Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nuo 2011-03-30 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirba, išsilavinimas 11 klasių, nevedęs, teistas :

-2012 m. vasario 22d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. , atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. , padarymo, paskyrus jam auklėjamojo poveikio priemonę-įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 mėnesiams , įpareigojus per šį laikotarpį tęsti mokslą bei nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose. Baudžiamoji byla nutraukta;

-2014 m. birželio 2d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2d. 30 parų arešto , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtoji bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant 20 parų areštą, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 10p.

J. K. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo tarnybos pareigas vykdantį asmenį, o būtent: jis, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-01-25 sprendimu Nr. 1-402 „Dėl keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių patvirtinimo“ turėdamas pareigą įsigyti bilietą ir jį pažymėti/aktyvuoti (2012-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. 1-715 redakcija), o taip pat iš karto po pranešimo, kad bus vykdoma keleivių kontrolė bilietą pateikti keleivių kontrolę vykdantiems asmenims (2014-10-22 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-2053 redakcija), 2016-03-21 apie 19:29 val., važiavo 42-ojo maršruto visuomeninio transporto autobusu be bilieto ir, visuomeninio transporto sustojime „Sparta“, esančiame Švitrigailos ir Kauno gatvių sankirtoje, Vilniuje, Savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus kontrolieriui V. D., pagal iš anksto sudarytą ir patvirtintą darbo grafiką atliekančiam tiesioginę pareigą, numatytą 2014-10-14 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus įsakymu Nr. 140 patvirtintose „Kontrolės tarnybos VT keleivių kontrolės kontrolieriaus pareiginiuose nuostatuose“ atlikti keleivių kontrolę, pareikalavus pateikti pažymėtą/aktyvuotą bilietą, nepaisė jam privalomo reikalavimo, bandydamas pabėgti panaudojo smurtą prieš kontrolierių - jėga stūmė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus kontrolierių V. D. iš autobuso, sugriebė pastarajam už tarnybinės liemenės, dėl ko V. D. pargriuvo ant autobuso grindų ir patyrė sekančius sužalojimus : atvirą, spiralinį kairio blauzdikaulio kūno tolimojo galo ir kairio šeivikaulio kūno artimojo galo lūžius, taip J. K. savo veiksmais dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė V. D. sveikatą.

Tai, kad kaltinamasis J. K. padarė teismo nustatytą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais, pilnu prisipažinimu , nukentėjusiojo V. D. , liudytojų parodymais , teismo medicinos specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis J. K. paaiškino, kad aptariamu laiku ir vietoje jis važiavo miesto autobusu be bilieto . Įlipus į autobusą kontrolieriams , ir V. D. , įlipusiam pro paskutinį autobuso išėjimą , pareikalavus parodyti bilietą , jis norėjo išbėgti iš autobuso , tačiau kontrolierius jam užstojo kelią, abiem rankom paėmęs už autobuso durų turėklų ir savo kūnu užstojęs praėjimą. Jis- J. K., norėdamas išeiti, pabandė kontrolierių nustumti, apimdamas ranka jį per kaklą, kontrolierius kažkaip pasisuko ir jie abu nukrito ant grindų, kontrolierius nukrito po juo, o jis ant jo. Jis bandė ištrūkti, keldamasis nuo jo , bet kontrolierius nepaleido. Jis nespyrė V. D., bet keldamasis galėjo įsiremti keliu į jo koją. Vėliau pribėgo kiti du kontrolieriai, kurie jį nuvedė į tarnybinį automobilį, vėliau atvažiavo policija ir greitoji. Tai, kad kontrolieriui lūžo koja pamatė kai atvažiavo greitoji ir apie tai pasakė kiti kontrolieriai. Nenorėjo sužaloti kontrolieriaus, tiesiog norėjo ištrūkti iš autobuso. Viskas truko ne ilgiau kaip 10 sekundžių - susistumdė, bandė kontrolierių išstumti iš autobuso, bet jis laikėsi, todėl jį patraukė į save, tada jie krito. Kontrolieriui nespyrė, nemušė, nežino kaip ir kada kontrolieriui lūžo koja. Supranta, kad jei nebūtų bandęs ištrūkti iš autobuso ir nesistumdęs, koja nebūtų lūžusi. Dėl to kas įvyko gailisi.

