Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1347-656/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-16
Bylos Nr.: 2A-1347-656/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02364-2010-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas: B. K., J. K.
Atsakovas: V. V., Sodininkų bendrija, SB, V. G., VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-1347-656/2012Proceso Nr. 2-52-3-02364-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

apeliacinio proceso rašytine tvarka išnagrinėjo ieškovų B. K. ir J. K., atsakovo V. V. ir atsakovo Sodininkų bendrija (SB) (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. K., J. K. ieškinį atsakovams SB (duomenys neskelbtini), V. V., V. G., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti ieškovės B. K. žemės sklypo Nr.29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. žemės sklypo Nr.30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ribas pagal teismui pateiktą 2009-09-21 UAB „ AVALDA,, žemės sklypų ir kelio aplinkinės ribos planą. 2) Nustatyti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo kelio, kurio plotis 2,50 m, pagal Generalinio plano ir pirminius sodo sklypų privatizavimo dokumentus ribas ties sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypais Nr.29, Nr.30, Nr.31, Nr.46, Nr.48 pagal teismui pateiktą 2009 09 21 UAB „AVALDA" žemės sklypų ir kelio aplinkinės ribos planą. 3) Panaikinti atsakovo V. V. užsakymu individualios S. L. įmonės 2007-06-30 sudarytą 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio s/b (duomenys neskelbtini), planą; 4) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 11 18 įsakymą dėl V. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajone Nr.2.3-14939-(41). 5) Panaikinti V. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr.48 ribų paženklinimo-parodymo 2007 06 22 aktą Nr. 144. 6) Panaikinti V. G. užsakymu UAB Ž1A VALDA Real Estate 2007-12-17 sudarytą 735 kv.m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio s/b (duomenys neskelbtini) planą. 7) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 04 02 įsakymą dėl V. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, (duomenys neskelbtini) rajone. 8) Panaikinti V. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr,46, kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo- parodymo 2007 12 17aktą Nr.07-104; 9) Panaikinti V. V. nuosavybės teise priklausančio 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio s/b (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą VĮ Registrų centras, pagal 2007-06-30 individualios S. L. įmonės sudarytą kadastrinių matavimų planą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini). 10) Panaikinti V. G. nuosavybės teise priklausančio 0,0735 ha žemės sklypo Nr.46, kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą VĮ Registrų centre, pagal 2007 12 17 UAB ŽIA valda REAL ESTATE sudarytą kadastrinių matavimų planą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini). 11) Įpareigoti atsakovą. V. G. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr.46 savininką, atstatyti pažeistą sodo kelio ribą tikslinant sklypo ribą tai yra atitraukiant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kairio žemės sklypo kampo, besiribojančio su atsakovo V. V. žemės sklypo Nr.48 riba , kraštinę besiribojančią su sodo keliu, 19 centimetrų atstumu atstatant kelio plotį 2,50 m. 12) Įpareigoti atsakovą V. V. per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus, neįregistruotus statinius, tai yra tvorą ir ūkinį pastatą (sandėliuką) neteisėtai užimto sodo kelio dalyje ties sklypais Nr.29 ir Nr.30. 13) Įpareigoti tretįjį asmenį - Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM pateikti Vilniaus rajono valdybos 1992-05-26 potvarkį Nr. 646p, suteikiantį teisę (pirminis žemės savininkas K. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovams V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsigyti tam tikrą naudojamą žemės sklypo plotą; 14) Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas V. V. su bendrijos pirmininko leidimu neteisėtai užėmė ir, sudaręs sklypo Nr.48 planą, įteisino ieškovų naudojamo sodo kelio teritoriją. Kadastrinių matavimų plano duomenys neatitinka privatizavimo schemos. Atsakovas faktiškai perėmė nuosavybėn dalį bendro kelio, todėl turėjo kreiptis į SB (duomenys neskelbtini) dėl bendro kelio išpirkimo.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pagal UAB „Avalda“ parengtą žemės sklypų aplikinės ribos planą kelio plotis tarp žemės sklypų Nr.30 ir Nr.48 sutrumpėjo 1.40-1,50 m, o tai reiškia, kad ieškovų reikalavimas nustatyti ieškovų žemės sklypų ribas pagal UAB „Avalda“ parengtą žemės sklypų aplikinės ribos planą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Žemės sklypo ribas suderino SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, ir kaimyninių sklypų savininkai. Ieškovų leidimas nėra būtinas, nes jie nėra kaimyninių sklypų savininkai. Reikalavimas nugriauti neįregistruotus statinius – tvorą ir ūkinį pastatą – nepagrįstas, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcija nenustatė jokio savavališkos statybos fakto. Ginčo takas važiavimui nenaudojamas ir 20 metų buvo naudojamas kaip pėsčiųjų takas. V. V. sodo plotas nepadidėjo kelio sąskaita, bet yra leistina paklaida – 50 kv.m.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes ginčijami žemės ribų paženklinimo-parodymo aktai atitinka teisės aktų reikalavimus. Privatizavimo schema buvo rengta preliminariais matavimais. Neatitikimai yra ties žemės sklypų Nr.46 ir Nr.50 bendra naudojimo riba, t.y. žemės sklypo Nr.46 pietinėje dalyje. Šis neatitikimas neturi įtakos kelio, dėl kurio vyksta ginčas, pločiui.

Atsakovas VĮ Registrų centras žemės sklypo duomenų pakeitimas įregistruotas teisėtai ir pagrįstai. Ieškinio reikalavimai šiam atsakovui yra išvestiniai.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Panaikino V. V. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr.48 ribų paženklinimo-parodymo 2007 06 22 aktą Nr. 144, atsakovo V. V. užsakymu individualios S. L. įmonės 2007-06-30 sudarytas 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB (duomenys neskelbtini), planą, Vilniaus apskrities viršininko 2008 11 18 įsakymą dėl V. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (duomenys neskelbtini) rajone Nr.2.3-14939-(41), V. V. nuosavybės teise priklausančio 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio s/b (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją, atliktą VĮ Registrų centras.

Kitoje dalyje ieškinio netenkino.

Teismas sprendime nurodė, kad teisės aktai nesuteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teisės vertinti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų teisėtumo, todėl VĮ Registrų centras nelaikomas atsakovu. Nurodė, kad pagal SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą vizualiai matyti, kad tarp sklypų Nr.46 ir Nr.29 yra pavaizduotas kelias, kuris prie sklypų Nr.30, 31 ir 48 susiaurėja. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pavaizduotas pėsčiųjų takas. Sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimu, kad pavaizduotas kelias. Atsakovui V. V. priklauso sklypas Nr.48. Teismas konstatavo, kad, įvertinus minėtuose teritorijų planavimų dokumentuose nurodytas kraštinių linijų ilgius, žemės sklypo 48 plane M 1:500 vieni kraštinių ilgiai sutrumpėjo, o kiti pailgėjo. Pagal ieškovų pateiktą UAB „Avalda“ planą ir atsakovo įregistruotą IĮ S. L. įmonės planą sklypų Nr.29,30,48 kraštinės nuo 1992 metų planų ir genplano skiriasi ženkliai ne viename taške, o kiekvienas sklypas turi kraštinių paklaidas -B. K. bent jau nuo 0,82 m vienoje kraštinėje iki 2,61m kitoje;J. K. - 1,02m ir 4,54 m dviejose kraštinėse; V. V. trijose kraštinėse-0,55m,0,45m,3,0m. Tai ne keliolika centimetrų (kas laikytina nežymia paklaida) ir atsakovų argumentai šiuo atveju, kad sklypų plotai nepadidėjo galima leistina paklaida neturi jokios reikšmės, nes ginčas byloje ne dėl sklypų plotų, o dėl kraštinių dydžių ir dėl atstumų tarp gretimų sklypų, ko pasėkoje objektyviai neliko pravažiavimo kelio tarp sklypo Nr.30,31 ir 48. Teismas sutiko su Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės 2010-04-22 išvada, kad žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 ribos vietovėje neturi būti keičiamos, o tarp žemės sklypų turi būti nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose numatyti keliai. Ieškovų pateiktas planas-pasiūlymas nėra neginčytinai teisingas ir priimtinas, kaip vienintelis teisingas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad 19 cm kelio pločio sumažėjimas pagal jų planą ženkliai sumažina kelio plotį tarp B. K. ir V. G. sklypų. Teismas turi pagrindą sutikti su NŽT argumentu, kad 1992 m. žemės sklypo, priklausančio V. G. Nr.46, privatizavimo schema buvo rengta preliminariais matavimais, t. y. matuojant matavimo juostomis ir „dvimetriais", kaip ir žemės slypo Nr. 48. Todėl įvertinus privatizavimo schemos sudarymo tikslumą, ribų linijų ilgių neatitikimai yra ties žemės sklypų Nr. 46 ir Nr. 50 bendra naudojimosi riba, t. y. žemės sklypo Nr. 46 pietinėje dalyje. Šis neatitikimas neturi įtakos šalia žemės sklypo Nr. 46 kelio pločiui. Teismas nurodė, kad atsakovo V. G. sklypo įregistruoti kadastriniai matavimai ir jų neatitikimas su ieškovų siūlomu planu neįrodytas, kaip ženklus ieškovų teisių pažeidimas ir neįrodyta būtinybė naikinti tokią sklypo registraciją. Priešingai, panaikinus registraciją, turės būti keičiama ir gretimų sklypų koordinačių registracija, kas dar daugiau sukels ginčų ir nebus racionalu ir protinga. Teismas sutinka su trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, kad „patikrinimo metu nebuvo nustatytas savavališkos statybos faktas žemės sklype Nr. 48. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams visos šios aplinkybės buvo paaiškintos 2010-06-01 raštu Nr. (23.2)-2D-6l05, nėra pagrindo reikalauti iš trečiojo asmens pateikti išvadą apie V. V. statinių žemės sklype Nr. 48 statybų atitikimą Statybos įstatymo, STR, Sodininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.“ Žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30 ir Nr. 48 neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų.“Kaip matyti,čia dar kartą patvirtina NŽT atstovų išvadas ir poziciją byloje,kad ir ieškovų ir atsakovo V. V. sklypai pagal jų planus neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad vadovaujantis sodininkų 1992-03-20 patvirtintais bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniais nurodymais žemės sklypai, buvo privatizuojami pagal privatizavimo schemą. