Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo M. C. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir E. K. sudarė santuoką. Santuokoje, (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters M. C. (buvusi K.). 1992 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-7900 ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 5-7900 Ieškovė savo lėšomis (grynaisiais pinigais) sumokėjo Lietuvos Respublikos Taupomojo banko Klaipėdos m. skyriuje į butų ūkio privatizavimo tarnybos sąskaitą Nr. 508405. 1992 m. balandžio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 4162 Ieškovė butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė. Sutartimi nurodyta, jog parduodamas butas asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė Ieškovei pagal sutartį tvirtintą Klaipėdos m. notarinės kontoros 1992 m. balandžio 7 d. registro Nr. 5-7900 ir pažymėjimą išduotą Klaipėdos m. TVIPP biuro 1992 m. balandžio 8 d. Nr. 930. 1992 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto Tarybos miesto valdyba Ieškovės vardu išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. 034625, pagal kurį I. K. leista apsigyventi gyv. patalpoje, bute adresu (duomenys neskelbtini). 1993 m. vasario 12 d. ieškovė savo lėšomis įnešė 2004,44 litų pajaus mokestį ir nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių Butą (62,44 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1993 m. gruodžio 2 d. sprendimu nutraukė Ieškovės ir E. K. santuoką. Sprendimu Buto padalinimo klausimas liko neišspręstas. (duomenys neskelbtini) E. K. mirė, po mirties įpėdiniai M. C. dėl E. K. teisiškai priklausiusios Buto dalies paveldėjimo pas notarą nesikreipė.

Nustatyta, kad turtas, t. y. butas, buvo įgyti I. K. ir E. K. santuokos metu. Tuo metu galiojusio SŠK 21 str. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Nustatyta, kad I. K. ir E. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).

Nutraukiant santuoką turtas, t. y. butas (duomenys neskelbtini), padalintas nebuvo. Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą taikomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 str.). Šiuo atveju, ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo, oficialiai turto padalinimo neįformino. Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).

Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė - dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (CK 4 str. 2 d. 1 p.), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 4 str. 2 d. 5 p.). Lygiai taip pat pasakytina apie tą sutuoktinį, kurio vardu turtas yra įformintas. Po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi. Ji, būdama bendrąja jungtine nuosavybe, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu. Vadinasi, turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1288/2001).

Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovės turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje pagal SŠK 23 str. 1 d. buvo ½ buto. Ieškovė ieškiniu kreipėsi dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad ieškovei jau priklausė ½ buto esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškiniu spręstinas klausimas dėl kitos ½ buto dalies pripažinimo asmenine I. K. nuosavybe.

Ieškovė aplinkybę dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe įrodinėja tuo, kad 1992 m. balandžio 8 d. sutartimi parduotas butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė Ieškovei pagal sutartį tvirtintą Klaipėdos m. notarinės kontoros 1992 m. balandžio 7 d. registro Nr. 5-7900 ir pažymėjimą išduotą Klaipėdos m. TVIPP biuro 1992 m. balandžio 8 d. Nr. 930. 1993 m. vasario 12 d.

Ieškovė nurodo, jog savo lėšomis įnešė 2004,44 litų pajaus mokestį ir nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių Butą (62,44 kv. m.) esantį (duomenys neskelbtini).

Iš pirkimo – pardavimo sutarčių bei 1992 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos miesto Tarybos valdybos Ieškovės vardu išduoto gyvenamosios patalpos orderio Nr. 034625 turinio ir 1993 m. vasario 12 d. DNSB „VAKARAI“ pažymos Nr. 7 darytina išvada, kad Buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta Ieškovės valia įsigyti Butą asmenine, o ne bendrąja nuosavybe ir sandoris atliktas iš asmeninių Ieškovės pinigų.

Butas registruotas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, taip pat tik Ieškovės vardu, nenurodant sutuoktinio E. K. ar juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Bylos duomenys patvirtina, jog I. K. visą laiką rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo, valdė jį kaip savo asmeninę nuosavybę.

Tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 4 d. ir 24 str. 1 d. reglamentuota, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notarinis tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu, taip pat nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė pasidalijimo būdo, tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama šitaip: 1) turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti; 2) turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo santuokos nutraukimo iki vieno iš buvusių sutuoktinių mirties – būtent E. K. mirties praėjo apie 23 metai, per kuriuos jis galėjo pareikšti teises į ½ buto dalį, tačiau tokia teise nesinaudojo, todėl darytina išvada, kad tikroji šalių valia buvo, kad visas butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė I. K. nuosavybė.

Tiek VĮ „Turto bankas“, tiek ir trečiasis asmuo M. C. su ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra I. K. asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.