Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. P. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-15 sprendimą Nr. 20-11-IL-2029, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei panaikinti 2011-01-11 Policijos departamento prie LR VRM sprendimą Nr. 5-S-161, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas (b.l. 5-7).

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui panaikintas nepagrįstai. 2008-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius. Kadangi jo įvykdytas nusikaltimas buvo priskiriamas prie nesunkių, todėl pagal naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją pareiškėjo reputacija pripažintina nepriekaištinga ir nėra pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas (redakcija galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu), numatantis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus atėmimą asmeniui, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, prieštarauja LR Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria šiame punkte neapibrėžtas nusikaltimo sunkumas. Minėta teisės norma suvaržo pareiškėjo teises daugiau, nei tai yra reikalinga užsibrėžtiems visuomenės saugumo tikslams pasiekti.

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, nurodo, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 4 punktu leidimas P. P. laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas pagrįstai. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 5117 laikyti (nešiotis) ginklus, galiojantis iki 2012-03-08 (b.l. 10). 2008-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam P. P. ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 44-45). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-15 sprendimu Nr. 20-11-IL-2029 pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 5117 laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 28). 2011-01-11 Policijos departamento prie LR VRM sprendimu Nr. 5-S-161 atmestas pareiškėjo skundas (b.l. 50). Ginčijamais sprendimais atsakovai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju ir todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr.IX-705 (toliau – Įstatymas). Šie klausimai yra detalizuoti 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“.

Byloje ginčas kilęs dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Pareiškėjas teigia, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo priskiriamas prie nesunkių, todėl pagal naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją pareiškėjo reputacija pripažintina nepriekaištinga ir nėra pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti taikyto norminio akto – Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo konkrečių nuostatų galiojimo ribas, t. y. objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai susijusias su šio teisės akto galiojimu laike.

Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nešioti ir laikyti ginklą panaikinamas, atsiradus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, numatytoms sąlygoms, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pagal kurias nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

Vertinant paminėtų įstatymo nuostatų turinį galima teigti, jog priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ( 2010-11-18 Įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi 2011-03-01), iš esmės buvo panaikinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kurie įvykdė nesunkų nusikaltimą ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių ir tokie asmenys laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui (BK 3 ir 7 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas l994 m. balandžio 21 d. nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.

Pabrėžtina, jog teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais.

Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Taigi teisės sistemoje galioja nuostata, taikytina administracinės ir baudžiamosios teisės srityje, nurodanti, jog aktai švelninantys ar naikinantys atsakomybę turi atgalinio veikimo galią.

Leidimo laikyti ir nešioti ginklus panaikinimas – sankcija, sukelianti asmeniui negatyvaus pobūdžio pasekmes. Leidimo laikyti ir nešioti ginklą panaikinimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo poveikio priemonei, kuri buvo pritaikyta pareiškėjui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, taip pat taikytina nuostata dėl aktų, turinčių atgalinio veikimo galią.

Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, naujai apibrėžianti priekaištingos reputacijos asmenį. Įtvirtinta taisyklė, kuria iš esmės buvo panaikinti apribojimai asmenims, turintiems leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kurie įvykdė nesunkų nusikaltimą ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju ir tokie asmenys laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Padaryti pakeitimai paneigia pareigą taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – leidimo laikyti ir nešioti ginklą panaikinimą, ir suponuoja pareiškėjo skundo tenkinimą bei ginčijamų sprendimų panaikinimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-15 sprendimą Nr. 20-11-IL-2029, kuriuo pareiškėjui P. P. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Panaikinti 2011-01-11 Policijos departamento prie LR VRM sprendimą Nr. 5-S-161, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo P. P. skundas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.