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Žemės sklypo Nr. 29 privatizuotas plotas yra 653 kv. m, leistina paklaida yra ± 51 kv. m, žemės sklypo Nr. 30, SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privatizuotas plotas yra 627 kv. m , leistina paklaida yra ± 50 kv. m. Minėtų sklypų plotai atlikus kadastrinius matavimus neviršija leistinos (ribinės) ploto paklaidos.“Minėtų paklaidų neviršijimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes esmė ne šiose paklaidose,o tame, kad atsakovas V. V., sudarydamas savo sklypo planą 2007 metais su matininku pakeitė sklypo kraštines, ko pasėkoje neliko kelio tarp sklypo Nr.30 ir Nr.48,kuris buvo planuotas generaliniame plane. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. V. ir SB (duomenys neskelbtini) neįrodė, kad tarp sklypų Nr.29,30 ir Nr.48 nebuvo suplanuotas kelias. Byloje pateikta 2010-05-19 faktinių duomenų patikrinimo akto kopija, iš kurios matyti, kad nebuvo nustatyta neteisėta statyba. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad nuo leidimo statybai išdavimo praėjo daugiau negu vieneri metai, todėl ieškovo prašymas, kokiu pagrindu išduotas leidimas, nenagrinėjamas. Ieškinio reikalavimas nugriauti atsakovo V. V. pastatą ir tvorą netenkinamas, nes ieškovas neįrodė neteisėtos statybos ir ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo. Teismas, matydamas, kad ieškovo reikalavimas panaikinti aukščiau minėtą VAVA įsakymą ir V. G. sklypo teisinę registraciją dėl 19 cm galimos paklaidos yra neprotingas ir nepagrįstas, nes nekeičiant šio sklypo registracijos ir paliekant galioti minėtą įsakymą, nebus pažeistos ieškovų ginčijamos teisės ir be to bus pasiekti stabilumą užtikrinantys tikslai, kadangi ieškovai neįrodė atsakovo G. ir VAVA neteisėtų veiksmų ir ieškovų teisių pažeidimo šioje konkrečioje reikalavimų apimtyje. Teismas turi objektyvų pagrindą sutikti su teisme duotais trečiojo asmens-NŽT argumentuotais ir objektyviais paaiškinimais, kad ne tik atsakovo 2008 metų patikslintas planas neatitinka, bet ir ieškovų pateiktas UAB„Avalda“ planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Teismas sutinka su minėto trečiojo asmens (NŽT) pasiūlytu ginčo sprendimo būdu, kad tik atlikus performavimo bendrą sklypų Nr.29,30,31,48 projektą bus išspręstas ginčas tarp šalių, kas yra ir protinga ir racionalu, ir būtų užkirstas kelias ateityje kilti ginčams su kaimyniniais sklypais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad pateiktas „Avaldos“ planas ir su jo įgyvendinimu susiję ieškovo reikalavimai yra objektyviai pagrįsti ir todėl nenustatomas nei kelio plotis 2,50 m pagal šį planą, nei nustatomos ribos. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo priimti ieškovų siūlomą planą, nes jis yra su nurodytais aukščiau trūkumais. Teismas tuo pačiu neturi pagrindo tenkinti ieškovų pirmą ir antrą patikslinto ieškinio reikalavimus, kartu ir šeštą, septintą, aštuntą dešimtą ir vienuoliktą reikalavimus. Teismas nematė galimybės tenkinti ieškovų prašymą „įpareigoti trečiąjį asmenį - Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM pateikti Vilniaus rajono valdybos 1992-05-26 potvarkį Nr. 646p, suteikiantį teisę (pirminis žemės savininkas K. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovams V. V. ir V. G. įsigyti tam tikrą naudojamą žemės sklypo plotą“, nes tokią teisę prašyti gali tik subjektas, kuris turi tokią teisę ar gali ją turėti pagal įstatymą,o ne kitas asmuo, t.y. ieškovai. Be to, ieškovai iš esmės negrindė kuo remiantis jie reikalauja to vietoj atsakovų, o atsakovai nieko nepasisakė dėl šio reikalavimo. Todėl teismas neturi pagrindo šioje dalyje ieškinį tenkinti. 2011-08-01 antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ginčo kelio plotis vienoje vietoje yra 1,06 m, kelio plotis nevienodas. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo sklypo ribos panaikino kelią tarp sklypų Nr.29, 30, 48.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nusprendė tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti V. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr.48 ribų paženklinimo-parodymo 2007 06 22 aktą Nr. 144,kuris nesiderino su teritorijų planavimo s/b (duomenys neskelbtini) dokumentuose suformuotomis ribomis ir buvo priedas ir sąlyga sudaryti sklypo planą ir leisti priimti VAVA 2008-11-18 įsakymą. Kaip pasekmė panaikinamas atsakovo V. V. užsakymu individualios S. L. įmonės 2007-06-30 sudarytas 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48, esančio s/b (duomenys neskelbtini), planas,kaip neatitinkantis teritorijų planavimo s/b (duomenys neskelbtini) dokumentuose suformuotų ribų ir kuris pažeidė ieškovų nuosavybės teises (CK 4.45str.,4.98str.).

