Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajam S. D.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiu, nedirbančiam, neregistruotam darbo biržoje, vedusiam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. D. 2013-04-02 apie 21.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su S. D. metu, tyčia sudavė su metaliniu laužtuvu vieną kartą nukentėjusiajam S. D. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. D. muštinę žaizdą kaktos kairėje, kaktikaulio kairės pusės lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą..

Tai, kad būtent J. D. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis S. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis gyvena kartu su savo seserimi ir jos sūnumi J. D.. 2013-04-02 jis buvo išgėręs, kas vyko vakare ir naktį, jis neprisimena, bet ryte jis pabudo ligoninėje su praskelta galva. Visi giminės sakė, kad galvą jam praskėlė J. D., namie daugiau nieko nebuvo, išskyrus jo seserį ir J. D..

Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu J. D. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, jog jis gyvena kartu su savo motina N. D. ir dėde S. D., keturių kambarių name. 2013-04-02 vakare, kažkur apie 21.30 val., jo mama bei dėdė sugrįžo namo. Jie sugrįžo abudu išgėrę, nes buvo ar tai laidotuvėse ar tai mirties metinėse, tiksliai neprisimena. Kai jie sugrįžo namo, dėdė S. D. buvo stipriai išgėręs ir būdamas virtuvėje pradėjo keikti juos necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, grasinti jiems, kad juos užmuš, išvarys iš namų, nors namas priklauso jo mamai. Taip įžeidinėdamas ir grasindamas Sergejus vaikščiojo iš virtuvės į jo kambarį. Kai Sergejus pradėjo taip juos įžeidinėti bei kabinėtis prie jų jis neištvėrė ir pasakė jam, kad jis apsiramintų, jis mušti jo nenorėjo, nenorėjo su juo konfliktuoti. Tačiau S. nenusiramino ir toliau jį keikė necenzūriniais žodžiais ir stovėdamas priešais jį užsimojo ranka norėdamas jam suduoti. Tada jis neištvėręs paėmė iš savo kambario stovėjusį šalia durų metalinį laužtuvą ir sudavė S. vieną kartą į galvą. Kur jam pataikė pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Matė, kad suduoda į galvą. Visa tai vyko tarpdurį jo kambario ir virtuvės. Po smūgio S. atsisėdo ant grindų, sąmonės praradęs nebuvo. Tuo metu į kambarį atbėgo motiną. Jis pasakė mamai, kad ji iškviestų greitąją. Atvykusi greitoji išvežė S. į ligoninę. Jis nori pasakyti, kad S. kai būna girtas tai pastoviai kabinėjasi prie mamos bei jo, pastoviai juos įžeidinėja. Jis taip pasielgė netyčia, nenorėjo jo sumušti, tiesiog taip įvyko, kadangi neiškentė tokio pastovaus dėdės S. elgesio, jo įžeidinėjimų ir grasinimų. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 41, 42, 46, 47).

Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. D. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jai, kurį ji paveldėjo iš mirusio tėčio. Kartu su ja gyvena jos sūnus J. D. ir brolis S. D.. 2014-04-02 S. D. namuose buvo girtas. Brolis nuolat įžeidinėja ją, ieško priekabų, kad ją įžeisti. Šiandien taip pat pradėjo dėl neaiškių aplinkybių pradėjo kabinėtis prie jos, ją įžeidinėti, sakė, kad čia ne tik jos butas, bet ir jo. Kai ji nuėjo persirengti išgirdo, jog virtuvėje kilo konfliktas tarp jos sūnaus ir brolio. Kai atėjo į virtuvę pamatė, kad ant žemės sėdėjo brolis su praskelta galva. Iš pradžių pagalvojo, jog brolis galvą prasiskėlė griūdamas, bet sūnus pasakė, kad tai jis praskėlė galvą S. D.. Paties konflikto ji nematė, kas pirmas kam sudavė pasakyti negali. Vėliau sūnus iškvietė greitąją pagalbą, kuri brolį išvežė į ligoninę. Prie policijos pareigūnų S. D. taip pat elgėsi įžūliai, agresyviai. Mano, kad sūnus jį sužalojo gindamasis. Brolis nuolat provokuoja konfliktus kai būna girtas, tačiau policijos dėl konfliktų nekvietė (b. l. 34, 35).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad S. D. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, kairio skruostikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-04-02. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi kaulo gijimas užtrunka daugiau nei 10 dienų (b. l. 23).

Įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, vertinant juos kartu su apžiūros protokolu, leidžia teismui daryti išvadą, kad J. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą S. D..

Tokiais veiksmais jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje numatyta, jog asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šių normų analizė leidžia teigti, jog uždraustą pavojingą veiką padariusio asmens – J. D., motinos brolis – S. D. (nukentėjusysis), nėra uždraustą pavojingą veiką padariusiam asmeniui nei artimas giminaitis, nei šeimos narys, todėl J. D. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2014-02-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. D. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 75, 74).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2013-04-03) įtariamasis J. D. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Nusikaltimo padarymo metu, taip pat ir šiuo metu, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. D. dėl jam konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos bei įvykdytos nusikalstamos veikos yra pavojingas visuomenei. J. D. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, t. y. – priverstinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 87-91).

Apklausta teisme ekspertė N. Mačiūnienė paaiškino, jog dirba Utenos ekspertiniame skyriuje. A. M. patvirtino ekspertizes akte padarytas išvadas, jog J. D. serga šizofrenija. Anot ekspertės, J. D. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kaip ir šiuo metu to negali daryti bei jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ekspertizės akte nurodyta, jog J. D. sirgo 2013-04-03, tačiau tai neturi reikšmės, nes jo būsena negalėjo pasikeisti per vieną parą, o tai reiškia, kad ta pačia liga jis sirgo ir 2013-04-02. Anot ekspertės, pristatytas ekspertizės atlikimui J. D. buvo visiškai nesavikritiškas savo būsenai, savo ligos nesuvokia ir nepripažįsta, stengiasi vaidinti, jog neserga, bet buvo stebimas jo didelis nerimas ir pan. Jis atsisakė vartotis bet kokius vaistus. Šiuo metu jis yra pavojingas visuomenei ir jį reikia rimtai gydyti.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, jog J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad L. D. darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką buvo nepakaltinamas, todėl pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog J. D. būtinas priverstinis gydymas. Tą patvirtino ir ekspertė teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, J. D. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kas pareiškė 352,19 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti padarytą turtinę žalą (b. l. 27-29). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Ieškinys pareikštas S. D., kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. D., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Taip pat byloje nėra duomenų, kad S. D. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK XXIX skyriuje. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju, S. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 401, 403, 404 straipsniais, teismas

nutaria:

J. D. pripažinti nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.