- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 1-71-913/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Darius Karvelis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini)), turinti profesinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2018 m. birželio 17 d., apie 20.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, išgertuvių metu, vykusių Z. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, smogė vieną kartą kumščiu ir vieną kartą spyrė V. R. į veidą, šiam pargriuvus ant žemės, užlaužusi rankas ir atsiklaupusi ant nugaros laikydama jį prispaudusi, smogė kumščiais į galvą, pečius, nugarą, spyrė į įvairias kūno vietas, atsistojusiam smogė kumščiu du kartus į veidą, bendrai suduodama V. R. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, padarydama poodines kraujosruvas smilkiniuose, akių vokuose, pakaušyje, dešiniame skruoste, lūpose, kairiame skruoste, smakre, krūtinėje, juosmenyje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, pėdose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties minkštųjų audinių sumušimą, dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. R. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. S. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis jai pliaukštelėjo per užpakaliuką, kai buvo pas Z. Z. svečiuose. Supyko. Užėjo agresija. Nesuvaldė savo emocijų, pradėjo mušti V. R.. Smūgių kiekio neapskaičiavo. Mušė iš inercijos. Buvo girta. Nurodė, kad lankiusi kovos menus. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl padaryto. Negalvojo, kad taip lengvai primuš V. R.. Po sumušimo nuėjo namo, parūkė ir atvažiavo policijos pareigūnai. Išvežė į komisariatą. Viskas įvyko greitai, nespėjo kraujo nusiplauti, kai atvažiavo pareigūnai. Kai pradėjo blaivytis suprato, kad blogai pasielgė. V. R. bėgo kraujas iš veido. Smūgiavo į visas kūno vietas. Po sumušimo atėjo į ligoninę atsiprašyti nukentėjusiojo, bet nukentėjusysis nesileido į kalbas. Vėliau atsiprašė nukentėjusiojo, jis atleido ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Susitarė, kad mokės jos draugas, nes ji niekur nedirba, bet pragyvenimui lėšų pakanka. Nukentėjusiajam į rankas padavė 200 eurų. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydėsi Naujojoje Vilnioje 8 dienas. Gydymas padeda, mažiau vartoja alkoholio. Mano, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Turi sūnų, kuriam sukaks 3 metai, jis gyvena su jos mama. Nurodė, kad be reikalo nėra agresyvus žmogus ir psichiškai sužalota. Prašo teismo neskirti 40 val. valandų nemokamų darbų.
Nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad jį pakvietė į Z. Z. gimtadienį. Atėjo kaltinamoji. Išgėrė degtinę, bet pasirodė maža. Pradėjo reikalauti pinigų. Reikalavo 30 eurų. Paėmė jo telefoną ir paprašė 40 eurų. Jis pasakė jai atiduoti telefoną, bet gavo tiesioginį smūgį iš kojos. Atsidūrė ant grindų. Kaltinamoji sudavė dar smūgių, nežino kiek kartų. Mušė į visas kūno vietas, paskui išėjo. Tik su policijos pagalba atidavė telefoną. Jį išvežė į ligoninę, tris dienas negalėjo valgyti. Nukentėjusioji atėjo atsiprašyti į ligoninę. Negalėjo į jį net žiūrėti. Buvo visas sudaužytas, kaip anglis. Negalėjo tada jai atleisti. Važiavo epikrizę daryti. Nurodė, kad skauda ranką, nieko negali pakelti. Sutrikimų liko. Dirbo laidojimo namuose, tačiau nebegalėjo dirbti. Išėjimas iš darbo tiesiogiai susijęs su įvykiu. Dirbti su viena ranka negali. Dabar registruotas Užimtumo tarnyboje. Yra galimybė sutvarkyti neįgalumą. Po įvykio vartoja vaistus, geria raminamuosius ir nuskausminamuosius. Ankščiau tokių ir tiek vaistų nevartojo. Kankina nemiga. Kaltinamajai šio įvykio pasekmė turi būti pamoka. Tikisi, kad ji pasitaisys. Jokio pliaukštelėjimo į užpakalį nebuvo. Tai kaltinamosios pasiteisinimas dėl savo elgesio. Gaila kaltinamosios. Neketina daryti jai nieko blogo. Nors kaltinamoji jam grasino telefonu, klausė ar žino, kur kapai Anykščiuose, bet jo atsiprašė. V. R. atleido kaltinamajai, tačiau nurodė, kad žalą turi atlyginti, dėl kurios susitarė, pasirašė taikų susitarimą. Civilinio ieškinio nepalaiko. Sutiko išnagrinėti bylą sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2018-06-21 liudytojo G. K. apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-06-17, apie 21 val., pas jį atėjo stipriai sumuštas V. R., kurio veidas buvo sutinęs, kruvinas. Jis pasakė, kad švenčiant pas pažįstamą Ziną gimtadienį, jį sumušė ten buvusi moteris, kurios vardo jam neminėjo (b. l. 58-59).
