Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-851/2015 M. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metai keturi mėnesiai laisvės apribojimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 3 d.

Nuteistasis M. B. 2021 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti teistumą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad 2019 m. gegužės 3 d. M. B. pagal 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio pilnai atlygino savo nusikalstam veika padarytą žalą valstybei - sumokėjo skolos likutį valstybei sumoje 42351,66 Eur. 2019 m. gegužės 7 d. raštu valstybinė mokesčių inspekcija M. B. patvirtino, kad jokių išieškojimų iš jo nevykdo. Teismui priėmus nuosprendį M. B. dirbo bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nurodymą dirbti visą laisvės apribojimo laikotarpį M. B. įvykdė, dirbo ir šiam laikotarpiui pasibaigus, dirba ir šiuo metu. M. B. ilgą laiką dirbo vadovaujančiose pareigose versle. 2020 m. gruodžio 29 d. M. B. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra šios įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu. Tam, kad dalyvauti viešuose pirkimuose, įmonės vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, tai yra neteistas. Pagal VRM išduotą teistumo pažymą šiuo metu M. B. teistumo laikotarpis yra nepasibaigęs. Per 6 metus nuo nuosprendžio priėmimo M. B. nusikalstamų veikų nepadarė, dirbo, su valstybe pilnai atsiskaitė, augina ir auklėja nepilnamečius vaikus. Dabartinėje darbovietėje M. B. charakterizuojamas teigiamai. M. B. nepriekaištinga darbinė veikla laikytina pagrindu panaikinti M. B. teistumą. Verslus asmuo turi duoti naudą visuomenei darydamas tai, ką jis geriausiai sugeba. Esame įsitikinę, kad panaikinus teistumą M. B. vystys veiklą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurs darbo vietas ir taip atneš didesnę naudą visuomenei, nei dirbdamas dabartinėse inžinieriaus pareigose. Remiantis išdėstytu prašo BPK 363 straipsnio pagrindu panaikinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistumą pagal 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 -233-851/2015.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. parodė, kad 2020 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors turėjo 50 % akcijų, buvo atleistas 2020 m. gruodžio 4 d. Dabar akcininkė siekia privalomai išpirkti akcijas ir vieną kaip punktų ji nurodo, kad jis yra teistas ir jam nepasibaigęs teistumas. Jeigu jam būtų panaikintas teistumas, galėtų dalyvauti viešuose pirkimuose. Viena iš sąlygų yra informacinė pažyma, kurioje turi būti nurodyta, ar jis yra teistas, ar ne. Jis ateityje ketina laikytis teisės aktų ir mokėti visus mokesčius, ketina sąžiningai dirbti. Prašo teistumą panaikinti.

Prokuroras neprieštarauja nuteistojo prašymui, asmuo atliko bausmę, žala sumokėta, turi planų ateičiai, administracinių nusižengimų nepadaryta, paskutiniu pažeidimu skirtas tik įspėjimas, naujų nusikaltimų nėra, todėl galima prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis, pagal kurį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 97 straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 97 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog, jeigu asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje ir dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina penkeri metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 c punktas).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, M. B. vėliau teistas nebuvo. Išregistruotas iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus probuojamųjų asmenų duomenų registro 2017 m. birželio 26 d. Teistumo termino skaičiavimas B. B. prasidėjo 2017 m. birželio 26 d., o pusė teistumo termino suėjo 2019 m. gruodžio 26 d., taigi nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas spręsti klausimą dėl teistumo panaikinimo galimybės M. B..

Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, ne pareiga. Pagal BPK 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011).

Pažymėtina, kad po nuosprendžio priėmimo asmuo nebuvo teistas, nors 3 metų laikotarpiu kelis kartus baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos sumokėtos, o už paskutiniąją skirtas įspėjimas. Teismo posėdyje M. B. nuoširdžiai gailėjosi, teismo vertinimu, teistumas jau padarė M. B. didelę įtaką, iš baudžiamojo proceso pasimokė ir yra įsitikinęs, kad ateity laikysis teisės aktų reikalavimų.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan.

Nuteistasis teismo posėdžio metu, bei savo prašyme akcentuoja, kad teistumas jam trukdo tinkamai dirbti, jis negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, patiria kitas su finansais susijusias neigiamas pasekmes, buvo atleistas iš darbo. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstytą, į M. B. duotus parodymus teisme, noras dirbti pagal kvalifikaciją, gyventi Lietuvoje vertintinas teigiamai.

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas M. B. naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

M. B. prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą M. B. a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-851/2015.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.