- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-343/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros, LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-687-392/2011 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros ir LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR generalinės prokuratūros ir LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM, 100001 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro 2009-06-25 nutarimu (tikslintu 2009-07-01 nutarimu) jam buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į 1227395,38 Lt pinigines lėšas, kurias išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA). Vilniaus apygardos teismas 2009-12-08 nutartimi (su 2009-12-10 nutarties patikslinimu) piniginių lėšų areštą pakeitė į nekilnojamojo turto areštą. Tačiau prokuroras 2009-12-10 nauju nutarimu, kurį vėliau panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismas, vėl laikinai apribojo jo nuosavybės teises į tą patį dalyką – 1227395,38 Lt pinigines lėšas. Prokurorui apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2010-03-05 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutartį. Tokiu būdu dabar yra priimtos dvi Vilniaus apygardos teismo nutartys, prieštaraujančios viena kitai. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog dėl Generalinės prokuratūros ir jos prokurorų bei galimai FNTT prie LR VRM ir jos tyrėjų veiksmų, rašant raštus Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimų agentūrai, taip darant poveikį šioms institucijoms, tame tarpe ir tiesioginį fizinį poveikį šių institucijų darbuotojams juos sulaikant ir išvedant su antrankiais, šios institucijos priverstos nutraukti paramos sutartį su ieškovu. Dėl minėtų Generalinės prokuratūros ir jos prokurorų bei galimai FNTT prie LR VRM ir jos tyrėjų veiksmų ieškovas yra labai sukrėstas, pergyvena, kad jo veiksmai byloje beprasmiai, nes prokurorai gali bet kam nurodyti kokį sprendimą priimti. Dėl minėtų institucijų ir jų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nuolatinę nemigą, depresiją bei kitas neigiamas emocijas, o tai negali neatsiliepti jo sveikatos būklei ateityje. Jam padarytą neturtinę žalą įvertina 100001 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė LR generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas Generalinės prokuratūros ir jos prokurorų bei galimai FNTT prie LR VRM ir jos tyrėjų veiksmais, rašant raštus Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimų agentūrai, taip darant poveikį šioms institucijoms. Pažymėjo, kad ieškinyje pateiktos aplinkybės, susijusios su paramos sutarties nutraukimu, neatitinka tikrovės. Generalinė prokuratūra nėra pateikusi jokių raštų Žemės ūkio ministerijai ar Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuriais šios institucijos būtų įpareigotos priimti atitinkamus sprendimus. Šį faktą patvirtina ir teismui pateikti įrodymai – Žemės ūkio ministerijos 2010-09-16 raštas Nr. 2D-4932(3.14) ir Nacionalinės mokėjimų agentūros 2010-09-17 raštas Nr. BR6-(14.4)-6120, kuriuose pranešama, kad nei ministerija, nei agentūra nėra gavusi iš Generalinės prokuratūros ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kreipimosi dėl 2006 m. gruodžio 21 d. paramos sutarties Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010, sudarytos su ūkininku E. M., nutraukimo.
Atsakovo atstovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Su ieškovo teiginiu, kad Tarnyba ir jos tyrėjai galėjo rašyti raštus Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, darydami poveikį šioms institucijoms, dėl paramos sutarties su juo nutraukimo, nesutiko. ŽŪM 2010-09-16 raštu Nr. 2D-4932(314) informavo Vilniaus apygardos teismą, kad Generalinei prokuratūrai ir Tarnybai pagal galiojančius teisės aktus nėra suteikta teisė siūlyti ministerijai nutraukti su paramos gavėjais pasirašytas paramos sutartis ar taikyti kokią nors kitokią sankciją, ir tokių siūlymų ministerija iš minėtų institucijų nėra gavusi. NMA 2010-09-17 raštu Nr. BR6-(14.4)-6120 taip pat informavo, kad nėra gavusi iš Generalinės prokuratūros ir Tarnybos kreipimosi dėl 2006 m. gruodžio 21 d. paramos sutarties Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 (BPD2004-EZUF-4.4.0-11-05/0019), sudarytos su ūkininku E. M., nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Generalinės prokuratūros ir jos prokurorų, bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos tyrėjų veiksmų, taikant turto areštą ir rašant raštus Žemės ūkio ministerijai bei Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir taip darant poveikį šioms institucijoms. Ieškovo teigimu, Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir įpareigoja ministeriją priimti tam tikrus sprendimus. Dėl nurodytų prokurorų, galimai ir kitų pareigūnų, veiksmų ieškovas tvirtina buvęs sukrėstas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nuolatinę nemigą, depresiją. Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nustatinėjo, ar buvo visos trys anksčiau nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovas 2006 m. gruodžio 21 d. paramos sutartimi Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 gavo Europos Sąjungos paramą projekto „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ steigimas“ įgyvendinimui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ieškovui pareikštas įtarimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, t.y. dėl to, kad jis tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, 2009-01-30 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė prašymą Nr. 1 su priedais ir juose esančia žinomai neteisinga informacija, prašydamas finansuoti 1284588 Lt išlaidas, kurias pareiškėjas turėjo vykdydamas projektą – „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ statyba“. 