Panaikinus šį planą turi būti panaikinta teisinė sklypo registracija, nes po to bus galima atlikti sklypų performavimo projektą, kuris patenkintų ne tik ieškovų ir atsakovo interesus, bet ir dar vieno sklypo Nr.31 savininko interesus, kas užkirstų kelią ginčams ateityje. Teisinga, pagrįsta ir racionaliu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 11 18 įsakymą dėl V. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone Nr.2.3-14939-(41),kaip nepagrįstą, todėl neteisėtą ir nesuderintą su teritorijų planavimo s/b (duomenys neskelbtini) dokumentuose suformuotomis ribomis ir pažeidžiantį ieškovų nuosavybės teises(CK 4.45str.,4.98str.).

Panaikinus 2007-06-30 individualios S. L. įmonės sudarytą kadastrinių matavimų planą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), panaikinama V. V. nuosavybės teise priklausančio 650 kv.m. žemės sklypo Nr.48, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio s/b (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, atlikta VĮ Registrų centras.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai.

Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį bei ieškovų apeliacinį skundą atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1.Byloje pateiktą Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektą negalima vadinti teritorijų planavimo objektu, nes jis neatitinka LR Vyriausybės 1991-10-21 nutarimu Nr.423 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėse“ metodikos. Išplanavimo projektas nepatvirtintas rajono valdyboje. Tai yra tik preliminari schema, nes neįregistruotas LR Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka Teritorijų planavimo registre, todėl teismas negalėjo ją remtis naikindamas atsakovo planą.Žemės sklypai bendrijos nariams suteikti prieš 30 metų. Ankstesnieji ieškovų valdomų sklypų savininkai nuo 1992 m. nereiškė pretenzijų atsakovui dėl sklypų ribų ir privažiavimų.

2.Atsižvelgiant į preliminarius matavimus, žemės sklypo plotas, apskaičiuojamas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimo priemones. Žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sutapo su 1993 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruotu 0,0650 ha plotu ir kadastro žemėlapyje įbraižytomis ribomis, todėl VĮ Registrų centras įregistravo kadastriniais matavimais nustatytus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Teismas viršijo ieškinio reikalavimą – panaikinti teisinę registraciją pagal 2007-06-30 individualios S. L. įmonės sudarytą kadastrinių matavimų planą, o ne visą teisinę registraciją. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. ir Kadastro nuostatų 84 punktą pagrindinis dokumentas įrašant duomenis į registrą ir kadastrą yra valstybinės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas (Vilniaus apskrities viršininko įsakymas), o kiti dokumentai yra išvestiniai, todėl tokio pobūdžio bylose turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo teisėtumo, o kiti reikalavimai neturėtų būti keliami ir tenkinami ir byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

3.Sprendimas yra šališkas, nes remiasi neteisingai sudarytu bei parengtu pasiūlymo planu, neišsamiu ir nepagrįstu antstolio R. V. 2011-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei 2010-04-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus išvada, kuri remiasi tik ieškovu pateiktu planu ir parašyta neišvykus į vietą. Ieškovų pateiktas planas nesuderintas su žemėtvarkos skyriumi, nėra rengėjų parašų. Ieškovų pateiktuose planuose nurodyta neteisinga informacija, kad sklypų Nr.48 ir Nr.30 ribos persidengia, kadangi tarp šių sklypų yra sodų bendrijos žemė. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius nepatikrino natūroje esamų privažiavimo kelių ir priėjimo prie sklypų takų pločių natūroje ir schemoje. Prie žemės sklypų Nr.29 ir Nr.30 yra artimiausias asfaltuotas privažiavimas iki šių abiejų sklypų 346 m nuo kelių sankryžos, o pagal pirmos instancijos teismui ieškovų keliamus reikalavimus dėl privažiavimo kelio nuo minėtos sankryžos susidaro 910 m. Tarp žemės sklypų Nr.30, Nr.31 ir Nr.48 natūroje ir išplanavimo schemoje yra 1 m. pločio praėjimo takas, kadangi privažiavimas prie nurodytų sklypų yra jau išspręstas. Byloje nėra įrodymų, kad pagal atsakovo sklypo ribą 4-5 ir 5-1 buvo bendro naudojimo kelias. Išplanavimo schemą išmatavus liniuote, nustatyta, kad ginčo takas susiaurėja nuo 4 m pločio iki 1 m (tokio pločio kelių nebūna). Ieškovų sklypai yra nenaudojami, nėra statinių, todėl sklypų naudotojai turi galimybę privažiavę asfaltuotu 4 m pločio keliu iš šiaurės rytų pusės toliau važiuoti per savo sklypus bet kurioje vietoje. Tariamo kelio plote yra elektros stulpas su atrama, antžeminės ir požeminės komunikacijos, todėl kelio rengimas yra neįmanomas.

4.Ieškovų sklypų Nr.30 ir Nr.29 privatizavimo schemose ir su ieškiniu pateiktame plano pasiūlyme nurodyti ribų linijų ilgiai nesutampa. Atsakovo V. V. žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai sutampa su plotu, gautu atlikus tikslius matavimus. Teisės aktuose nėra nuorodos, kad jei kaimyniniam žemės sklypui, atlikus kadastrinius matavimus trūksta žemės ploto, riektų pertvarkyti ir performuoti šalia esančių privačių žemės sklypų ribas, kurių ribos ir plotai atitinka preliminariais ir kadastriniais matavimais pamatuotas ribas ir plotus.

5.Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytu teiginiu, kad panaikinus atsakovo sklypo kadastrinių matavimų planą, bus galima atlikti sklypų performavimo projektą, tokiu būdu būtų pažeistos atsakovo V. V. ir kaimyninio sklypo Nr.31 savininko teisės ir teisėti reikalavimai. Sklypas Nr.31 įregistruotas atlikus tikslius kadastrinius matavimus, o ieškovų sklypai įregistruoti neatlikus tikslių matavimų.

6.Pagal 1998-04-23 Žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 49 punktą projektuoti privažiavimo kelią būtina tik tuo atveju, jei tuo keliu naudosis ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai. 52 punktas nustato, kad nesuformuotas kelias neskaitomas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tokiu būdu užimama žemė gali būti privatizuojama. Patenkinus ieškinį atsakovo valdomas sklypas sumažėtų. Pirmos instancijos teismas išplanavimo schemą analizavo, kaip nurodyta sprendime, „vizualiai“, tačiau tokio būdo teisės aktai nenumato. Teismas turėjo šalims pasiūlyti atlikti ekspertizę, kad specialistai patvirtintų ar paneigtų šalių teiginius ir argumentus, bei apklausti gretimų žemės sklypų savininkus kaip liudininkus.

Šalies argumentai

Atsakovas SB (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašė pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės SB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2/3 dalys ieškinio atmestos, priteista turi būti didesnė turėtų išlaidų dalis, t.y. 800 Lt : 3 = 266.66 Lt x 2 = 533,33 Lt.

Ieškovai B. K. ir J. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą patenkinti visus ieškinio reikalavimus. Ieškovai apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1.Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes sprendime neaptarė įrodymų, kuriais būtų pagrįstos teismo išvados atmestų ieškininių reikalavimų dalyje ir jų nevertino. Atmestų ieškininių reikalavimų dalyje bylos esmė neatskleista.

