Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai L. B., jos atstovei advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokui Romui Aikevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Maskvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2012-04-25, apie 07.45 val., prie Kauno maisto pramonės mokyklos, Taikos pr. 133, Kaune, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas prieš nepilnametę L. B. fizinę prievartą, tai yra sugriebdamas jai už striukės, po to smaugdamas ir reikalaudamas atnešti 1000 litų už tariamai nesumokėtą buto nuomą, vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelės žalos nepilnametės L. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo žmona nuomojo bendrabučio tipo kambarį nukentėjusiosios motinai. Nuomos sutartis buvo pasirašyta tarp jo žmonos ir L. B. motinos. L. B. taip pat ten gyveno. Bendrabutyje buvo daug problemų su ta šeima, todėl jo žmona pareikalavo išsikraustyti. Joms išsikrausčius, liko 500 litų skola. Nukentėjusiosios motina nekėlė telefono ragelio, jis nežinojo, kur ji gyvena, tačiau žinojo, kur mokosi L. B., todėl 2012-04-25 ryte ir nuvažiavo prie jos mokyklos. Pamatė į mokyklą einančią L. B., kuri ėjo su kažkokiu vaikinu. Priėjęs prie jos, sugriebė jai už striukės atlapo, ir paklausė, kada bus grąžinti pinigai. Ji atsakė, kad kitą dieną 8 val. ryto. L. B. nesmaugė. Sugriebęs už atlapo laikė 5-6 sekundes, kol uždavė klausimą ir nukentėjusioji į jį atsakė. Žinojo, kad L. B. yra nepilnametė.

Nukentėjusiojo L. B. parodė, kad kartu su mama gyveno L. L. bute, nuomos sutartį buvo pasirašiusi jos mama, nuomos mokestį visada mokėjo mama. 2012 m. balandžio pradžioje jos iš buto išsikėlė, išsikėlus liko 300 litų skola. 2012-04-25 ryte kartu su E. M. ėjo į mokyklą. Iš nugaros priėjo M. L., ji atsisuko. Jis abiem rankom sugriebė jai už striukės atlapų, po to abiem rankom stvėrė už kaklo ir pareikalavo pinigų, sakė, kad rytoj 8 val. būtų 1000 litų. Ji pradėjo dusti, nes jis stipriai suspaudė kaklą, kai ji pasakė, kad aneš ryt, paleido.

Liudytojas E. M. parodė, kad kartu su L. B. ėjo į mokyklą. Matė, kaip kaltinamasis išlipo iš mašinos. Kaltinamasis priėjo prie L., abiem rankom paėmė už srriukės atlapų, po to už kaklo ir pareikalavo 1000 litų, sakė, ,,jei negausiu 1000 litų iki 8 val. turėsi bėdų“. Viskas truko 5 sekundes. Kai L. sugriebė už kaklo, ji drebėjo.

Liudytojas A. R. parodė, kad yra Kauno maisto pramonės mokyklos socialinis pedagogas. L. B. atėjo pas jį į kabinetą išsigandusi ir verkdama, sakė, kad kažkoks vyras atvažiavęs mašina ją užpuolė ir smaugė. Jis pasiūlė kreiptis į policiją. Po įvykio L. gulėjo ligoninėje, nelankė mokyklos.

Ludytoja G. M. V. parodė, kad einant į mokyklą, kaltinamasis perėjo jai skersai kelią ir nuėjo iki L., kuri ėjo su E.. Nematė, ką kaltinamasis darė, bet matė, kad rankas jis laikė prie L. kaklo. Mokykloje L. verkė, sakė, kad ją smaugė, ji buvo užkimusi.

Liudytoja I. S. parodė, kad su kaltinamojo žmona L. L. buvo sudariusi buto nuomos sutartį ir kartu su dukra L. B. gyveno nuomojame bute. Nuomos mokestį visada mokėji ji pati L. L., su kaltinamuoju dėl nuomos mokesčio jokių reikalų neturėjo. Išsikeldama iš nuomojamo buto, L. ji liko skolinga 300-400 litų. Vieną rytą dukrai išėjus į mokyklą, ji paskambino ir verkdama sakė, kad M. L. ją pagavo ir smaugė. Dukra grįžo po 30 minučių, ji buvo apsiverkusi, kaklas paraudęs.

