Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08512-19,

kurioje V. D., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2019 m. vasario 17 d. 20.50 val., viešojoje vietoje, Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., Ruklio gatvėje, prie namo Nr. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkai, be jokios dingsties, tyčia ranka sudavė einančiam nukentėjusiajam V. S. į nugarą sprando srityje, po to sugriebė jį iš už nugaros už drabužių ir, atsukęs į save, jį pastūmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. du smūgius į galvą, įspyrė į pilvą bei vėl ranka sudavė smūgį į galvą, taip tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis gyvena kartu su drauge R. B., kuri prieš maždaug metus laiko draugavo su V. S. sūnumi Ž. V.. Nuo to laiko kai R. išsiskyrė su Ž., jis ją įžeidinėjo, rašinėjo SMS pranešimus. Jam žinoma, kad Ž. palaiko ir jo tėvas V. S., tačiau pastarasis R. nerašo ir neskambinėja. 2019 m. vasario 17 d. apie 21.00 val. jis, eidamas kartu su R. į namus, gatvėje pamatė einantį V. S.. Kadangi buvo labai piktas dėl jo elgesio, nusprendė su juo pasikalbėti. Jis pasakė R., kad tuoj ateis ir nuėjo paskui V.. Kaip suprato, R. V.net nepastebėjo. V. jis pasivijo prie Ruklio g. 14 namo. Priėjęs prie jo iš už nugaros, čiupo jam už striukės apykaklės ir paklausė, kaip dabar jis kalbės, V. pradėjo šaukti. Jis nesusivaldęs trenkė V. ranka per skruostą. Kadangi buvo girtas, visų įvykio aplinkybių nuosekliai nepamena. Nepamena, kad būtų V. spyręs, tačiau sutinka, kad galėjo taip pasielgti. Sudavęs V. kelis kartus, jis nuėjo link R., kuri kaip tik ateidinėjo nuo Ruklio g. 10 namo. Jis R. pasakė, kad sudavė V. ir abu nuėjo namo. Po kurio laiko V. atėjęs apgadino buto duris, išdaužė langą, todėl jis iškvietė policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, teigia, kad blaivus taip tikrai nepasielgtų (b. l. 56–59; 67–69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 17 d. apie 21.00 val. ėjo iš parduotuvės, esančios Ruklio gatvėje, Ruklos mstl., Jonavos r. Eidamas tarp Ruklio g. 14 ir 10 namų takeliu, pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė V. D., kurio paklausė, ko jis prie jo lenda. V. iškeikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir tris kartus sudavė jam į veidą, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis pajuto, kaip iš nosies pradėjo tekėti kraujas, todėl, atsitraukęs nuo V., pasišalino. Grįžęs namo, nusiprausė, į medikus nesikreipė, nesigydė. V. pažįsta apie 11 metų, tačiau jo pavardę sužinojo, tik ikiteisminio tyrimo metu. Jam žinoma, kad V. šiuo metu gyvena su jo sūnaus Ž. V. drauge R. B.. Ar kas matė įvykį, pasakyti negali. Jis pats V. jokių smūgių nesudavė, bent jau nepamena, kad suduotų, nes jis buvo išsigandęs ir šokiruotas tokio V. elgesiu jo atžvilgiu. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 21, 22, 29–32).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš 9 mėnesius išsiskyrė su Ž. V., kurio tėvas V. S., ir pradėjo bendrauti su V. D.. V, sutikęs ją gatvėje, užgaulioja, todėl V. ne kartą yra sakęs, kad pasikalbės su V. ir Ž., bet niekada to nedarė ir jokių veiksmų V. ir Ž. atžvilgiu nesiėmė. 2019 m. vasario 17 d. apie 21.00 val. ji su V. ėjo iš jos buto pas V.. Priėję V. namą, jis pasakė, kad tuoj ateis ir jai liepė eiti pas jį. Ji liko stovėti prie V. namo, o V. nuėjo už mūro blokų, kurie sudėti prie Ruklio g. 14 namo. Ji iš pradžių nesuprato, kur V. nuėjo ir liko stovėti gatvėje, jo laukdama. Palaukusi, nusprendė eiti ieškoti V. ir eidama pamatė išeinantį iš už blokų V.. Ji paklausė V., kur jis buvo, o V. atsakė, kad buvo sutikęs V. ir „davė jam pliauską“. Iš V. žodžių suprato, kad jis buvo sutikęs Ž. tėvą ir sudavė jam per veidą, nes žodis „pliauska“ apibūdina būtent tokį elgesį. Ji su V. nuėjo pas jį į butą. Po kurio laiko atėjęs V. S. apgadino jų duris, išdaužė langą. Ji mano, kad V. taip pasielgė, nes ji konfliktuodavo su V. ir Ž. (b. l. 46–49).

Protokolu - pareiškimu nustatyta, kad V. S. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą (b. l. 1, 2).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ruklio gatvėje, Ruklos sen., Jonavos r. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 13–18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad specialistė J. T. pateikė elektroninę laikmeną su užfiksuotu vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašu (b. l. 34–36).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėta užfiksuotas stebėjimo kamerų vaizdo įrašas. Padarytos sustabdytų kadrų fotonuotraukos (b. l. 37–42).

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., Ruklio gatvė, prie namo Nr. 14 - teisingai laikoma vieša vieta.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. D. viešoje vietoje, Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl. Ruklio gatvėje, prie namo Nr. 14, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkai, be jokios dingsties, tyčia ranka sudavė einančiam nukentėjusiajam V. S. į nugarą sprando srityje, po to sugriebė jį iš už nugaros už drabužių ir, atsukęs į save, jį pastūmė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka sudavė nukentėjusiajam V. S. du smūgius į galvą, įspyrė į pilvą bei vėl ranka sudavė smūgį į galvą, taip tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. D. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašas ir kt. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 85–88).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. D. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 72), administracine tvarka baustas (b. l. 73, 74), nedirba (b. l. 80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 82), pas gydytoją psichiatrą ir dėl priklausomybės ligų Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilanko, nesigydo (b. l. 78).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. D. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis bei skiriant įpareigojimus

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Ruklos mstl., Jonavos r., 2019 m. vasario 17 d. vaizdo įrašu - paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Ruklos mstl., Jonavos r., 2019 m. vasario 17 d. vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.