2.Ieškovai, ruošiant ieškinį ir esant teismine tvarka nepanaikintoms atsakovų V. V. ir V. G. sklypų Nr.48 ir Nr.49 riboms, ieškovai VAVA žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriui galėjo pateikti tik savo žemės sklypų Nr.29 ir Nr.30 ir kelio aplinkinės ribos planą – pasiūlymą teismui. Kitokio plano šioje situacijoje ir negalėjo būti, todėl teismas šiuo pagrindu negalėjo atmesti VAVA žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus 2010-04-22 išvados. Ši išvada yra oficialus rašytinis įrodymas CPK 197 str. 2 d. prasme.

1.Nors teismas atmetė ieškinio reikalavimą nugriauti atsakovo V. V. tvorą ir pastatą, tačiau sprendime pripažino, kad pagal antstolio R. V. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą konstatuota, jog V. V. tvora ir sandėliukas pastatyti ant pravažiavimo kelio. Šis faktas pažeidžia ieškovų interesus. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-01 rašte Nr.(23.2)-2D-6205 pripažįstamas neteisėtų statinių buvimo faktas.

2.Jeigu teismas padarė išvadą, kad turi būti atliktas keturių sklypų performavimo projektas, tai turėjo ieškinio reikalavimus ne atmesti, o palikti nenagrinėtus. Teismas užkirto kelia ieškovams ginti savo pažeistas teises ateityje – kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y. nustatyti sklypų ir kelio ribas pagal UAB „Avalda“ parengtą planą. Atmestų reikalavimų dalyje byla liko neišnagrinėta. Teismas neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą ir neįtraukė į bylą sklypo Nr.31 savininko ir nepasiūlė CPK 179 str. tvarka atlikti sklypo performavimo projektą. Tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Tačiau bylos šalys nereiškė pretenzijų sklypų Nr.31 ir Nr.46 savininkams.

3.Teismas nepateikė argumentų, kodėl UAB „Avalda“ pateiktas planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. UAB „Avalda“ matavimai atliki remiantis jau teisiškai įregistruotų gretimų sklypų Nr.28 ir Nr.31 tikslių koordinačių posūkių taškais. VAVA žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus 2010-04-22 išvadoje vienareikšmiškai pasisakyta, kad atsakovo V. V. sklypas Nr.48 neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų.

4.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vietinės reikšmės kelio plotis galėtų būti 2,31 m ir 0,19 m kelio pločio sumažėjimas padidina atsakovo V. G. žemės sklypą Nr.46.

Atsakovas V. G. atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmesti visiškai. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1.Ieškovų reikalavimas panaikinti atsakovo V. G. sklypo Nr.46 teisinę registraciją dėl 19 centimetrų paklaidos yra neprotingas ir nepagrįstas. Ieškovai aiškiai nesuformulavo reikalavimo šio atsakovo atžvilgiu.

2.Tiek ieškovų, tiek V. G. sklypų ribos nežymiai neatitinka privatizavimo schemoje nurodytų kraštinių ilgių ir tai neįtakoja kelio susiaurėjimo. Ieškovai neįrodė, kad sklypo Nr.46 ribos būtų neteisingos.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinius skundus prašė apeliacinės instancijos teismo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, atsakovo V. V. apeliacinį skundą tenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1.Sutiko, kad teismas pagrįstai nesivadovavo VAVA žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus 2010-04-22 išvada Nr.6.15-290-(24.25). Išvada padaryta remiantis ieškovų pateiktu UAB „Avalda“ planu-pasiūlymu teismui. Nurodyti sklypai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – žemės sklypų privatizavimo schemų. Ieškovų sklypai suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus preliminarius matavimus. Pagal ieškovų planą-pasiūlymą ieškovų sklypų ribos pailgėjo ribos tarp posūkio taškų.

2.Jeigu sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 ribos atitiktųjų privatizavimo schemas, tai tarp žemės sklypų Nr. 29 ir žemės sklypo Nr.48, nuosavybės teise priklausančio V. V., tarp posūkio taškų 3-8 (nurodytų Plane-pasiūlyme) kelio plotis būtų ne 2,31 m., kaip yra dabar, bet 4,04 m. Į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė ir panaikino tik žemės sklypo Nr.48 kadastrinius matavimus, šiuo atveju gindamas išimtinai ieškovų teises, neatsižvelgęs į anksčiau minimus esminius žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30 ribų neatitikimus.