Iš esmės analoginius parodymus kaltinamasis J. K. davė ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju / 2t., b.l. 47-48, 54 /

Tai, kad nukentėjusysis V. D. buvo sužalotas teismo nustatytu laiku ir vietoje bei būdu, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2019/2016(01) kurioje nurodyta, kad V. D. padarytas atviras, spiralinis kairio blauzdikaulio kūno tolimojo galo ir kairio šeivikaulio kūno artimojo galo lūžiai. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, esant fiksuotai kairei pėdai ir kūnui sukantis apie vertikalią kairės blauzdos kaulų ašį, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu. /1t., b.l. 64-65/.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 pateiktais duomenimis taip pat nustatyta , kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra smurtiniai nusikalstamo asmens veiksmais. Viešuoju transportu be bilieto važiavęs keleivis smurtiniais veiksmais sužalojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus kontrolierių V. D.. /1t., b.l. 107-162 /

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį V. D. buvo nusikalstami. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1d. : jis dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. D..

Kaltinamajam J. K. buvo pateiktas kaltinimas ir jis buvo perduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 10 p., jo veiksmus prieš nukentėjusįjį V. D. įvertinus kaip tyčinius . Teismas pripažįsta kaltinimo nustatytą aplinkybę , kad nukentėjusysis V. D. nugriuvo nuo tyčinio kaltinamojo J. K. veiksmo ir kad griuvimo metu patyrė sužalojimus , sunkiai sutrikdžiusius sveikatą, bet mano, kad aptariamoje situacijoje kaltinamasis negalėjo numatyti , kad nukentėjusysis nugrius ir patirs sunkų sužalojimą . Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs , kad įvykis buvo autobuse , kurio grindys lygios, pats kaltinamasis savo tiesioginiais veiksmais nepadarė nukentėjusiajam jokių sužalojimų, kurie būtų įtakoję vėliau atsiradusį sunkų kūno sužalojimą , tiek pats nukentėjusysis, tiek kaltinamasis savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusysis griuvo , neišlaikęs pusiausvyros ir griuvo sukdamasis , likus fiksuotai kairės kojos pėdai , o kūnui sukantis , tokio specifinio griuvimo , sąlygojusio nukentėjusiojo sužalojimą , veikos kaltininkas numatyti negalėjo . Tokį sužalojimo mechanizmą patvirtina ir teismo medicinos ekspertė, atlikusi specialų tyrimą. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad veikos kaltininkas J. K. aptariamoje situacijoje veikė neatsargiai , t.y. nusikalstamai nerūpestingai : jis, nors ir nenumatė , kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai , bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3d.). Nenustačius kaltininko tiesioginės ar netiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį, jo veiksmai nekvalifikuotini kaip tyčiniai ( kasacinė byla Nr. 2K-7-54/2015).

Kaltinamajam J. K. pareikštame kaltinime buvo inkriminuota, kad jis po sunkaus kūno sužalojimo padarymo dar spyrė nukentėjusiajam V. D. į koją, sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis J. K. neigia tai daręs tyčia, nurodo, kad galėjo atsiremti į nukentėjusiojo koją savo keliu, kai buvo užkritęs ant jo ir bandė atsikelti. Tokia kaltinamojo versija nėra nuneigta, todėl ši aplinkybė jam iš kaltinimo šalintina .

Kaltinamasis J. K. nusikalto, turėdamas vieną neišnykusį teistumą už baudžiamąjį nusižengimą /2t. b.l. 64-66/, niekur nedirba , yra baustas administracine tvarka 2014-2016-03-21 laikotarpiu 13 kartų , tame tarpe už nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, smulkias vagystes /2t.b.l. 68-78/. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta nusikaltęs, nuoširdžiai dėl to gailisi.

Skiriant kaltinamajam J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą , į jo veiksmų pobūdį, kilusias pasekmes , į jo asmenį apibūdinančias savybes. Įvertinus kaltinamojo J. K. ankstesnį teistumą, jo padarytus administracinius pažeidimus , teismas daro išvadą, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus , todėl , taikant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nuostatas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė , o ne kitos rūšies švelnesnė įstatyme numatyta bausmė, tokios bausmės trukmė nustatoma, įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas. Visgi teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, praeityje buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam J. K. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas , paskiriant įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti atlyginti turtinę žalą, pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio programoje ( Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d.4p.,75 str. 2d. 5p., 6p.). Nustatant kaltinamajam J. K. bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę , atsižvelgiama į prieš tai paminėtas aplinkybes, į tai, kad jis linkęs pažeidinėti teisę, todėl įsitikinimui dėl jo elgesio pasitaisymo skiriamas ilgesnis terminas.