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį priėmė nutarimus laikinai apriboti nuosavybės teises į piniginių lėšų likučius ir pinigines lėšas, įplaukiančias į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, ir į 1277395,38 Lt piniginių lėšų, esančių ūkininko E. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB DnB NORD banke. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-08 nutartimi (su 2009-12-10 nutarties patikslinimu) piniginių lėšų areštą pakeitė į nekilnojamojo turto areštą, nes prokuroro 2009-06-25 nutarimas (tikslintas 2009-07-01 nutarimu) buvo priimtas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Teismas, konstatavęs, kad iš nusikalstamu būdu gautų lėšų civilinio ieškinio patenkinimas nėra galimas, bei panaikinęs tokį prokuroro nutarimą, kartu pažymėjo, kad jei prokurorai manytų, kad turi būti laikinai apribotos E. M. nuosavybės teisės dėl to, kad galimas turto konfiskavimas, turi priimti atitinkamą nutarimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. 2009-12-10 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, priėmė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į 1277395,38 Lt piniginių lėšų, esančių ūkininko E. M. sąskaitoje, esančioje Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Šis nutarimas buvo panaikintas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi. Tačiau minėta teismo nutartis, 2010-03-05 panaikinta Vilniaus apygardos teismo. Todėl teismas laikė, kad ieškovo teiginys, jog yra priimtos dvi Vilniaus apygardos teismo nutartys, prieštaraujančios viena kitai, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad šios nutartys priimtos dėl skirtingų prokuroro nutarimų. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-05 nutartį priėmė ne dėl prokuroro ankstesnio (panaikinto), o dėl 2009-12-10 nutarimo, kuriuo prokuroras nurodė kitą apribojimo tikslą – užtikrinti ne tik civilinį ieškinį, bet ir galimą turto konfiskavimą, todėl teismas padarė išvadą, kad minėti prokuroro veiksmai yra teisėti ir žalos ieškovui nesukėlė.
Nors ieškovas tvirtino, jog paramos sutartis nutraukta dėl Nacionalinei mokėjimų agentūrai bei Žemės ūkio ministerijai Generalinės prokuratūros ir jos prokurorų bei galimai FNTT prie LR VRM ir jos tyrėjų darytos įtakos šioms institucijoms, rašant joms raštus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais faktais. Teismo turimais duomenimis Generalinė prokuratūra bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nėra pateikusios jokių raštų Žemės ūkio ministerijai ar Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuriais šios institucijos būtų įpareigotos priimti atitinkamus sprendimus. Šį faktą patvirtina ir teismui pateikti įrodymai – Žemės ūkio ministerijos 2010-09-16 raštas Nr. 2D-4932(3.14) ir Nacionalinės mokėjimų agentūros 2010-09-17 raštas Nr. BR6-(14.4)-6120, kuriuose pranešama, kad nei ministerija, nei agentūra nėra gavusi iš Generalinės prokuratūros ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos kreipimosi dėl 2006 m. gruodžio 21 d. paramos sutarties Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010, sudarytos su ūkininku E. M., nutraukimo. Nenustatyti ir kiti Generalinės prokuratūros bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmai, siekiant įtakoti Nacionalinės mokėjimų agentūros ar Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl paramos nutraukimo ieškovui. Byloje esantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2009-06-05 raštas Žemės ūkio ministerijai (b.l. 87) yra tik prašymas pateikti duomenis apie ieškovo vykdomo projekto administravimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, kartu informuojant apie ikiteisminio tyrimo, susijusio su ieškovo įgyvendinamu projektu, pradėjimo faktą. Kiti ieškovo parengiamojo posėdžio metu pateikti dokumentai patvirtina tik tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo įgyvendinamo projekto „Kaimo turizmo sodybos „Gineitiškių dvaras“ steigimas“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. , 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo dėl galimai nusikalstamų veikų atlikimo pradėjimas ir vykdymas negali būti laikomas tikslinga poveikio priemone siekiant vienintelio tikslo – paramos sutarties su ieškovu nutraukimo. Minimas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovas Generalinės prokuratūros bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl teismas laikė, kad civilinės teisės pažeidimo sudėties nėra, o valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-01-31 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas neturėdamas galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei FNTT siųstais dokumentais, prašė teismo juos išreikalauti iš ŽŪM ir NMA, tačiau teismas savo reikalavime pateikti įrodymus, nurodė visai kitus reikalautinus įrodymus, nei prašė ieškovas - reikalauta ne visų siųstų dokumentų, o tik tų, kuriais tiesiogiai reikalaujama nutraukti paramos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas užkirto kelią ieškovui įrodinėti savo reikalavimus.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-3359-562/2010 (1-712- 562/2011) būtų nustatyta faktinė aplinkybė - paramos sutartis nutraukta teisėtai ar neteisėtai.
