Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajai E. P., gynėjai advokatei Ingridai Samoškienei, nukentėjusiesiems A. K., A. V., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), virtuvės pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą prie Kauno miesto savivaldybės, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016-04-12 apie 12.25 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,89 proc. (promilių) girtumas), (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. K. ir A. V. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir vykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrį protokolo dėl viešosios tvarkos pažeidimo surašymui ir asmens tapatybės nustatymui, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikoma: muistėsi, stumdėsi, o pasodinta į tarnybinį į automobilį „Dacia Doker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdama patalpoje, skirtoje sulaikytiems asmenims, siekdama išvengti sulaikymo, du kartus spyrė vyriausiajam patruliui A. K. į kojas, po to, vieną kartą į kairę koją spyrė vyriausiajam patruliui A. V., tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Kaltinamoji E. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad ji prieš įvykį ir 2016-04-12 vartojo alkoholį. Ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydosi AAK. Dėl girtumo įvykio nelabai atsimena, tačiau atsimena, kad apie 12 val. į lauką iš buto išbėgo jos šuo, o ji išėjo jo ieškoti. Laiptinėje sutiko du policijos pareigūnus, neprisimena ką su jais kalbėjo, bet galėjo būti, kad nevykdė jų reikalavimų prisistatyti, netriukšmauti, eiti į jų automobilį. Ji išgėrusi būna agresyvi, pikta, galėjo būti, kad ją vedant iki automobilio, ji stumdėsi, priešinosi. Galėjo būti, kad ne kartą spyrė vienam ir kitam pareigūnams, nes nenorėjo būti išvežama nuo namų. Labai gailisi dėl visų savo veiksmų. Tokį jos elgesį įtakojo alkoholis. Pareigūnų ji atsiprašė, šie jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialisto S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-12 apie 12.10 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliai A. K. ir A. V. nuvyko pagal gautą pranešimą dėl to, kad namo pirmame aukšte 8 vaikinai rūko, užkabinėja praeivius, šlapinasi. Namo antrame aukšte buvo rasta neblaivi moteris, vėliau nustatyta, kad tai E. P., kuri ir iškvietė policiją. Ši pilietė įvykio vietoje atsisakė prisistatyti, nepateikė asmens dokumento, buvo akivaizdžiai neblaivi. Pilietės buvo paprašyta eiti iki policijos tarnybinio automobilio. Šiai nevykdant policijos pareigūnų reikalavimų, ji, panaudojus fizinę prievartą, buvo pasodinta į policijos tarnybinį automobilį. Sulaikant pilietę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir uždarant automobilio duris, E. P. spyrė abiem patruliams į kojas, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą ir išpurvindama uniformą (b. l. 1).

Iš nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2016-04-12 jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., apie 12.10 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu(duomenys neskelbtini), vaikinai rūko, užkabinėja praeivius, šlapinasi viešoje vietoje. Nuvykus minėtu adresu, būnant pirmame aukšte, apie 12.25 val. išgirdo, kad antrame aukšte, laiptinėje, triukšmauja bei garsiai šaukia moteris. Nuėjus pažiūrėti, kas ten vyksta, antrame aukšte, laiptinėje, pastebėjo moterį, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji svirduliavo. Paprašius moters prisistatyti ir pateikti savo asmens duomenis, ji kategoriškai atsisakė pateikti asmens dokumentą. Paaiškino moteriai, kad ji, būdama neblaivi, šūkaudama namo bendro naudojimo patalpose, pažeidžia ir trikdo viešąją tvarką bei rimtį. Taip pat nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų, nepateikdama savo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Paaiškino pilietei, kad ji pažeidė viešąją tvarką, atsisakė prisistatyti, todėl turi vykti su jais į Kauno AVPK OVS asmens tapatybės nustatymui ir administracinio protokolo surašymui. Dar kartą įspėjo ją, kad ji privalo vykdyti jų teisėtus reikalavimus, tačiau ji kategoriškai atsisakė vykti su jais. Tada moteris pradėjo agresyviai elgtis, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikoma, muistėsi, stumdėsi, šaukė, kad niekur neis, todėl, panaudojus fizinę prievartą, ji buvo nuvesta į tarnybinį automobilį Dacia Doker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsodinta į sulaikymo patalpą, esančią automobilio gale. Jam bandant uždaryti automobilio duris, ji tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė jam į kojas. Tokiais savo veiksmais ji jam sukėlė fizinį skausmą ir išpurvino tarnybinę uniformą. Sakė jai nesispardyti, nutraukti neteisėtus veiksmus, nusiraminti, tačiau ji nereagavo, priešingai, dar labiau įsiuto, tuomet spyrė ir kolegai į koją. Uždarius automobilio duris, moteris dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams buvo pristatyta į Kauno AVPK VTV OVS, ten buvo nustatyta, kad sulaikytoji yra E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).

Nukentėjusiojo A. V. apklausos protokole nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo A. K. apklausos protokole (b. l. 8-9).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 478 2016-04-12 12:59 val. E. P. nustatytas 2,89 proc. (promilių) girtumas (b. l. 26).

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Kaltinamoji E. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios kaltę jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodo nukentėjusiųjų parodymai, patvirtinantys, kad E. P. priešinosi sulaikoma, muistėsi, stumdėsi bei du kartus spyrė nukentėjusiajam A. K. į kojas, po to vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. V. į kairę koją, taip sukeldama šiems fizinį skausmą. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, atvyko nurodytu adresu kaip policijos atstovai, būtent kaltinamosios iškviesti, prisistatė, iš jų ir kaltinamosios parodymų matyti, kad kaltinamoji, nors ir būdama neblaivi, tačiau suprato bendraujanti su pareigūnais. Taigi kaltinamoji suprato ir žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad ji suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasi, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatlieka. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai E. P. pradėjo naudoti smurtą A. K. ir A. V. atžvilgiu.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji E. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spyrė pareigūnams į kojas, tuo sukeldama šiems fizinį skausmą, muistėsi, stumdėsi, t. y. kitais aktyviais veiksmais priešinosi savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, todėl jos veika kvalifikuota pagal BK 286 str. tinkamai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji A. K. ir A. V. nurodė, kad atleido kaltinamajai ir su ja susitaikė, byloje civilinio ieškinio nereiškia, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu būtų nutraukta.

Kaltinamoji E. P. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, nukentėjusieji jai jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre konsultuota ir stebėta dėl sutrikimo vartojant alkoholį, 2016-04-13 specialisto išvada Nr. 93TPK-324 nustatyta, kad E. P. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, ji dirba, gydosi priklausomybės ligas. Anksčiau E. P. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str. jai susitaikius su nukentėjusiaisiais A. K. bei A. V., baudžiamąją bylą nutraukiant (BPK 303 str. 4 d.).

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. E. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-04-12 12.20 val. iki 2016-04-13 13.50 val.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-04-13 pažymą Nr. NTP-7-4138 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Samoškienė teikė antrinę teisinę pagalbą E. P. šioje byloje, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str. jai susitaikius su nukentėjusiaisiais A. K. bei A. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. nepriteisti.

Išaiškinti E. P., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.