- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-3634-281/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. 2015-06-29 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, priteisti 33 000 000 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad Kalėjimų departamentas atsisakė pateikti informaciją, o pareiškėjas priverstas bausmę atlikti kartu su įvairioms kriminalinėms subkultūroms priklausančiais nuteistaisiais.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teisme gautas rašytinis pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-10).
Nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys. Pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiklos yra abstraktūs, nenurodoma, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Be to, pareiškėjas neginčija Kalėjimų departamento jam pateiktų atsakymų, teiginiai neparemti jokiais įrodymais. Dėl to nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti 33 000 000 000 € neturtinę žalą už tai, kad Kalėjimų departamentas netinkamai atsakė į pareiškėjo prašymus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2015-02-16 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl Kalėjimų departamento veiksmų laisvės atėmimo vietose kuriant naują nuteistųjų kastą (b. l. 18-21). Šis kreipimasis buvo persiųstas Kalėjimų departamentui, kuris 2015-04-20 raštu Nr. 2S-1706 nurodė pareiškėjui papildyti pareiškimą konkrečiais duomenimis apie galbūt padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas skundžiasi (b. l. 12). 2015-05-12 pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas aiškiai patikslinti 2015-04-20 raštą Nr. 2S-1706 (b. l. 11). Kalėjimų departamentas 2015-06-05 raštu Nr. 2S-2483 pakartotinai nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra abstraktus, nenurodomi konkretūs skundžiami sprendimai, kuriais galbūt padaryti pažeidimai (b. l. 13).
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 8.31 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.
Pareiškėjas kreipimesi Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuris buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui, informavo apie pastebėtus pažeidimus laisvės atėmimo vietose, pateikė siūlymus, kaip juos būtų galima spręsti.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41.4 p. nustatyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.
Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo kreipimąsi, nustatė, kad trūksta duomenų konkretiems pažeidimams nustatyti, pateikė įstaigos poziciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad jame aptarti jo pastebėti pažeidimai, pateikta nuomonė, pasiūlymai dėl galimų sprendimo būdų, tačiau pareiškime nėra nurodomi jokie konkretūs pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, neginčijami jokie viešojo administravimo subjekto sprendimai ar veiksmai. Taigi atsakovas, susipažinęs su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui šį raštą patikslinti. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu atsakovas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, o prašymas patikslinti pareiškime nurodytas aplinkybes negali būti vertinamas kaip sukeliantis ar galintis jam sukelti kokias nors neigiamas pasekmes.
Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.