3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Yra tikslinga išreikalauti ieškovo nurodomus įrodymus ir atlikti tinkamą įrodymų tyrimą bei vertinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo, skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas Tarnybos ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR generalinė prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2011-01-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su ieškovo E. M. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad jame išdėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pagal apelianto nurodytus pagrindus.
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia nurodydamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neišreikalavo apelianto prašomų įrodymų ir nesustabdė bylos nagrinėjimo kol bus išnagrinėta kita byla, apelianto teigimu, susijusi su šia nagrinėjama byla.
Dėl įrodymų išreikalavimo
Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros visus raštus siųstus FNTT prie LR VRM ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, liečiančius jo asmenį.
LR CPK 178 str. nustatančiame įrodinėjimo pareigą nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 str. 2 d.).
Nagrinėjamos bylos atveju teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Be to, kaip nustatyta CPK 180 str., teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią kildina iš LR Generalinės prokuratūros bei prokurorų ir FNTT prie VRM ir jos tyrėjų veiksmų taikant turto areštą, rašant raštus ir darant poveikį ŽŪM ir NMA dėl paramos sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į faktinį ieškinio pagrindą pirmosios instancijos teismas pateikė paklausimą LR ŽUM ir NMA prie ŽŪM ar LR generalinė prokuratūra ir FNTT kreipėsi dėl paramos sutarties su M. nutraukimo (25b. l.). Abi minėtos institucijos pateikė atsakymus, kad tokių kreipimųsi nėra gavusios (26, 27 b. l.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, apelianto prašymu išreikalavo įrodymus, kurie pagal nurodytą ieškinio pagrindą galėtų paneigti arba patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai. Kadangi apeliantas nenurodė kokius konkrečius dokumentus norėtų išreikalauti (CPK 199 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreikalavo tik dokumentus, susijusius su ieškinio faktiniu pagrindu, nepažeidžiant minėto CPK 199 str. nuostatų. Reikalauti visus raštus, liečiančius E. M. asmenį, kaip, kad prašo apeliantas, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.
Dėl bylos sustabdymo
Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta kita byla dėl paramos sutarties nutraukimo teisėtumo, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes reikalaujama neturtinė žala susiusi su paramos sutarties nutraukimu (CPK 163 str. 3 d.).
CPK 163 str. 3 d. nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima išnagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, nes pats negali jų nustatyti. Tačiau šiuo pagrindu galima sustabdyti bylą tik kai bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę. Visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nustatyti pats teismas arba kai nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp bylų, teismas neturi teisės stabdyti bylą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos apelianto nurodytu pagrindu, t. y. iki bus išnagrinėta administracinė byla, nes minėtoje administracinėje byloje dėl paramos sutarties nutraukimo priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas kildinamas iš generalinės prokuratūros ir FNTT pareigūnų veiksmų, o administracine tvarka nagrinėjama byla dėl paramos sutarties sudarytos tarp apelianto ir NMA nutraukimo pagrįstumo, joje nenustatinėjami Prokuratūros bei FNTT pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimai.
Dėl ginčo esmės
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė, jog mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišreikalavo jo nurodytų įrodymų. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. Dėl dokumentų išreikalavimo jau yra pasisakyta. Kitų argumentų dėl ginčo esmės apeliantas nenurodė. Kaip minėta, apeliantas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė prokurorų ir FNTT darbuotojų veiksmais rašant raštus ŽŪM ir NMA ir darant šioms institucijoms poveikį dėl paramos sutarties su apeliantu nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų ieškinyje nurodytų aplinkybių, išsireikalavo įrodymus, turinčius reikšmę bylai, išnagrinėjo visas civilinės atsakomybės dėl pareigūnų veiksmų atsiradimo sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Neturtinei žalai priteisti nepakanka nurodyti tik reikalaujamą priteisti jos dydį, bet reikia įrodyti, kad iš tikrųjų buvo padaryta būtent reikalaujamo dydžio neturtinė žala ir ji padaryta netesėtais pareigūnų veiksmais, ir kad dėl tokių veiksmų atsirado žala, t. y. įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagal apelianto nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, bei teiktus į bylą įrodymus, netgi ir pripažinus, kad ryšium su paramos sutarties nutraukimu apeliantas galėjo patirti neturinę žalą, tai tokia jo patirta neturtinė žala nėra priežastiniame ryšyje su apelianto nurodytais atitinkamų institucijų pareigūnų veiksmais, nes nėra jokių įrodymų, kad paramos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.