- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-557-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Šabanskienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009 m. lapkričio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. L. Radviliškio rajono apylinkės teismo prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi iš atsakovo V. L. priteistą po 160 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą jo kiekvienam nepilnamečiam vaikui, priteisiant iš atsakovo jo vaikų – R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį, t.y. 325 Lt.
Nurodė, kad pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, dėl sveikatos būklės ji atsisakė ūkininkavimo, dabartinės pajamos nereguliarios, nuolatinio darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus, darbo biržoje neregistruota, nes neturi kur palikti vaikų, gyventi padeda seneliai, su kuriais gyvena, ir tėvai, dėl neįgalumo pripažinimo nesikreipė. Vaikams skiria apie 300 Lt - 400 Lt per mėnesį.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-12-06 nutartį dalyje, kurioje iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, ir priteisė iš atsakovo V. L. jo vaikų – R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. L. bylinėjimosi išlaidas – 29 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 52 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės I. L. naudai.
Teismas nustatė, kad iš esmės pasikeitė ne tik ieškovės turtinė padėtis, bet ir atsakovo, kuris neteko darbo. Atsakovas visą laiką teikė vaikams išlaikymą, pati ieškovė pripažino, kad mokėjo daugiau, nei buvo priteista. Pažymėjo, kad ieškovė teismui atsisakė pateikti visus įrodymus apie savo gaunamas pajamas, nurodė, kad oficialiai niekur nedirba, į darbo biržą nesiregistruoja, invalidumo nesitvarko, nors tai ir duotų šeimai papildomas pajamas. Konstatavo, kad ieškovės prašoma 400 Lt suma kiekvienam vaikui atskirai yra aiškiai per didelė ir pažeistų atsakovo turtinius interesus, nes jis šiuo metu nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokas. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovo sunki turtinė padėtis. Atsižvelgdamas į abiejų šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaikų amžių, siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, atsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją šalies ūkyje, teismas vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisė po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir turėjo 650 Lt išlaidų advokatui už teisinę pagalbą, tačiau iš atsakovo posėdžio metu prašė priteisti tik 325 Lt. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 52 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. L. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutartį dalyje, kurioje priteistas išlaikymas vaikams, ir priteisti iš atsakovo V. L. jo vaikų – R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti vaikų motinai I. L..
1.Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, išlaikymo vaikui po 200 Lt kas mėnesį nėra, vidutiniškai vienam vaiko išlaikymui priteisiama po 400 Lt kas mėnesį.
2. Nurodo, kad abu tėvai yra atsakingi, jog vaikui būtų suteiktas gyvenamasis būstas, vaikas būtų kasdien prižiūrėtas, turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas augti, siekti išsilavinimo. Pirmosios instancijos teismas į šiuos dalykus nekreipė dėmesio. Neatsižvelgė, kad ieškovė yra silpnos sveikatos, tačiau suteikia vaikams gyvenamąjį plotą, vaikus prižiūri, todėl negali turėti darbo, neturi teisės į normalų poilsį. Mano, kad atsakovas privalo ne tik išlaikyti vaikus, bet ir kompensuoti ieškovei dėl vaikų sugaištą laiką.
3. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie savo pajamas, pragyvenimo šaltinį, turimą turtą. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinamas tik išimtinais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, t.y. tik neįgalumas (liga) gali būti pateisinama dėl mažų pajamų turėjimo ar negalėjimo rūpintis vaikais.
4. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad padidėjo vaikų poreikiai. Dukra pradėjo lankyti mokyklą, sūnus lankys mokyklą nuo rudens. Atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktus išlaidų vaikų poreikiams paskaičiavimus, nepateikė kitų duomenų, kad vaikų išlaikymui reikalinga mažesnė suma. Teismas nepasisakė iš kur ieškovei gauti vaikų išlaikymui reikalingas likusias pinigines lėšas.
5. Nurodo, kad tokio pobūdžio bylose įrodymus, kurių teismui trūko, teismas galėjo išsireikalauti pats. Ieškovė pateikusi visus įrodymus, kuriuos turėjo. Ieškovei susitvarkius neįgalumo dokumentus, jai būtų užkirsta galimybė ateityje įsidarbinti. Įrodymų apie registraciją darbo biržoje nepateikė ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, tačiau teismas to nepastebėjo.
6. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama 7 mėnesius. Ieškovė prašė priteisti padidintą išlaikymą su ieškinio teismui pateikimo dienos, o teismas priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl atmetė šį ieškovės reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą.
Nurodo, kad atsakovas dabar dirba A. N. ūkyje pusei darbo dienos, ieškosi papildomai darbo ir gavęs lėšų, nepriklausomai nuo priteisto išlaikymo dydžio, papildomai jų skirs vaikų išlaikymui, ką ne vieną kartą yra daręs ir anksčiau, ką pripažino ir ieškovė. Apeliantė remiasi teismų praktika, kai buvo visai kitokia ekonominė situacija valstybėje, buvo mokami didesni atlyginimai dirbantiesiems, todėl vaikų išlaikymui buvo galima skirti daugiau lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl išlaikymo dydžio
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192 str. - 3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti LR CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 str. 3 d.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovė I. L., prašydama padidinti vaikams R. L. ir E. L. priteisto išlaikymo dydį nuo 160 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina pablogėjusią jos turtinę padėtį ir atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas.
Byloje nustatyta, kad nors ieškovė nebuvo įregistravusi ūko ūkininkų registre (b.l. 48), tačiau vertėsi ūkininkavimu, laikė gyvulius (bl. 31-39), tačiau, jos teigimu, jai nelabai sekėsi, ji dažnai sirgdavusi (b.l. 74), todėl gyvulius pardavusi (b.l. 31-39), o už gautus 9000 Lt padengusi paskolą bankui (b.l. 85). Dabar ieškovė dirba atsitiktinius darbus, pastovių pajamų, susijusių su darbo santykiais nebeturinti, į darbo biržą nėra kreipusis, gyvena pas senelius, o kiekvieno vaiko išlaikymui skirianti 300 Lt – 400 Lt (b.l. 85), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 4), vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2008 m. mokėjimo“ iki 2009 m. kovo 25 d. jai yra išmokėta 1764,28 Lt dydžio išmoka (b.l. 65), už 2008 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. jai išmokėta 312 Lt išmoka vaikams, už 2009 m. kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn. taip pat išmokėta 312 Lt išmoka vaikams (b.l. 11, 79). Vaikai E. L. ir R. L. yra silpnos sveikatos, dažnai sergantys (b.l. 76-78,80) dėl ko perkami vaistai. Vaikai paaugo, jų poreikiai padidėjo, dukra prieš du metus, o sūnus nuo š.m. rudens pradėjo lankyti mokyklą, o tam reikalingos papildomos lėšos.
Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taip pat nepateikė įrodymų, jog yra bedarbis. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad pragyvena iš atsitiktinio darbo užsienyje, tačiau nuolatinio darbo neturi, sutinka skirti vaikų išlaikymui iki 280 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (b.l. 17). Bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas jau nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 250 Lt per mėnesį (b.l. 70), o bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas teigia galįs teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, nes jis grįžo į Lietuvą 2009 m. birželio 13 d. ir ieškosi darbo Lietuvoje, tačiau darbo biržoje nėra registruotas, o jo gaunamos pajamos 2007 metais sudarė 600-700 eurų per mėnesį, 2008 metais gaunamos pajamos sudarė 400-500 eurų, o paskutiniais mėnesiais jis gaudavo apie 200 eurų pajamų per mėnesį (b.l. 86). Iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos darbo sutarties matyti, kad atsakovas dirba pusė darbo dienos ir gauna atlyginimo minimalią mėnesinę algą (b.l. 105).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tenkino ieškinį iš dalies ir padidino nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą nuo 160 Lt iki 200 Lt kas mėnesį, vienu iš motyvu nurodydamas, kad ieškovės prašoma priteisti 400 Lt suma kiekvienam vaikui yra aiškiai per didelė ir pažeistų atsakovo turtinius interesus, nes jis šiuo metu nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Vertindama anksčiau išvardintų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2004 metais, kada buvo priteistas išlaikymas vaikams, pablogėjo, o nepilnamečių vaikų R. L. ir E. L. poreikiai padidėjo, todėl šiuo konkrečiu atveju privalančių teikti išlaikymą tėvų gaunamos pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes tokiu būdu būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, tačiau kiekvienu atveju būtina yra atsižvelgti ne tik į tėvų gaunamas pajamas ir objektyvias galimybes teikti vaikams išlaikymą, bet būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius.
Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės pateikto vienam vaikui reikalingo išlaikymo paskaičiavimo, ieškovė nurodo, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga po 1100 Lt. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį kanceliarinėms prekėms įsigyti reikalinga skirti kiekvienam vaikui po 100 Lt, aprangai po 50 Lt, avalynei po 20 Lt, maistui namuose po 400 Lt, maistui mokykloje po 60 Lt, pagerintam maitinimuisi ir vaistams po 100 Lt, higienos reikmenims po 40 Lt, kultūriniams švietimui po 100 Lt, naudojimuisi internetu po 40 Lt, naudojimuisi mobiliuoju telefonu po 10 Lt, vaikų baldams, sportiniam inventoriui po 100 Lt, kelionės išlaidoms į mokyklą ir treniruotes po 50 Lt, komunalinėms paslaugoms po 30 Lt (b.l. 69). Atsižvelgiant į vaikų amžių (atitinkamai 8 metai ir beveik 6 metai), ieškovės pateiktas vaikų išlaikymui reikalingas paskaičiavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškiai per didelis ir neatitinkantis realių vaikų poreikių. Ieškovės nurodomos vaikų maistui, kanceliarinėms prekėms, naudojimosi internetu išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Vaikai yra tik pradėję lankyti mokyklą, ieškovė gyvena ūkiškai, kas sumažina maisto išlaidų sąnaudas, todėl konstatuotina, kad kiekvienam vaikui, norint užtikrinti būtinas vystytis minimalias sąlygas, reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį. Be to, ieškovė pati bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad ji skirianti kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Lt – 400 Lt per mėnesį, atsakovas gi nurodė, kad kiekvienam vaikui moka po 200 Lt per mėnesį, nors privalantis mokėti mažiau (b.l. 85-86). Nei ieškovės, nei atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigtos, kas patvirtina, kad kiekvienam vaikui, norint užtikrinti būtinas vystytis minimalias sąlygas, reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, ganėtinai jauno amžiaus, įrodymų, jog jie būtų neįgalūs, byloje nėra, jų abiejų padėtis tiek turtiniu, tiek neturtiniu požiūriu yra panaši, nei vieno iš jų turtinė padėtis negali būti pripažinta iš esmės geresnė, todėl jiems tenka vienoda pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.
Apeliacinė instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui būtinų vystymuisi minimalių sąlygų užtikrinimui reikalinga skirti apie 600 Lt per mėnesį, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinė padėtis yra panaši, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 200 Lt dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui didintina iki 300 Lt.
Taip pat pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo momento
Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi teisėjų kolegija nesutinka.
Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (LR CK 3.200 str.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė, anksčiau nei ieškinys buvo gautas teisme, būtų kreipusis į atsakovą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, todėl iš atsakovo padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2008-11-12 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimas keistinas, priteistą iš V. L. jo nepilnamečių vaikų R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui sumą padidinant kiekvienam vaikui iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą mokant nuo ieškinio teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2008-11-12, iki vaikų pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistos sumos dydį iki 300 Lt, t.y. patenkinant 75 proc. ieškovės reikalavimų, todėl atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.).
Ieškovė yra sumokėjusi 650 Lt (b.l. 65) advokato pagalbos išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teisme nurodė, jog reikalauja, kad atsakovas atlygintų tik dalį, t.y. 325 Lt jos turėtų advokato pagalbos išlaidų (b.l. 86), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 243,75 Lt advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai ((300 Lt – 160 Lt) x 2)) iš atsakovo priteistina valstybei 100,80 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 85 str. 1d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 50 proc. apeliantės reikalavimų, atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė yra sumokėjusi 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 250 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovė, paduodant apeliacinį skundą, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.), todėl proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai ((400 Lt – 300 Lt) x 2)) iš atsakovo priteistina valstybei 72 Lt žyminio mokesčio bei 3,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui sumą kiekvienam vaikui padidinti iki 300 Lt (trijų šimtų litų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą mokant nuo ieškinio teisme gavimo dienos, t.y. nuo 2008-11-12, iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 243,75 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 75 centus) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100,80 Lt (vieną šimtą litų 80 centų) žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio bei 3,22 Lt (tris litus 22 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.