Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio G. Š. pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. nuteistas Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 8 d.) pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, spręsti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir tiesiogiai apie priimtą sprendimą informuoti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentą.

Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašyme (liudijime) nurodyta, jog G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendra trukmė yra 2 555 dienos, o iki 2019 m. spalio 17 d. jis atlikęs 920 dienų bausmės, o bausmė, pagal Suomijos Respublikos teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2023 m. spalio 8 d.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė siūlė prašymą tenkinti, pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir vykdyti G. Š. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo, nepageidaujančio atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentas, tai yra išduodančioji valstybė, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei, nuosprendį, kuriuo G. Š. nuteistas 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausme ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui. Nuteistasis L. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Kaunas, šiuo metu jis Suomijos Respublikoje atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Byloje yra pateikti duomenys, jog Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 8 d., o nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

G. Š. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad S., K. Š. veikdami kartu ir išvien pagal bendrą susitarimą, neteisėtai atvežė į Suomiją 10 533 gramų metamfetamino bei tolesnio išplatinimo tikslais perdavė jį 2-ame kaltinimo punkte nurodytiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ankščiau paminėtos narkotinės medžiagos partiją S. atvežė į Suomiją savo nuosavoje transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slaptavietėje. S. susitiko su K. ir Š. Vakarų uoste (duomenys neskelbtini), iš kur jie išvyko K. transporto priemone į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį (duomenys neskelbtini) viešbutį organizuoti narkotinės medžiagos partijos perdavimo. Ties (duomenys neskelbtini) viešbučiu jie susitiko kaltinimo punkte nurodytą (duomenys neskelbtini), susitarė dėl narkotinės medžiagos pristatymo bei po šito – sugrįžo į Vakarų uostą. Iš Vakarų uosto S. ir Š. išvyko į (duomenys neskelbtini) viešbutį S. automobiliu, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, o K. pasiliko Vakarų uoste. S. ir Š. įvažiavo S. automobiliu į (duomenys neskelbtini) viešbučio vidinį kiemą, kur Š. išėmė narkotines medžiagas iš transporto priemonės slaptavietės, sudėjo jas į krepšį, o krepšį – į (duomenys neskelbtini) naudojamą automobilį. Vokelyje Š. gavo iš (duomenys neskelbtini) 7000 eurų kaip dalinį apmokėjimą už narkotines medžiagas. Iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonės muitinė konfiskavo aukščiau paminėtus 10 533 gramus metamfetamino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1033 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 105 punktu, labai dideliu narkotinės medžiagos – metamfetamino – kiekiu laikoma 100 g, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. Š. atžvilgiu, Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinis teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.

Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) G. Š. paskirta 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis ir į tai, jog vadovaujantis minėto Įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi suderinta bausmė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė todėl, suderinus Suomijos Respublikos paskirtą bausmę su BK nuostatomis, G. Š. paliktina paskirta 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmimo, nuo 2017 m. balandžio 11 d. ir bausmės atlikimo pradžios Suomijos Respublikoje, nuo 2018 m. gegužės 4 d. laikas.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendžia, kad bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

Pripažinti Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam G. Š. Suomijos Respublikos Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 § - 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausme suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti G. Š. 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos galutinės 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmimo, nuo 2017 m. balandžio 11 d. ir bausmės atlikimo pradžios Suomijos Respublikoje, nuo 2018 m. gegužės 4 d. laiką.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam G. Š. ir jo gynėjui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Apie priimtą sprendimą informuoti Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.