- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-307-387-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00141-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- V., V. K.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-387/2013
Teisėja Danguolė Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00141-2012-7
2013 m. balandžio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas atitinkamai penkių mėnesių laisvės apribojimu bei aštuonių mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 dalimi bausmės sudėtos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą: 1) tęsti mokslą gimnazijoje; 2) tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 12 d. apie 22 val. Širvintose, Vilniaus gatvėje prie daugiabučio namo Nr. 19, jis, pažeisdamas viešąją rimtį, elgdamasis įžūliai, kilus tarpusavio nepasitenkinimui, iš chuliganiškų paskatų tyčia G. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, o pastarajam pasipriešinus sudavė dar keturis smūgius į veidą, jį nesunkiai sužalodamas. G. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio srityje ir veide, apatinio kairės pusės žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, kraujosruva krūtinėje. V. K. viešoje vietoje, parodydamas aiškią nepagarbą G. M., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 284 str. 1d. bei 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. bei sušvelninti bausmę. Nurodo, kad atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, pastarasis jam jokių pretenzijų neturi. Pažymi, kad G. M. nematė kas jam sudavė pirmą smūgį, kadangi smūgis buvo iš nugaros ir jis neteko sąmonės. Nieko dėl įvykio teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir liudytojai E. T., Ž. B. bei L. T.. Pastarasis tik patvirtino, kad nukentėjusysis ir apeliantas susikivirčijo. Tą patį patvirtino ir liudytojas D. A., papildomai paaiškinęs, kad pirmas apeliantą pastūmė nukentėjusysis ir tik po to V. K. jam trenkė. Apeliantas akcentuoja, kad jis taip pat nuolat aiškino, jog pirmas jį pastūmė neblaivus G. M., o jis sudavė pastarajam besigindamas. V. K. manymu, apylinkės teismas neįvertino neblaivių ir žymiai už jį ir jo draugus vyresnių nukentėjusiojo bei jo draugo E. T. elgesio. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, kurioje galėjo lankytis kiti asmenys, nors konflikto metu, išskyrus konfliktuojančius, aplinkui jokių žmonių nebuvo, buvo tamsu. Be to, toje vietoje, už namo kampo, praeivių nebūna net ir dieną. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 93 str., kadangi jis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu yra nepilnametis, nukentėjusysis jam jokių materialinių pretenzijų nereiškia. Kartu skunde nurodoma, kad V. K. negalės įvykdyti jam apylinkės teismo paskirto įpareigojimo – tęsti mokslus gimnazijoje, kadangi 2013-01-29 jis buvo išbrauktas iš gimnazijos mokinių sąrašų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis, panaudodamas mažareikšmę dingstį, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, kurio iki įvykio nepažinojo. Vertindama byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti E. T., Ž. B., D. A. bei L. T. nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu apeliantas, akcentuodamas savo skunde, jog nukentėjusysis nematė kas jam sudavė pirmą smūgį, tuo pačiu teigia, jog konfliktą, pastumdamas jį, pradėjo būtent G. M.. Šis V. K. teiginių prieštaringumas sukelia tam tikras abejones jo parodymų teisingumu, tačiau manytina, jog šiuo konkrečiu atveju tai neturi esminės reikšmės. Paties nuteistojo teigimu, nukentėjusysis jį buvo tik pastūmęs, tuo tarpu V. K., reaguodamas į tokį, jo manymu, agresyvų G. M. elgesį, sudavė pastarajam stiprų smūgį ranka į veidą, nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. G. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio srityje ir veide, apatinio kairės pusės žandikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, kraujosruva krūtinėje (b. l. 17-18). Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia smūgio sudavimo fakto, nurodo, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, 2012-05-12 vakare pamatė jį pirmą kartą, sudavė jam tokį stiprų smūgį, kadangi neapskaičiavo savo jėgos. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu V. K. taip pat patyrė kažkokius sužalojimus. Atvirkščiai, 2012-11-22 specialisto išvadoje Nr. G2623/12(01) nurodoma, kad jam objektyvių kūno sužalojimų (tame tarpe aiškiai užfiksuotų pažeistų dantų) po įvykio, nekonstatuota (b. l. 56-57). Taigi bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįsta išvadą, kad nuteistojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą paskatos buvo chuliganiškos – tai jis padarė panaudodamas mažareikšmę dingstį.