Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-02 · Byla Nr. ATP-318-360/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
ATP-318-360/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. ATP-318-360/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3., 79.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio Vyresnysis patrulis R. Ž. 2014 m. vasario 11 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. vasario 11 d. 02:00 val., Klaipėdoje, Baltijos pr. 10, vairavo transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,52 prom.) neblaivumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad A. B. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras mano, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, neapklausė pažeidimą nustačiusių policijos pareigūnų, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Pasak apelianto, byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterių parodymų ir ištirto kraujo mėginio, negali būti vertinami A. B. naudai, nes nėra panaikinti prieštaravimai. Teismas pasisakydamas apie tai, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepanaikino iškilusių abejonių ir nesiėmė visų priemonių abejonėms pašalinti. Kadangi valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis nuo 2014-01-01, nebėra atliekamos ekspertizės neblaivumui nustatyti, nesudaro pagrindo nutraukti bylos teisenos. Mano, kad teismas dėl tokios ekspertizės atlikimo turėjo priimti nutartį ir kreiptis į valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrių, pavedant ekspertams nustatyti ar A. B. sustabdymo metu vairavo neblaivus.

Atsiliepimas

A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutraukta. Institucija ginčydama apylinkės teismo nutarimą, mano, jog administracinė byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2014 m. vasario 11 d. apie 02.00 val. Patikrinus A. B. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0025“, patikros sertifikato Nr. 1502095, 02.15 val. nustatytas 0,52 promilių girtumas (b. l. 16). A. B. 2014 m. vasario 11 d. 03.00 val. atvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje apžiūrą atliko ir išvadą pateikė gydytoja T. O. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 53 nurodyta, jog jaučiamas silpnas alkoholio kvapas, aparatu Lion Alcometer 500 pirmuoju tyrimu atlikti 03.10 val. rezultatas - 0,21 prom., o kartotiniu tyrimu atliktu 03.25 val. rezultatas 0,20 prom. Taip pat 03.15 val. iš A. B. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui jame nustatyti. Akte Nr. 53 padaryta išvada – blaivus, vairuoti gali (b. l. 19). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1540/14(01), ištyrus A. B. kraują etilo alkoholio rasta 0,32 promiles (b. l. 20). Specialisto išvadą pasirašė teismo medicinos ekspertė D. Z., kuri apklausta teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ar valandą iki kraujo paėmimo A. B. buvo blaivus, nes, kaip ji nurodė, alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina individualiai, tai priklauso nuo ūgio, svorio, skrandžio užsipildymo maistu, nuo terpės ir lipofiliškumo. Policijos pareigūnai užfiksavę įvyki teismo posėdžio metu apklausti nebuvo. Asmens paaiškinime A. B. nurodė, kas su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 4). Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. B. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).

Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,52 promilės (užfiksuotas alkotesteriu alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0025“) ir 0,32 promilės etilo alkoholio rastos atlikus kraujo tyrimą), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pabrėžtina, jog A. B. kraujas tyrimui paimtas po tam tikro laiko tarpo (Institucijos atstovų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 02.15 val., o medicinos įstaigoje kraujo mėginys paimtas 03.10 val.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį trumpą laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis, juolab, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog 2014 m. vasario 10 d. nuo 18 val. iki 23 val. buvo išgėręs 3 butelius alaus, kurio stiprumas 4,5, o butelio talpa 0,5 l. Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie SAM ekspertams. Buvo gautas atsakymas, kad Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616, kuriuo vadovaudamiesi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos teismo psichiatrai ekspertai atlieka ambulatorines teismo psichiatrijos ekspertizes, prie teismo psichiatrijos ekspertizės uždavinių jau nėra priskirta uždavinio teikti teismui išvadą dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad paties asmens psichikos būklė nėra tiriama, tokia ekspertizė negali būti priskiriama nei vienai iš Apraše nurodytai teismo psichiatrijos ekspertizės rūšiai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. ekspertas atsisakė spręsti ne jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Esant tokioms aplinkybėms ir toliau išlikusioms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje kitą ekspertizę ir pavesti ją atlikti kompetentingai institucijai. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (administracinė byla Nr. N575-1926/2009). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0025“, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. B. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas