- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-132-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10250-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-132-601/2025 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. 2024 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu notaro patvirtintą G. S. oficialųjį testamentą. Nurodė, kad jis yra G. S. sutuoktinis. Be to, kadangi G. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių santykių srityse, jis yra paskirtas sutuoktinės globėju bei turto administratoriumi. Sužinojęs, kad jo sutuoktinė, būdama neveiksni, 2022–2023 m. sudarė testamentą, kuriuo jos vardu esantį žemės sklypą paliko nežinomiems asmenims, ieškovas siekia, kad toks testamentas būtų pripažintas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią. Tuo tarpu ieškovas, norėdamas susipažinti su Testamentų registre esančiais duomenimis apie G. S. sudarytą testamentą, kaip jos globėjas, gali pats kreiptis į VĮ Registrų centrą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino V. S. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį bei ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas šioje byloje susidariusią situaciją laikė išskirtine, kadangi G. S. yra pripažinta neveiksnia, be kita ko, paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), o jos globėju bei turto administratoriumi šioje srityje paskirtas V. S.. Anot teismo, tai reiškia, kad G. S. kitų (vėlesnių) testamentų nebesudarys, o ieškovas jos testamentą bet kokiu atveju ginčys. Teismas pažymėjo, kad užkirtus kelią paveldėtojui ginčyti testamentą šiuo metu ir sprendžiant, kad tai jis gali daryti tik testatorei mirus, būtų neužtikrintas teisinių santykių tikrumas, einant metams sumenktų ar visiškai išnyktų įrodinėjimo galimybės, ieškovas dėl savo amžiaus gali prarasti gebėjimus atstovauti savo interesus teisminiuose ginčuose. Teismas sprendė, kad tokia procesinė situacija nebūtų teisinga ir sąžininga ieškovo atžvilgiu ir trukdytų teisingai išspręsti ginčą.
4. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. rezoliucija ieškinį priėmė, nustatė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti, įpareigojo Testamentų registro administratorių pateikti teismui duomenis kada G. S. sudarė testamentą bei koks notaras jį patvirtino.
5. Valstybės įmonė Registrų centras 2024 m. spalio 10 d. rašte Nr. SP-146541(4.55Mr) teismui nurodė, kad Testamentų registras yra neviešas valstybės registras ir jo duomenys duomenų gavėjams, išskyrus fizinius asmenis, kurių duomenys įrašyti registre, teikiami tik po testatoriaus mirties. Todėl, atsižvelgdami į tai, kad G. S. nėra mirusi, atsisakė pateikti teismui registro duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį.
7. Teismas tokį sprendimą priėmė, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje faktiškai ir ieškovas, ir atsakovas yra tas pats asmuo, nes atsakovės atstovas yra ieškovas kaip atsakovės globėjas. Be to, VĮ Registrų centras teismui nepateikė G. S. testamento, bei pats ieškovas nurodo, kad gali paaiškėti, kad iš viso G. S. nėra sudariusi jokio testamento. Todėl teismas sprendė, kad toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. S. apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti iš valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie G. S. sudarytą testamentą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir kartu su gautu G. S. testamentu perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties argumentus, kad nagrinėjamu atveju situacija yra išskirtinė, nes testatorė yra pripažinta neveiksnia, be kita ko, paveldėjimo teisinių santykių srityje, o jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas ieškovas. Todėl, užkirtus kelią paveldėtojui ginčyti testamentą šiuo metu ir sprendžiant, kad tai jis gali daryti tik testatorei mirus, būtų neužtikrintas teisinių santykių tikrumas, einant metams sumenktų ar visiškai išnyktų įrodinėjimo galimybės, ieškovas dėl savo amžiaus prarastų gebėjimus atstovauti savo interesus teisminiuose ginčuose. Tokia procesinė situacija, kaip pabrėžė Vilniaus apygardos teismas, nebūtų teisinga ir sąžininga ieškovo atžvilgiu ir trukdytų teisingai išspręsti ginčą;
7.2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė vykdyti jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, nes susitaikė su beprecendentiniu faktu, jog VĮ Registrų centras atsisakė teismui pateikti prašomą dokumentą, reikalingą teisingam bylos išnagrinėjimui, nors teismas turi teisę gauti prašomus dokumentus iš visų institucijų (subjektų), esančių Lietuvos Respublikoje. Taigi, teismas savo skundžiama nutartimi pademonstravo, jog teismo nurodymų galima nepaisyti ir juos ignoruoti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, kaip nenagrinėtina teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą, konstatavęs, kad pagal ieškovo pareikštą ieškinį iškelta civilinė byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas faktiškai sutampa, nes šiuo atveju atsakovės atstovas yra ieškovas kaip atsakovės globėjas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo objektas – G. S. testamentas – apskritai egzistuoja (yra sudarytas). Apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad byloje susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios jam, kaip galimam atsakovės turto paveldėtojui, o taip pat atsakovės globėjui ir turto administratoriui, turi būti suteikta galimybė ginčyti atsakovės sudarytą testamentą, testatorei esant gyvai. Tuo tarpu ginčo objektą – testamentą – turi pareigą į bylą išreikalauti pats teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. pripažino neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, t. y.: 1) turtinių santykių srityse: (i) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); (ii) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymu, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; (iii) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (iv) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (v) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); (vi) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: (i) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); (ii) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); (iii) asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; (iv) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); (v) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes ir poreikius ir pan.). Teismas neveiksnia pripažintai G. S. nustatė globą nurodytose srityse ir jos globėju tose srityse bei turto administratoriumi paskyrė V. S.. Taigi, ieškovas V. S. nagrinėjamu atveju pareiškė ieškinį atsakovei G. S., kurią pats ir atstovauja kaip jos globėjas ir turto administratorius.
13. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu ir procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas faktiškai sutampa. Todėl bylinėjimasis su savimi civiliniame procese nėra galimas, nes tai pažeistų rungimosi principo įgyvendinimą.
14. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pats ieškovas nėra tikras ar apskritai egzistuoja ieškinio dalykas – testamentas, kurį jis siekia pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu civilinė byla gali būti iškeliama tik dėl tokių materialiųjų reikalavimų, kurių patenkinimas sukeltų teisines pasekmes. Reikalavimai, kurių patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nekeistų jokių ieškovo teisių ir pareigų apimties, negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl ieškovas, kaip neveiksnios savo sutuoktinės atsakovės globėjas ir turto administratorius, be kita ko, paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), pirmiausia turėtų kreiptis į Testamentų registro tvarkytoją ir išsiaiškinti aplinkybes apie testamento egzistavimą. Pažymėtina, kad neveiksnaus asmens globėjas teismo nustatytose srityse veikia kaip pats neveiksnus asmuo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.35 straipsnio 1 dalį, testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismui nėra suteikta teisė gauti Testamentų registro duomenis testatoriui esant gyvam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.32 straipsnio 3 dalis, Testamentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594, 65, 67 punktai).
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir, nutraukdamas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.