Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. R. ir A. B. skundą, suinteresuotiems asmenims notarei N. B., J. B. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2013-07-24 teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjų I. R. ir A. B. skundą, suinteresuotiems asmenims notarei N. B., J. B. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjai nurodė, jog mirus jų mamai N. T., negali paveldėti motinai priklausiančios buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėda, kadangi notarė neišduoda paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą. Mano, jog notarės veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, kadangi pareiškėjai kaip įpėdiniai turi teisę paveldėti ½ dalį buto, kuris buvo įgytas jų motinos N. T. santuokos metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis 2012-02-03 N. B. ir J. B. vardu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 9-10). 2010-11-17 Klaipėdos rajono teismo sprendimu N. B. ir J. B. santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta 2010-08-23 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai pasidalino nekilnojamąjį turtą (b.l. 11-13). 2013-07-05 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad mirusiosios N. T. įpėdiniai: I. R. ir A. B. turi teisę kreiptis į teismą, kad nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto nuosavybės dalį priklausiusią mirusiajai N. T. ir vėliau šią turto dalį paveldėti (b.l. 8).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad J. B. ir N. T. butą įgijo būdami dar santuokoje, tačiau nutraukus santuoką šis turtas liko nepadalintas. Mano, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos 3.100 straipsniu bei 3.117 straipsnio 1 dalimi, minėtas butas santuokos metu valdytas kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nutraukus santuoką – J. B. ir N. T. butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl butas priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį tiek J. B., tiek N. T..

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2010-11-07, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartis sudaryta 2010-08-23, minimas butas nupirktas 2010-09-03. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog sutuoktiniai dėl įsigyto turto nesikreipė į teismą ir klausimo dėl šio turto teisinio statuso nesprendė.

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (Lietuvos Respublikos CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Respublikos CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (Lietuvos Respublikos CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).

Lietuvos Respublikos CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (Lietuvos Respublikos CK 4.72, 4.73 str.).

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 4.80 str.), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, šalys nenustoja būti jo bendraturtėmis. Nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 3.88 straipsnio 2 dalimi, turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, pripažintina, kad nėra pagrindo panaikinti 2013-07-05 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. B. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

Iš pareiškėjų priteistinos 14,99 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 513 straipsniu, teismas

nutarė:

netenkinti pareiškėjų I. R. ir A. B. skundo, suinteresuotiems asmenims notarei N. B., J. B. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Priteisti iš I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 7,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 14,99 Lt valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.