- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2YT-23552-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15036-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- L. T. H., K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. T. H. (L. T. H.) ir K. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos L. T. H. ir K. G. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. T. H., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad pareiškėjos yra mirusių J. Ž. ir J. Ž. dukros. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais J. Ž. ir J. Ž. susituokė. Netrukus sutuoktiniai pradėjo statytis namą, adresu (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) metais J. Ž. ir J. Ž. susilaukė dukros L. T.. (duomenys neskelbtini) metais įvykus nacių okupacijai, iš tuometinės Vokietijos valdžios atstovų buvo duotas nurodymas šeimai krautis savo daiktus į sunkvežimius ir vykti į Vokietiją, priešingu atveju – J. Ž. bus paimtas ir išgabentas kaip karo belaisvis. Šeima išsikėlė gyventi į Vokietiją, priverstinai palikę savo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) metais Vokietijoje J. Ž. ir J. Ž. susilaukė dukros K.. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais britų armijai užėmus šį Vokietijos kraštą, šeima buvo pripažinti pabėgėliais. (duomenys neskelbtini) metais J. Ž., kartu su sutuoktiniu J. Ž. ir dukterimis atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Po atvykimo į JAV, sutuoktiniai ir dukterimis pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), Čikagoje. Dukroms suaugus ir sukūrus savo šeimas, šios išsikėlė gyventi iš tėvų namų. (duomenys neskelbtini) metais, sutuoktiniai, būdami senyvo amžiaus, nusprendė persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), Šiaurės Karolina, JAV, kadangi ten tuo metu gyvento dukra L. T., o sutuoktiniai norėjo gyventi arčiau savo vaikų. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) metų sutuoktiniai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), greta savo dukros L. T. H., kurios adresas buvo ir iki šios dienos yra (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) metus, K. G. išsiskyrė su savo sutuoktiniu ir atsikėlė gyventi į savo tėvų būstą, kuriame gyvena iki šiol. 1995 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal sutuoktinių pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo sprendimu buvo nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise iki 1940 metų valdė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Po šio teismo sprendimo priėmimo sutuoktiniai pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą – atsakingoms institucijoms pateikė reikiamus dokumentus. (duomenys neskelbtini) J. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visas turtas po jo mirties turėjo atitekti sutuoktinei J. Ž., jei ji pergyvens J. Ž. 30 dienų, kitu atveju turtas turėjo atitekti dukroms (pareiškėjoms) lygiomis dalimis. Tą pačią dieną J. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visas turtas po jos mirties turėjo atitekti sutuoktiniui J. Ž., jei jis pergyvens J. Ž. 30 dienų, kitu atveju turtas turėjo atitekti dukroms (pareiškėjoms) lygiomis dalimis. Per tris mėnesius po J. Ž. mirties, visą jo palikimą sudariusį turtą – namų apyvokos daiktus, nuotraukas, dokumentus, kitus asmeninius daiktus, priėmė jo sutuoktinė J. Ž., faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti kaip savo. J. Ž., po J. Ž. mirties nesikreipė į valstybines institucijas dėl oficialaus palikimo priėmimo, kadangi jokio registruotino turto JAV J. Ž. neturėjo. Kartu gyvenanti K. G. tėvo J. Ž. palikimo (jį sudarančių daiktų) nepriėmė ir palaikė paskutinę tėvo valią, kad visą turtą turi paveldėti J. Ž.. Taigi, vienintelis asmuo, kuris priėmė J. Ž. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, buvo J. Ž.. Per tris mėnesius po J. Ž. mirties, visą jos palikimą sudariusį turtą – namų apyvokos daiktus, nuotraukas, dokumentus, kitus asmeninius daiktus, priėmė pareiškėjos, faktiškai pradėjusios šį turtą valdyti. Po J. Ž. mirties, pareiškėjos nesikreipė į valstybines institucijas dėl oficialaus palikimo priėmimo, kadangi jokio registruotino turto JAV J. Ž. neturėjo. Po J. Ž. mirties pareiškėjos laikė save teisėtomis įpėdinėmis ir tęsė tėvų pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą – išdavė įgaliojimą dėl atstovavimo valstybinėse institucijose, domėjosi procesu, gavo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui J. Ž.. Taigi, laikytina, jog mirusių asmenų J. Ž. ir J. Ž. palikimą jų mirties dieną sudarė ne tik jų asmeniniai daiktai, bet ir turtinės teisės į nuosavybės teisės atkūrimą, kurios buvo paveldėtos tokiu būdu: 1) J. Ž. priėmė J. Ž. palikimą per tris mėnesius po jo mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti; 2) pareiškėjos priėmė J. Ž. palikimą per tris mėnesius po jos mirties faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos kreipiasi į teismą, kad juridinę reikšmę turintys faktai dėl palikimo priėmimo jį faktiškai valdant būtų nustatyti. Nustačius nurodytus juridinius faktus, pareiškėjos galės įgyvendinti paveldėtą turtinę teisę – viešajame registre įregistruoti nuosavybės teisę į turtą, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė. J. Ž. J. Ž. mirties dieną gyveno kartu su juo ir dukra K. G.. Pareiškėja K. G., gerbdama savo tėvo valią, nepriėmė tėvo J. Ž. palikimo ir patvirtina, jog nedelsiant po tėvo J. Ž. mirties (trijų mėnesių laikotarpyje po mirties) visą J. Ž. turtą – asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, priėmė jo sutuoktinė J. Ž.. J. Ž. laikė save teisėta paveldėtoja ir paveldėtų daiktų savininke. Kartu su visais asmeniniais daiktais J. Ž. priėmė savo sutuoktinio turtinę teisę atkurti nuosavybę į išlikusį turtą Lietuvoje. Po J. Ž. mirties pareiškėjos bendromis pastangomis pasirūpino motinos J. Ž. laidotuvėmis, bei nedelsiant (trijų mėnesių laikotarpyje po mirties) priėmė visą J. Ž. turtą – asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus. Kartu su visais asmeniniais daiktais pareiškėjos priėmė savo motinos turtinę teisę atkurti nuosavybę į išlikusį turtą Lietuvoje. Pareiškėjos, laikydamos save teisėtomis paveldėtojomis, tęsė nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo procesą ir 2019 metais gavo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. Ž.. Faktas, kad J. Ž. pradėjo valdyti dalį J. Ž. palikimo (asmeninius daiktus), reiškia, jog ji tinkamai priėmė visą palikimą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų. Faktas, kad pareiškėjos pradėjo valdyti dalį J. Ž. palikimo (asmeninius daiktus), reiškia, jog jos tinkamai priėmė visą palikimą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra būtina tam, kad pareiškėjos galėtų įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą / įgyvendinti turtines teises ir remtis tuo prieš trečiuosius asmenis. Pareiškėjos neturi dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą. Dėl šios nurodytos priežasties šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka. Notarų biuruose turto paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, kadangi abu mirusieji negyveno Lietuvoje, buvo deklaravę išvykimą į JAV, todėl pareiškėjos neturi galimybių kitokia, nei teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jų prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiškėjos teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir mirties įrašai patvirtina, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš rašytiniai įrodymų galima nustatyti, kad pareiškėjos yra mirusių J. Ž. ir J. Ž. dukros.
1995 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal sutuoktinių pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo sprendimu buvo nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise iki 1940 metų valdė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) J. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visas turtas po jo mirties turėjo atitekti sutuoktinei J. Ž., jei ji pergyvens J. Ž. 30 dienų, kitu atveju turtas turėjo atitekti dukroms (pareiškėjoms) lygiomis dalimis. Tą pačią dieną J. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visas turtas po jos mirties turėjo atitekti sutuoktiniui J. Ž., jei jis pergyvens J. Ž. 30 dienų, kitu atveju turtas turėjo atitekti dukroms (pareiškėjoms) lygiomis dalimis. Po šio teismo sprendimo priėmimo sutuoktiniai pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą – atsakingoms institucijoms pateikė reikiamus dokumentus. Pareiškėjos, laikydamos save teisėtomis paveldėtojomis, tęsė nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo procesą ir 2019 metais gavo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. Ž..
Testamentų registro išrašai patvirtina, kad po J. Ž. ir J. Ž. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
Pareiškėjos nurodė, kad per tris mėnesius po J. Ž. mirties, visą jo palikimą sudariusį turtą – namų apyvokos daiktus, nuotraukas, dokumentus, kitus asmeninius daiktus, priėmė jo sutuoktinė J. Ž., faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti kaip savo. J. Ž., po J. Ž. mirties nesikreipė į valstybines institucijas dėl oficialaus palikimo priėmimo, kadangi jokio registruotino turto JAV J. Ž. neturėjo.
Per tris mėnesius po J. Ž. mirties, visą jos palikimą sudariusį turtą – namų apyvokos daiktus, nuotraukas, dokumentus, kitus asmeninius daiktus, priėmė pareiškėjos, faktiškai pradėjusios šį turtą valdyti. Po J. Ž. mirties, pareiškėjos nesikreipė į valstybines institucijas dėl oficialaus palikimo priėmimo, kadangi jokio registruotino turto JAV J. Ž. neturėjo.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. Ž. priėmė J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti bei pareiškėjos priėmė J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. Ž. priėmė J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti bei pareiškėjos priėmė J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. T. H., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.