Iš 2018-06-20 liudytojos Z. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad 2018-06-17, apie 20 val., namuose šventė gimtadienį su V. R. ir R. S.. Kilus konfliktui, R. S. smogė V. R. vieną kartą į veidą. Išėjusi į kiemą girdėjo viduje konflikto garsus. Netrukus į lauką išėjo ir R. S., o jai iš paskos - kruvinu veidu V. R. (b. l. 61-62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. R. padarytos poodinės kraujosruvos smilkiniuose, akių vokuose, pakaušyje, dešiniame skruoste, lūpose, kairiame skruoste, smakre, krūtinėje, juosmenyje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, pėdose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties minkštųjų audinių sumušimas, dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 20 smūgių pasėkoje. Dėl šių sužalojimų V. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 43-44, 51).
Iš 2018-06-17 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - pirtis, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 18-22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo R. S. pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, R. S. dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, smogė vieną kartą kumščiu ir vieną kartą spyrė V. R. į veidą, šiam pargriuvus ant žemės, užlaužusi rankas ir atsiklaupusi ant nugaros laikydama jį prispaudusi, smogė kumščiais į galvą, pečius, nugarą, spyrė į įvairias kūno vietas, atsistojusiam smogė kumščiu du kartus į veidą, bendrai suduodama V. R. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, padarydama poodines kraujosruvas smilkiniuose, akių vokuose, pakaušyje, dešiniame skruoste, lūpose, kairiame skruoste, smakre, krūtinėje, juosmenyje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, pėdose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties minkštųjų audinių sumušimą, dešinio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. R. sveikatą. R. S. veikė tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji R. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamajai atleido, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir pretenzijų kaltinamajai neturi (b. l. 152). R. S. teista, tačiau teistumas išnykęs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Kaltinamoji gailisi dėl padarymo nusikaltimo. Savo elgesį vertina kritiškai, pripažįsta, kad pasielgė spontaniškai. Po įvykio praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, per tą laikotarpį kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas ir jo pasekmės pats savaime turės įtakos R. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas R. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. S., atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji R. S. buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs, šiuo metu niekur nedirba, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismo vertinimu, BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė teigiamai paveiks kaltinamosios elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, todėl šiuo atveju tikslinga kaltinamajai skirti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijoje, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą.
Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamosios R. S. prašė priteisti 200 eurų turtinės žalos ir 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37-38). Nukentėjusysis V. R. ir jo atstovė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamoji R. S. ir nukentėjusysis V. R. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad R. S. padarytą 200 eurų turtinę žalą, 400 eurų neturtinę žalą bei 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas atlygins dalimis, mokant po 50 eurų kas mėnesį (pradedant 2019 m. vasario mėnesį), pervedant pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą, iki paskutinės mėnesio dienos, paskutinę įmoką sumokant iki 2020 m. balandžio 1 dienos (b. l. 152). Remiantis išdėstytu, nukentėjusiojo V. R. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą R. S. nutraukti.
Patvirtinti 2019-02-05 susitarimą tarp R. S. ir V. R., kuriame užfiksuota, kad R. S. padarytą 200 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę bei 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlygins dalimis, mokant po 50 Eur kas mėnesį (pradedant 2019 m. vasario mėn.), pervedant pinigus į V. R. sąskaitą banke Swedbank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus pervedant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos, paskutinę įmoką sumokant iki 2020 m. balandžio 1 dienos.
Priimti civilinio ieškovo V. R. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Vadovaujantis BK 70 straipsniu, skirti kaltinamajai R. S. baudžiamojo poveikio priemonę - neatlygintinai dirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, teismas įspėją kaltinamąją R. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.