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė Širvintose, Vilniaus gatvėje, prie daugiabučio namo. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų, nes patekimas į ją nėra ribojamas. Be to, įvykio vietoje, be nuteistojo ir nukentėjusiojo, buvo ir E. T., Ž. B., D. A. bei L. T., kurie konflikte nedalyvavo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad toje vietoje, už namo kampo, praeivių nebūna net ir dieną, neturi jokios reikšmės nustatant, ar vieta, kurioje padaryta veika, laikytina vieša.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla tik tuomet, kai bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi byloje turi būti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-412/2009, 2K-248/2008, 2K-243/2006, Nr. 2K-397/2005). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. viešoje vietoje G. M. be jokios priežasties sudavė smūgį ranka į veidą ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl teismas, nustatęs, kad V. K. sumušė G. M. viešoje vietoje, pagrįstai padarė išvadą, kad jo veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų. Nuteistojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ir kitų, byloje nustatytų įvykį mačiusių, žmonių teisės, sutrikdyta jų rimtis ir poilsis. Pažymėtina, kad asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Agresyvus elgesys, o juo labiau fizinio smurto naudojimas šiuos reikalavimus pažeidžia. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš G. M. ir tokiais neteisėtais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 ar 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinė nutartis Nr. 2K–249/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veikas apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyvai. V. K. byloje nustatytos aplinkybės atitinka būtinąsias BK 93 str. įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi.
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 str. nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 str. 1 d. sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 93 str. nuostatų V. K. netaikymą lėmė ne išvados dėl šiame straipsnyje numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, o pirmos instancijos teismo išvada, kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį (baustas administracine tvarka, yra padaręs ir nusikalstamų veikų, tačiau dėl jo amžiaus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami, svarstytas vaiko gerovės komisijoje, linkęs be pateisinamos priežasties nelankyti pamokų mokykloje ir pan.). Apylinkės teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam V. K. paskirtos bausmės taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.
Nors nuteistasis V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Skirdamas V. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., 91 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes bei jų padarymo aplinkybes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. K. baustas administracine tvarka, yra padaręs ir nusikalstamų veikų, tačiau dėl jo amžiaus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami. 2013-01-16 bei 2013-01-21 Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK nutarimai (b. l. 87-88, 89-90), kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, rodo, kad nuteistasis ir po nusikalstamų veikų padarymo yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslų galima pasiekti tik paskyrus V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymą laisvės atėmimo bausmę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą - laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., V. K. paskirta teisinga ir adekvati jo padarytoms veikoms galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. K. yra teisiamas pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, pritaikė jo atžvilgiu BK 92 str. nuostatas, tokiu būdu suteikdamas nuteistajam galimybę pasitaisyti bei įrodyti, jog bausmės tikslų jo atžvilgiu galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Apygardos teismas sutinka su V. K. nurodoma aplinkybe, jog 2013-01-29 (duomenys neskelbtini) gimnazijos įsakymu jį išbraukus iš gimnazijos mokinių sąrašų (b. l. 104), nuteistasis neturi galimybės tinkamai vykdyti teismo jam paskirto įpareigojimo tęsti mokslus gimnazijoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji duomenys tapo žinomais jau po nuosprendžio šioje byloje priėmimo, konstatuoja, jog tai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui, o kilusį neaiškumą galima pašalinti vadovaujantis BPK 361 str., 362 str. nuostatomis nuosprendžio vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
2013-01-31 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.