Į skiriamos bausmės laiką kaltinamajam J. K. įskaitomas laikas, kurį jis išbuvo sulaikyme /2t.b.l. 38-39, Lietuvos Respublikos BK 65str., 66 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. K. paliekama taikoma kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Baudžiamojoje byloje kaltintajam J. K. yra pareikšti civiliniai ieškiniai :

-nukentėjusysis V. D. prašo priteisti turtinę žalą, kuri yra įrodyta jo pateiktais dokumentais , taip pat prašo priteisti 20000 Eurų neturtinės žalos /1t.b.l. 43-47/.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str., 6.248 str., asmuo, pripažintas kaltu , turi atlyginti tuos nuostolius, kuriuos sukėlė jo nusikalstami veiksmai. Kaltinamasis J. K. sutinka atlyginti ieškinius, tik nesutinka su nukentėjusiojo V. D. ieškiniu dėl neturtinės žalos, prašo tokį ieškinį mažinti.

Byloje pateiktais duomenimis yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. dėl kaltinamojo J. K. veiksmais padaryto sužalojimo buvo gydomas nuo 2016-03-21 iki 2016-04-05 VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje, po to jam buvo teikiamos medicinos paslaugos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, UAB „ D“ , jo gydymo išlaidos sudaro 1756, 02 Eurus. Nustačius , kad šios išlaidos susidarė dėl kaltinamojo J. K. kaltų veiksmų , ieškinys priteistinas iš jo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, patyrusiai tokias išlaidas (Lietuvos Respublikos CK 6.283 str., BPK 115 str. 1d., Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15str. 1d.,6p,c pp., 30 str. 1p., 31 str. 1p., 33 str. 1 p.).

Taip pat bylos duomenimis yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos sukėlė kaltinamojo J. K. veiksmai , buvo nedarbingas nuo 2016 m. kovo 21d. iki 2016 m. liepos 29d. , už šį laikotarpį jam buvo paskirta ir išmokėta 3054, 87 Eurai ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus biudžeto /2t.b.l. 3-31/. Kaip jau buvo paminėta anksčiau , šiuos patirtus nuostolius turi atlyginti dėl tokių nuostolių atsiradimo kaltas asmuo- kaltinamasis J. K., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkinamas , priteisiant jį iš kaltinamojo J. K. /Lietuvos Respublikos CK 6.290 str., BPK 115 str. 1d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1d./.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą už 260, 63 Eurus , ši suma yra pagrįsta pateiktais dokumentais /1t. 43-47. Ieškinys toje dalyje yra tenkinamas, priteisiant iš kaltininko nukentėjusiajam 260, 63 Eurus turtinės žalos atlyginimui . Nukentėjusysis V. D. dėl kaltinamojo J. K. veiksmų buvo nedarbingas ilgą laiką, jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus , pažeminimą , buvo sutrikdyta jo gyvenimo kokybė, padaryti sužalojimai kojoje kelia fizinius nepatogumus , sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės . Tą įvertinus, teismas daro išvadą , kad nukentėjusysis V. D. turi teisę į neturtinės žalos , padarytos kaltinamojo kaltais veiksmais, atlyginimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala atsirado ne dėl tyčinės kaltininko veikos, o dėl jo neatsargių veiksmų, taip pat atsižvelgiama į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus , į kaltininko galimybę atlyginti tokią žalą, į teisminę praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. . Tą įvertinus nukentėjusiajam priteisiamas neturtinės žalos dydis mažesnis nei to prašo nukentėjusysis .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str.1d. ir nubausti laisvės atėmimu 1m. 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.1d., 2d., paskirtos bausmės vykdymą J. K. atidėti 3(trejiems) metams, tuo laikotarpiu paskirti pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje , baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti atlyginti priteistą turtinę žalą.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016 m. kovo 21d. iki 2016 m. kovo 22d.

Kardomąją priemonę-registraciją policijos įstaigoje J. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus Valstybinei teritorinei ligonių kasai 1756,02 Eurus ;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 3054,87 Eurus;

V. D. 260, 63 Eurus ;

Priteisti iš J. K. neturtinės žalos atlyginimui V. D. 10 000 Eurų.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos per Vilniaus apygardos teismą.