Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-13 · Administracinė byla Nr. I-1338-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
I-1338-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1338-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 400 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 kv. m ploto tenkančio vienam asmeniui, o sanitarinis mazgas buvo tinkamai neatitvertas nuo bendros gyvenamosios patalpos ir buvo šalia kameros durų, kuriose esantį langelį nuolat atidarinėdavo Lukiškių TI-K pareigūnai, taip pažeisdami pareiškėjo privatumą. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos sanitariniams mazgams atitverti nuo gyventosios patalpos, tačiau mano, kad įrengtos užuolaidos nebuvo pakankama priemonė privatumui užtikrinti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad kameros, kuriose jis buvo kalinamas, neatitiko bendrų higienos normos reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamos ventiliacijos, trūko oro, pareiškėjas neturėjo vietos pasidžiauti rūbus, po neseniai atlikti remonto nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, grindys buvo nelygios ir girgždančios, kameros buvo nešvarios, o bendri dušai nebuvo tinkamai atitverti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelių nepatogumų, stresą, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas, o tai sukėlė didelius dvasinius kentėjimus.

Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad ne viso pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo pažeistas minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui ir Lukiškių TI-K administracija stengėsi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį pareiškėjui, suteikdama galimybę naudotis biblioteka, koplyčia, sporto kiemeliu ir kt.

Atsakovės atstovas teigia, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Atsakovė pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudarytos sutartys su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais ir pažymi, kad kalintys asmenys dažnai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir daužo kitą kamerose esantį inventorių.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus, o nuo 2017 m. sanitarinis mazgas nuo bendros gyvenamosios patalpos atitvertas užuolaidomis. Lukiškių TI-K teigia, kad laisvės atėmimo vietose pareigūnai nuolatos atlieka asmenų elgesio kontrolę, todėl per įrengtas stebėjimo akutes duryse nuolat stebi suimtuosius, tačiau stebėjimą atlieka laikydamiesi bendrųjų etikos principų.

Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomų civilinei atsakomybei kilti sąlygų ir pažymi, kad išdėstytos aplinkybės nepatvirtina neteisėtų veiksmų buvimo ir nėra duomenų, kurie įrodytų realiai padarytą žalą pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Lukiškių TI-K taip pat pateikė 2018 m. sausio 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. 24-525 dėl E. S. skundo (b. l. 54–56) ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus bei fotonuotraukas (b. l. 57–157).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, kamerose byrėjo tinkas nuo sienų, tvyrojo nemalonus kvapas, buvo nešvaru, nebuvo vietos pasidžiauti rūbams, grindys buvo nelygios ir girgždančios, byrėjo tinkas nuo lubų po remonto, į kamerą pateko mažai natūralios šviesos ir oro.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas iš viso 351 parą buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m), tenkantį vienam asmeniui, reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju, viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Lukiškių TI-K rašte taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pareiškėjas skunde nurodo, kad kalinamose kamerose buvo nuo 2017 m. įrengtos užuolaidos, tačiau mano, jog jos neužtikrino tinkamo privatumo. Nagrinėjamu atveju, teismas su pareiškėjo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad užuolaidų įrengimas tinkamai apsaugo asmens privatumą ir atitveria sanitarinį mazgą nuo bendros gyvenamosios patalpos ir kameros duryse esančios akutės, tačiau pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. didžiąją dalį laikotarpio pareiškėjos buvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgta nustatant žalos dydį.

Pareiškėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, buvo nešvaru, nebuvo vietos pasidžiauti rūbus, grindys buvo nelygios ir girgždančios, po remonto byrėjo tinkas nuo lubų, į kamerą pateko mažai natūralios šviesos ir oro.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareigą paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-492-176/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose buvo nešvaru ir tvyrojo nemalonus kvapas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų yra reikalaujama, kad jie palaikytų kamerose tvarką ir tam yra išduodamas specialus inventorius. Atsižvelgus į tai, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kaip siekė tinkamai įgyvendinti šias pareiškėjui priskirtas pareigas ir kokių priemonių ėmėsi, kad būtų palaikyta švara gyvenamojoje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo vietos pasidžiauti drabužius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti asmeninių drabužių skalbimo paslauga, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų likučio, gali išskalbti viršutinius drabužius vieną kartą nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o drabužiai yra grąžinami išdžiovinti. Vadovaujantis Taisyklių 14.9 papunkčiu, kameroje turi būti įrengta viršutinių drabužių pakaba, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Skunde nurodoma, kad kamerose grindys buvo nelygios ir girgždančios, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip minėta aplinkybė turėjo įtakos jo sveikatai, ar kokiu būdu padarė realią žalą pareiškėjui, todėl pareiškėjo argumentai dėl nelygių ir girgždančių grindų taip pat atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose patekdavo mažai natūralios šviesos ir trūko oro. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, kuriuo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 papunktis).

Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K yra pateikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, tačiau dalis patikrinimo aktų neatitinka kamerų, kuriose pareiškėjas tuo metu buvo kalinamas arba pateikti duomenys apibūdina kamerų būklę tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo laikinai išvykęs, tačiau dalyje pateiktų patikrinimo aktų yra pateikti duomenys, aktualiu pareiškėjo kalinimo kamerose laikotarpiu. Remiantis 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-2337 (b. l. 91–92) kameroje Nr. 209, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo, nurodyta, kad kameros langai skaidrūs ir užsidaro, yra užtikrinamas tinkamas vėdinimas, ant sienų nerasta pelėsių, o sienų ir lubų paviršiai tinkami. 2016 m. sausio 14 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-22 (b. l. 122–123) kameroje Nr. 216 buvo nustatyti šie pažeidimai, t. y. oro temperatūra neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, o Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pašalinti nustatytą pažeidimą. Remiantis 2016 m. vasario 19 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-182 (b. l. 133–134), matyti, kad kameroje Nr. 216 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurioje tuo metu kalėjo pareiškėjas ir nustatyta, kad pažeidimas yra pašalintas. 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1365 (b. l. 148–149) kameroje Nr. 224 anksčiau atliktame patikrinime buvo nustatyti pažeidimai, t. y. ant sienų vizualiai matomas pelėsis, tačiau minimu aktu nurodyta, kad pažeidimas pašalintas, o ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, laikytina, kad Lukiškių TI-K iš dalies įrodė, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, dėl krentančio tinko nuo lubų, oro iš šviesos trūkumo laikytini iš dalies pagrįstais ir tai bus atsižvelgta nustatant priteistinos sumos dydį.

Pareiškėjas skunde teigia, kad bendruose dušuose kabinos nebuvo tinkamai atskirtos viena nuo kitos, todėl buvo pažeistas jo privatumas, tačiau teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2483 (b. l. 74–76) nustatyta, jog bendros dušinės yra atitvertos sienele, todėl pareiškėjo išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų (pvz. medicininių išrašų ar kitų duomenų patvirtinančių sveikatos pablogėjimą dėl kalinimo sąlygų), įrodančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios neatitiko tam tikrų higienos, ploto reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, taip pat tai, kad didžiąją kalinimo dalį kamerose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo bendros gyvenamosios patalpos ir Lukiškių TI-K iš dalies įrodė, kad kameros, kuriose buvo kalinimas pareiškėjas atitiko visus higienos normos reikalavimus, laikytina, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 7 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų sąlygų pašalinimo ir į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio pareiškėjas kamerose kalėjo vienas ir dalis kalinimo laikotarpio atitiko minimalų 3,6 kv. m plotą, tenkantį vienam asmeniui, taip pat tai, kad nuo 2017 m. sanitarinis mazgas buvo atskirtas užuolaidomis ir Lukiškių TI-K iš dalies įrodė kamerų atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 3 500 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas tinkamai nuo bendro kameros ploto, o kameros neatitiko kitų higienos reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė