Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dalikta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lideres“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-998-730/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Dalikta“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lideres“. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-24 nutartimi patvirtino UAB „Dalikta“ kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 7046,54 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-13 nutartimi UAB „Dalikta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas nuo 2005-08-09 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Dalikta“ direktorius. Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo savo kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Iš teismui pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-998-730/2018 matyti, kad dėl UAB „Dalikta“ bankroto iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovė nurodo, kad UAB „Dalikta“ nuo 2006 metų nemokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių, neteikė metinių finansinių atskaitomybės dokumentų, manytina, kad ieškovė nuo 2006 m. susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais.

Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-03 nutartyje nustatė, kad UAB „Dalikta“ įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 1999 m. liepos 28 d. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, atsakovė registruotino nekilnojamojo turto, neturi. Atsakovės vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre transporto priemonės šiuo metu neįregistruotos. Byloje nėra duomenų apie kitokį atsakovei realiai nuosavybės teise priklausantį turtą. Duomenų apie atsakovės Juridinių asmenų registre įregistruotą vykdomą veiklą nėra. Byloje esančiais duomenimis, atsakovė dirbančių darbuotojų neturi. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei jos pateiktais duomenimis, sudaro 6 731,34 EUR. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui jos įregistravimo laikotarpiu neteikė.

Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-28 nutartimi atsakovui R. Š. paskirta 1 000 EUR bauda už teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų – perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, neįvykdymą.

Iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-24 nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2006 metų yra susidaręs 6731,31 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, antstolei Redai Vizgaudienei yra susidaręs 315,23 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad UAB „Dalikta“ nuo 2006 metų nebuvo pajėgi apmokėti skolų, nevykdė įsipareigojimų. Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl atsakovo neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas buvo bendrovės direktorius, todėl jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7046,54 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovas prašo priteisti 3000 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018-07-26 bankrutuojančios UAB „Dalikta“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidas - atlyginimas bankroto administratoriui 2500 Eur bei 500 Eur dydžio buhalterijos, teisinės, transporto, ryšių, kanceliarijos, VĮ „Registrų centas“ išlaidos. Byloje įrodymų, kad atsakovas kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatą ginčijo, nėra (CPK 178 straipsnis). Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).Teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 3000 Eur bankroto administravimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pripažintina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai ir ieškovė patyrė 10046,54 Eur dydžio žalą. Nustatyta, kad atsakovo žalą ieškovei sudaro 7046,54 Eur suma nepatenkintų kreditorinių reikalavimų ir 3000 Eur bankroto administravimo išlaidos, tai yra iš viso 10046,54 Eur dydžio žala. Minėtą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas (atsakovas), kadangi jai kyla civilinė atsakomybė (CK 6.247 straipsnis). Atsakovui laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, stengiantis padengti įsiskolinimą kreditoriams, būtų buvę galima išvengti patirtos žalos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 226 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 10046,54 Eur (dešimt tūkstančių keturiasdešimt šeši eurai 54 centai) žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10046,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dalikta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 226 Eur (du šimtai dvidešimt šeši eurai) žyminio mokesčio išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - (duomenys neskelbtini), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Atsakovas R. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dalikta“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.