia pareiga, vadovaujantis ATPK 260² straipsniu, yra priskirta tik transporto priemonės savininkui (valdytojui), o ne naudotojui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada – nepagrįsta.

Dėl to konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir ignoruodamas aptartas aplinkybes, netinkamai interpretavo ATPK 260² straipsnio nuostatas, visiškai nepagrįstai naudotoją sutapatino ir automobilio savininku, o tai turėjo lemiamos įtakos svarstant S. G. atsakomybės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, dėl to naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir S. G. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.