Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „Naujamesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai R. B., L. K., A. K., S. U., L. Š., A. P., A. Č. ir A. R. (toliau – ieškovai) pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ (toliau – atsakovas) ir tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. K., J. S., J. M. J., E. J. ir M. Č. prašydami uždrausti atsakovui atlikti bet kokius gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) remonto darbus pagal atsakovo užsakytą gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą; uždrausti atsakovui keisti stogo dangą ir grebėstus ¼ dalyje gyvenamojo namo stogo iš J. B. gatvės pusės virš minėto gyvenamojo namo 23 buto ir virš 22 buto dalies. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius gyvenamojo namo stogo ir balkonų remonto darbus, išskyrus būtiniausius sandarinimo ir sutvirtinimo darbus, reikalingus turto ir žmonių saugumui užtikrinti, kurių poreikis turi būti nustatytas namo gyventojų daugumos paskirto eksperto; uždrausti bet kokius ¼ dalies viso stogo iš J. B. gatvės pusės remonto darbus virš gyvenamojo namo 23 buto ir 22 buto dalies, įskaitant, bet neapsiribojant naujai pakeistas čerpes, visus grebėstus, hidroizoliacinę plėvelę, naujai atliktus apskardinimus, susijusius su stogo dangos pakeitimu, keisti stogo gegnes ar kitas laikančias konstrukcijas. Nurodė, kad dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektas parengtas neekonomiškai, ieškovai nesutinka su numatytų statybos darbų apimtimi, nes darbai neatitinka realios situacijos ir poreikių, kapitalinio stogo remonto atlikti neriekia, gyvenamojo namo balkonų ir stogo projektas apjungtas ir tuo neatitinka visų gyventojų interesų, kurie yra grubiai pažeisti, atsakovas gali bet kada pradėti ekonomiškai nenaudingą ir faktiškai nereikalingą kapitalinį stogo ir balkonų remontą, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams egzistavimą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

CPK nepateikia baigtinio laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašo. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su prevenciniu ieškiniu, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl uždraudimo atsakovui atlikti remonto darbus pagal atsakovo užsakytą remonto projektą bei uždraudimo atsakovui keisti stogo dangą ir grebėstus ¼ dalyje daugiabučio gyvenamojo namo stogo iš J. B. gatvės pusės virš minėto gyvenamojo namo 23 buto ir virš 22 buto dalies. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio dalyku. Pagal teismų praktiką, prevencinio ieškinio atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir gali sutapti su byloje pareikštais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, kad taikydamas tokią priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/2004). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ginčą.

Ieškovai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovo užsakymu parengtame gyvenamojo namo kapitalinio remonto projekte numatyti statybos darbai neatitinka realios situacijos ir poreikių, gyvenamojo namo balkonų ir stogo projektas apjungtas ir tuo neatitinka visų gyventojų interesų, kurie yra grubiai pažeisti, atsakovas gali bet kada pradėti ekonomiškai nenaudingą ir faktiškai nereikalingą kapitalinį stogo ir balkonų remontą, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones konstatavo, kad priėmus palankų ieškovams sprendimą, tikėtina atsirastų nuostolių, kurių laikinųjų apsaugos priemonių pagalba būtų galima išvengti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

Bylos duomenimis, atsakovas (administratorius) atlieka gyvenamojo namo nuolatinę techninę priežiūrą. Atlikdamas savo pareigas, daugiabučio gyvenamojo namo administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir administracijos direktoriaus įsakymais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3. punktą, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Pagal nuostatų 6.1. punktą, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka”. Pagal šio reglamento 18, 19 punktus, apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių esminių statinio reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo naudotoją ir/ar gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, o asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių.

Kaip minėta, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams egzistavimą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai, reikšdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo jį pagrįsti ne hipotetinio pobūdžio svarstymais, o konkrečiais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai – stogas ir balkonai atitinka privalomuosius teisės aktų reikalavimus, stogo ir balkonų būklė nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir turtui, todėl jų remonto darbų poreikis yra faktiškai nepagrįstas. Priešingai, ieškovų į bylą pateiktame daugiabučio gyvenamojo namo projekte esantis techninio prižiūrėtojo 2013 m. kovo 7 d. parengtas kritinės būklės aktas tvirtina, kad balkonų būklė avarinė. Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012-11-20 aktas liudija, jog atsakovui nurodyta organizuoti ir remontuoti daugiabučio gyvenamojo namo balkonus, atlikti neeilinę stogo dangos apžiūrą ir nustačius defektus remontuoti. Ieškovai poreikį atlikti balkonų kapitalinį remontą kvestionavo prieštaringais teiginiais, t.y. kad nėra duomenų apie laikančiųjų konstrukcijų ekspertinį įvertinimą, todėl demontuoti balkonus ir perdaryti iš naujo būtų neekonomiška, įvertinus kiekvieno balkono būklę atskirai, siekiant užtikrinti gyventojų ir praeivių saugumą, tikėtina, užtektų balkonų būtiniausių atskirų sutvirtinimo darbų, dėl to ieškovai šiuo metu rūpinasi ekspertų paieška. Akivaizdu, kad ieškovai, nors nepasitiki už techninę priežiūrą atsakingo atsakovo darbuotojo atliktu balkonų būklės įvertinimu, tačiau ne tik, kad neturi objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog balkonų būklė nekelia pavojaus gyventojų ir kitų asmenų saugumui, tačiau pripažįsta šio pavojaus tikimybę, nes patys aptraukė balkonus apsauginiais tinklais.

Iš ieškinio matyti, kad ieškovai iš esmės nesutinka su gyvenamojo namo kapitalinio remonto projekte nurodytų darbų apimtimi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausdamas atsakovui atlikti ne konkrečiai identifikuotus, o bet kokius daugiabučio gyvenamojo namo stogo ir balkonų remonto darbus, išskyrus būtiniausius ir sutvirtinimo darbus, kurių poreikis turi būti nustatytas daugumos namo gyventojų paskirto eksperto, taip pat uždrausdamas atsakovui atlikti ¼ dalies viso stogo remonto darbus, sukūrė situaciją, apribojančią atsakovo teisės aktų nustatytą pareigą įgyvendinti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus, negana to, būtiniausių ir sutvirtinimo darbų atlikimą padarė priklausomą nuo namo gyventojų daugumos susirinkimo ir šio gyventojų susirinkimo pasiekto bendro sutarimo dėl eksperto skyrimo, kas atsiradus stogo ir balkonų defektams, keliantiems pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, kuriuos būtų būtina laiko atžvilgiu nedelsiant pašalinti, įvertinus socialinį ir civilinės saugos kontekstą, sąlygotų ne vien ieškovų interesų, bet ir viešojo intereso pažeidimą.

Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, o kiekvienas teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones nepakankamai įvertinus dėl jų taikymo atsakovui galimas kilti neigiamas pasekmes, susidarė situacija, kuri dėl aukščiau išdėstyto neatitinka teisingumo, teisinio aiškumo, teisinio apibrėžtumo principų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties, pažeidžia atsakovo galbūt ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, sudaro kliūtis atsakovui tinkamai vykdyti savo pareigas. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, netenkinant ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo R. B., L. K., A. K., S. U., L. Š., A. P., A. Č. ir A. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.