Liudytoja L. L. parodė, kad su I. S. sudarė buto nuomos sutartį metams laiko. Kartu su nuomininke gyveno ir L. B.. Gavus kaimynų nusiskundimų, nuomos sutartį ji nutraukė ir 2012 m. balandžio mėnesį jos išsikraustė. Liko 506 litų skola. Kokio dydžio skola, jos vyras M. L. nežinojo. Apie įvykį sužinojo iš I. S. telefonu. Paklausus vyro, jis atsakė, jog buvo nuvažiavęs prie mokyklos ir sugriebė L.už striukės. Jai nežinoma, kiek pinigų jis pareikalavo iš L.. Į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, ji kreipėsi po šio įvykio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-490/13(02) nurodyta, jog L. B. diagnozuotas ūmus gerklės uždegimas (ūminis faringitas) gali būti ir netrauminės kilmės. Nesant duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas savavaldžiavimu M. L. pasitvirtino. Nustatyta, jog jis panaudodamas fizinę prievartą prieš nepilnametę L. B., vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą teisę ir padarė didelės žalos nepilnametės L. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiąją sugriebė už striukės atlapo ir jos nesmaugė bei pinigų sumos neįvardino, tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog L. B. abiem rankom buvo sugriebta už kaklo, jį spaudžiant ir reikalaujant 1000 litų. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojas E. M., buvęs įvykio vietoje, liudytojai A. R., I. S.. Teismui abejonių dėl šių liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo nekyla. Tačiau teismas kritiškai vertina ir nesiremia liudytojos G. M. V. parodymais teisiamajame posėdyje, jog ji matė, kaip kaltinamasis buvo pridėjęs rankas prie nukentėjusiosios kaklo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, jog paties įvykio iš viso nematė, apsiverkusią nukentėjusiąją matė tik mokykloje ir ji pasipasakojo, jog buvęs nuomotojas ją smaugė.

Gynėjo į bylą pateikta nukentėjusiosios L. B. charakteristika iš Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro, kurioje nukentėjusioji apibūdinama kaip manipuliatyvi, užsispyrusi, neretai į įtari, siekianti naudos, o jai skaudžiose situacijose gali būti impulsyvi ir kerštinga (b.l. 119), nėra pagrindas abejoti L. B. parodymais, kadangi nusikaltimo faktines aplinkybes, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, patvirtino ir liudytojas E. M..

Nors teismo medicinos specialisto išvada ir nepatvirtina, jog nukentėjusiajai nustatytas ūmus gerklės uždegimas buvo trauminės kilmės, tačiau tai nepaneigia, jog kaltinamasis abiem rankom buvo suspaudęs nukentėjusiosios kaklą reikalaudamas 1000 litų už nesumokėtą nuomos mokestį. Būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis yra vyras, o nukentėjusioji smulkaus sudėjimo mergina, įvykio metu buvusi dar nepilnametė. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant ne tik fizinės prievartos panaudojimą, bet ir konstatuojant didelės žalos padarymą nepilnametės interesams. Iš tikrųjų teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, gali būti pripažįstamas nusikalstamu ir kvalifikuojamas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2005, 2K–464/2007, 2K-167/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad tokios fizinės prievartos (sugriebimas už striukės atlapų ir smaugimas) panaudojimas prieš nepilnametę, kuri ryte ėjo į mokyklą ir neturėjo jokių įsipareigojimų kaltinamojo žmonai dėl nuomos mokesčio, kad fizinė prievarta buvo panaudota viešoje vietoje, kito asmens akivaizdoje, stebint liudytojui E. M., daro veiką pavojingesnę ir tokia neteisėta veika padarė didelės žalos nepilnametės teisėtiems interesams. Tokie M. L. veiksmai turi nusikalstamai veikai būdingų požymių ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 294 str. 2 d.

M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesioginės tyčios forma, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant M. L. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 59), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b.l. 60-69), nedirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas (b.l. 71-72).

LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šioje byloje aplinkybių, kurioms esant kaltinamojo atžvilgiu būtų galima taikyti LR BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, nenustatyta, todėl įvertinus visas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. L. skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

Tačiau atsižvelgiant į M. L. elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymo (naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus), į tai, kad jis vedęs, augina du mažamečius vaikus, darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. L. skirtinas LR BK 75 str. 2 d. numatytas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir LR BK 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji L. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 33). Įvertinus tai, kad L. B. neturtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų M. L. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl M. L. veiksmų nukentėjusioji patyrė baimę, išgąstį, pažeminimą, nes buvo užpulta kito asmens akivaizdoje, einant į mokyklą. Be to, įvykio metu ji buvo nepilnametė, todėl fizinės prievartos iš suaugusio vyro patyrimas neabejotinai sukėlė sukrėtimą, emocinius išgyvenimus, nerimą ir baimę išeiti į viešumą. Neabejojama, kad kaltinamajam rankomis suspaudus kaklą, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, tačiau įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, negalima konstatuoti, jog nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi tokias pasekmes, už kurią kaltinamasis turėtų pareigą atlyginti neturinę žalą. Be to, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savavaldžiavo veikdamas tyčinės kaltės forma, žinodamas, kad nukentėjusioji neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų jo žmonai, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, galiojusi iki 2012-07-01, redakcija) ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –5 MGL (650 litų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir M. L. priteisti 600 litų neturtinei žalai atlyginti.

Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.