3. Teismas netinkamai įvertino žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 linijų ilgių neatitikimus. Teismo išvada, kad dėl V. V. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus tik dėl linijos ilgio ties ribų posūkio taškais 1-5 objektyviai neliko pravažiavimo kelio tarp žemės sklypų Nr. 30, Nr. 31 ir žemės sklypo Nr. 48, yra nepagrįsta. Šiuo atveju, jeigu pagal IĮ S. L. įmonės sudarytą žemės sklypo Nr. 48 planą nuo taško 1 atidėti 15 m atstumą, o nuo taško 4 - 23,20 m, tai linijų ilgiai niekada nesusikirstų, neturėtų bendro taško, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, nes 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas gali skirtis leistinos paklaidos ribose.

4.Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip turėtų būti nustatytos žemės sklypo Nr.48 ribos po kadastrinių matavimų atlikimo.

5.Sklypo Nr.48 privatizavimo schemoje linijos ilgis 15,20 m nustatytas klaidingai, todėl ir buvo suderintas minėtas planas, kur linijos ilgis tarp posūkio taškų 1-5 yra 18,20 m, tačiau sklypo ribos ilgis 15,20 m privatizavimo schemoje nustatytas klaidingai.

6.Ieškovų apeliaciniame nepagrįstai remiamasi LR Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo", kadangi minėtas nutarimas reglamentuoja vietinių kelių tinklo projektavimą. Minėtas nutarimas įsigaliojo 1992 m. spalio 22 d., o SB(duomenys neskelbtini) generalinis planas buvo patvirtintas 1991 m. gruodžio 9 d. Todėl žemėtvarkos skyriaus specialistai vertindami sodininkų bendrijoje esančius kelius ir tvirtindami žemės sklypų kadastrinius matavimus vadovaujasi pagrindiniu sodininkų bendrijos teritorijų planavimo dokumentu - generaliniu planu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų ir atsakovo V. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

Nors ieškovai nurodo, kad jų teises pažeidžia bendro naudojimo kelio užėmimas, tačiau byloje iš esmės kilos ginčas dėl ieškovų sklypų Nr.30 ir Nr.29 bei atsakovų sklypų Nr.48 ir Nr.46 planų kadastrinių duomenų nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai sklypų Nr.30 ir Nr.29 nenaudoja, be to, yra sutuoktiniai ir esamu momentu į sklypą Nr.30 galėtų įvažiuoti per sklypą Nr.29. Tačiau abu sklypai yra atskiri nekilnojamieji daiktai ir bet kada gali atskirai dalyvauti civilinėje apyvartoje, būti perleisti kitiems savininkams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia situacija, kai į atskirą sodininkų bendrijos sklypą galima patenkama tik bendro naudojimo praėjimo keliu, o įvažiuoti galima tik per kaimyninį sklypą, negalima.

Valstybės įgaliotos institucijos Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius pateikė 2010-04-22 išvadą Nr.6.15-290-(24.25) (t.1 b.l.17-18), kurioje įvertintas ieškovų pateikto pasiūlymo teismui – UAB „Avalda“ 2009-09-21 parengtą žemės sklypų aplinkinės ribos planas. Išvadoje iš esmės konstatuota, kad kelio ribą sudarančios ieškovų žemės sklypų Nr.29 ir Nr.30 ribos linijos tarp ribos posūkio taškų Nr.1-2 ir Nr.3-4 tikslinga laikyti teisingais, nes sklypų Nr.29 ir Nr.30 vakarinė riba sutampa su SB (duomenys neskelbtini) teritorijos vakarine riba. atsakovo V. V. sklypo Nr.48 plano kraštinės neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ir dėl to kelias papuolė į sklypo Nr.48 plotą. Nurodyta, kad žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 ribos vietovėje neturi būti keičiamos, o tarp žemės sklypų turi būti nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose numatyti keliai. Tačiau konstatuota, kad visų trijų žemės sklypų ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų.

