Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui J. P., trečiajam asmeniui I. Š., išvadą teikiančiai institucijai – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išklausant teisme J. P. nuomonę bei požiūrį tėvų valdžios apribojimo klausimu, jis paaiškino, jog gyvena su sese, kuri juo rūpinasi ir prižiūri, pas tėvą yra blogos buitinės sąlygos, namui reikia remonto, bet tėvas neturi pinigų. Tėvas du kartus jam leido nusipirkti iš jo pašalpos ką nori, tai jis pirko broliui klaviatūrą, sau – garso kolonėles ir kitų daiktų. Jis nori gyventi su seseria ir sutinka, kad ji juo rūpintųsi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-2431 J. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (15 b. l.). 2012 m. gruodžio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-2609 J. P., kurio motina I. P. 2010 m. spalio 3 d. mirė (25 b. l.), likusiam be tėvų globos, nustatyta laikinoji rūpyba ir jo rūpintoja paskirta I. Š. (10 b. l.), 2013 m. lapkričio 26 d. Vaiko laikinosios rūpybos peržiūros protokolu nutarta laikinąją rūpybą tęsti (6 b. l.). Iš 2014 m. sausio 29 d. Židikų seniūnijos išvados dėl J. P. šeimos (5 b. l.) matyti, jog pagrindinės atsakovo šeimos problemos – skurdas, atsakomybės perkėlimas kitam žmogui dėl vaiko priežiūros, jokių pokyčių nėra. Išvadoje apie laikinąją rūpintoją I. Š. nurodyta, jog J. P. gyvena saugiuose rūpintojos namuose, atitinkančiuose higienos, priešgaisrinės apsaugos normas, jam sudaryta saugi, tinkama ugdymuisi ir laisvalaikiui, aplinka. Rūpintoja užtikrina vaikinui visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, mokyklos lankymą, jis aprūpintas reikalingomis priemonėmis, daiktais, rūbais, mano, jog I. Š. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas ir atitinka rūpintojams keliamus reikalavimus, gali būti paskirta nuolatine J. P. rūpintoja (38 b. l.).

Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas atsisako prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaiku, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, daugiau kaip metus laiko vengia sūnų auginti, išlaikyti, auklėti. Atsakovas neturi noro ką nors keisti, trūksta motyvacijos, socialinių įgūdžių rūpintis vaiku, nevykdo tėvų valdžios dėl aplaidumo ir tingumo. Atsakovas J. P. per visą šį laikotarpį, įskaitant ir bylos iškėlimą teisme, nieko nepadarė, kad J. P. augtų šeimoje mylimas, jo prižiūrimas. Darytina išvada, kad tarp tėvo ir jo vaiko emocinis ryšys yra visiškai nutrūkęs, nes toks niekada ir nebuvo susiklostęs.

Pažymėtina, jog tėvų pareigų nevykdymas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaiku. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir apriboti tėvų valdžią jo sūnaus J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes jis visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).

Vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 20 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, vaikui, likusiam be tėvų globos, nes jo tėvui šiuo sprendimu apribojama tėvų valdžia, o vaiko motina mirusi, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, nustatytina J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinė rūpyba ir rūpintoja paskirtina I. Š., vaiko rūpybos vietą nustatant rūpintojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (CK 3.249, 3.256, 3.257, 3.265, 3.268 straipsniai).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 straipsnyje nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

CK 3.195 straipsnyje numatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovas J. P. nevykdo ir savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, bei į tai, jog atsakovas yra darbingas, reikalaujamo išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, nepilnamečiui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 195 Lt nuo ieškinio padavimo dienos – 2014 m. balandžio 10 d. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo laikinosios rūpybos pradžios – 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, iš viso 2 218,66 Lt (130 Lt x 17 mėn. 2 d.). Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.275 straipsnyje nustatyta, jog globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Todėl šiuo teismo sprendimu paskirta J. P. rūpintoja I. Š. skirtina ir rūpintinio turto administratore (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 283 Lt (144 Lt už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo; 72 Lt pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – 195 Lt x 12 mėn. = 2 340 Lt x 3%; 67 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 2 218,66 Lt x 3 % (CPK 83, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsniai). Be to, iš atsakovo priteistina 15,96 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 83, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 ,96 straipsniai).

Teismo sprendimas dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 271, 282, 400–407, 491–496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpintoja bei turto administratore paskirti I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpybos vietą rūpintojos I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 195 Lt nuo ieškinio padavimo dienos – 2014 m. balandžio 10 d. iki jo pilnametystės ir 2 218,66 Lt (du tūkstančiai du šimtai aštuoniolika litų 66 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo laikinosios rūpybos pradžios – 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.

Priteisti iš atsakovo J. P. 283 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt trys litai) žyminio mokesčio ir 15,96 Lt (penkiolika litų 96 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.