Tačiau kitos valstybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus atsiliepime į apeliacinius skundus konstatuota priešingai: jeigu SB „Vėtrungė-1" žemės sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 ribos atitiktųjų privatizavimo schemas, tai tarp žemės sklypų Nr. 29 ir žemės sklypo Nr.48 nuosavybės teise priklausančio V. V., tarp posūkio taškų 3-8 (nurodytų Plane-pasiūlyme) kelio plotis būtų ne 2,31 m., kaip yra dabar, bet 4,04 m. Į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė ir panaikino tik žemės sklypo Nr.48 kadastrinius matavimus, šiuo atveju gindamas išimtinai ieškovų teises, neatsižvelgęs į anksčiau minimus esminius žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30 ribų neatitikimus. Nesutiko su teismo išvada, kad dėl V. V. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus tik dėl linijos ilgio ties ribų posūkio taškais 1-5 objektyviai neliko pravažiavimo kelio tarp žemės sklypų Nr. 30, Nr. 31 ir žemės sklypo Nr. 48. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino, kad žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30 nurodytos Plane- pasiūlyme ribos ties ribų posūkio taškais 4-3 ir 5-6 yra žymiai pailgėjusios į kelio pusę ir tai turi įtakos kelio pločiui. Jeigu žemės sklypo Nr. 29 bendra riba su žemės sklypo Nr. 30 būtų nustatyta pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinį planą ir privatizavimo schemas, kelias tarp žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30, Nr. 46, Nr. 48 plotis būtų 4,04 m. Be to, generaliniame plane akivaizdžiai matosi, kad žemės sklypo Nr. 30 bendra riba su žemės sklypų Nr. 29 yra ilgesnė ir būtent šioje vietoje yra privažiavimas prie žemės sklypo Nr. 30. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad keliukas tarp žemės sklypo Nr. 30 ir žemės sklypo Nr. 48 gali būti vertinamas kaip pėsčiųjų takas, kadangi visi aplinkiniai žemės sklypai turi privažiavimus. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip turėtų būti nustatytos žemės sklypo Nr. 48 ribos po kadastrinių matavimų panaikinimo. Tai yra labai svarbu, kadangi galima situacija, kad pateikus naujus žemės sklypo Nr. 48 kadastrinius matavimus Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui tvirtinti bus patvirtinti tokie, kurie buvo patvirtinti prieš tai.

Apeliantas V. V. iš esmės grindė savo argumentus teiginiu, kad teismas SB (duomenys neskelbtini) išplanavimo schemą (t. 1 b.l.83) analizavo tik vizualiai, tačiau tokio būdo teisės aktai nenumato. Sprendžiant iškilusius klausimus, reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio pagrįstumui įvertinti būtina atlikti ekspertizę, todėl teismas turėjo pasiūlyti šalims prašyti teismo paskirti geodezinę ekspertizę. Byloje esminę reikšmę turi SB (duomenys neskelbtini) išplanavimo schemą (genplano), konkrečių sklypų privatizavimo schemų ribų kraštinių ilgių ir posūkio taškų sugretinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurių vertinimui būtinos ekspertinės žinios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims siūlytina atlikti geodezinę ekspertizę, kurios metu specialistai patvirtintų ar paneigtų šalių teiginius ir argumentus. Ekspertizės metu būtų galima patikrinti, ar ginčo šalių žemės sklypų planai atitinka SB (duomenys neskelbtini) išplanavimo (genplano) schemą bei privatizavimo schemas bei nurodyti, kokiu būdu jie neatitinka, kokių sklypų sąskaita pakito sklypų ribų kraštinių ilgiai, posūkio taškai ir plotai, kokia įtaką tai turėjo bendro naudojimo kelio susiaurėjimui. Būtina atsakyti į klausimą, ar būtų galimybę atstatyti bendro naudojimo kelią važiavimui tarp ieškovų sklypų Nr.30 ir Nr.29 bei atsakovų sklypų Nr.48 ir Nr.46 performavus šiuos bei gretimus sklypus. Dėl šios priežasties, esant poreikiui, būtina apklausti liudytojus ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir kitų besiribojančių sklypų savininkus, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos vienoks ar kitoks teismo sprendimas (CPK 46, 47 str.). Ieškovams neteikiant prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, ieškinys gali būti atmestas kaip neįrodytas.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus argumentuose taip pat nurodyta, kad ieškovų B. K. ir E. K. bei atsakovo V. V. žemės sklypų ribos negali būti nustatytos pagal ieškovų pateiktą UAB „Avalda" parengtą planą, nes jis nėra tinkamai parengtas. Plane-pasiūlyme nurodyti žemės sklypai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, t. y. minėtų žemės sklypų privatizavimo schemų. Jeigu žemės sklypų Nr. 29, Nr. 30 savininkai pateiktų minėtų žemės sklypų kadastrines bylas, padarytas pagal minėtą Planą-pasiūlymą teismui, tvirtinti žemėtvarkos skyriui, skyriaus specialistai jų nepatvirtintų, kadangi jos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovams gali būti pasiūlyta patikslinti ieškinio reikalavimus pateikiant tinkamą kadastrinių matavimų planą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą tinkamai neįgyvendino, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išspręsti ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė