- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-47-634/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- Ž. R.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. R. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas 2017 m. vasario 22 d. Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1, 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 482 straipsnį, 483 straipsnį - galutinė bausmė 9 metai 1aisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pripažintas Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendis ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi - galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 6 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 20 d., neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 16 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas sprendė, kad nors nuteistasis Ž. R. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistojo Ž. R. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. R..
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais (ar išskirti keletą jų), bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami resocializuotis.
5.2. Teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo teismas, nustatęs, kad asmuo atliko įstatyme nustatyta bausmės dalį, negali vertinti neatliktos bausmės dalies. Teismas taip pat negali vertinti nuteistojo nusikaltimo už kurį jis atlieka bausmę sunkumo ir nuteistojo elgesio iki bausmės atlikimo, kadangi šios aplinkybės yra vertinamos skiriant bausmę, o ne sprendžiat klausimą dėl lygtinio paleidimo.
5.3. Pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo, vykdė individualią veiklą - mitybos planų bei treniruočių programų sudarinėjimu, muilo gamyba. Jo individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Kadangi šiuo metu bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistasis dirba laisvėje ir kiekvieną dieną važiuoja į darbą. Šiuo metu nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atsakingas už automobilių dalių pardavimus. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taigi nuteistasis dirba, paleistas lygtinai ir toliau dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.4. Patvirtinama, kad Ž. R. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Skatintas 5 kartus, nors teismas nurodė, kad skatintas 4 kartus (pridedamas paskutinis paskatinimas, gautas 2024 m. spalio mėn.). Nuteistasis savaitgaliais yra išleidžiamas atostogų, grįžta laiku, režimo nepažeidinėja. Bausmę atlieka atvirojo tipo sąlygomis. Su pataisos įstaigos personalu palaiko pagarbius santykius, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą bei demonstruoti pavyzdingą elgesį. Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose. (duomenys neskelbtini) mokykloje jis įgijo profesiją - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo modulinė profesinė programa (pridedamas diplomas). Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, kur gyventų lygtinai paleistas, taip pat turi sugyventinę, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais.
5.5. Teigiama, kad nuteistasis deda visas pastangas, kad įrodytų, jog yra vertas pasitikėjimo. Komisija teisėtai ir pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Manoma, kad Ž. R. gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. R. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo Ž. R. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nustatyta, kad nuteistasis Ž. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, skatintas penkis kartus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje Ž. R. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ž. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Paskutinis vertinimas atliktas 2024 m. lapkričio 5 d., atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus. Pažymima, kad vidutinė rizika buvo nustatyta ir 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 9 d., 2024 m. gegužės 2 d. atliktuose vertinimuose. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė fizinio smurto siekiant finansinės naudos visuomenei rizika. Be to, nuteistajam nustatyta net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) lėšų valdymo sunkumai; 2) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; 3) negeba atpažinti problemų; 4) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 5) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 6) kriminalinių nuostatų palaikymas. Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu dar gali būti koreguojami ir nuteistasis juos gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti.
13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
14. Vertinimo metu nustatyta, kad Ž. R. tam tikras gyvenimiškas problemas sprendžia socialiai neadaptuotomis strategijomis. Praeityje nuteistajam buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Nuteistasis stokojo gebėjimų analizuoti savo nusikaltimo neigiamas pasekmes visuomenės atžvilgiu. Analizuojant nusikalstamo elgesio ypatumus nustatyti tam tikri impulsyvaus elgesio komponentai veikų vykdymo kontekste, kadangi asmuo kartoja tas pačias klaidas ir neįvertina ankstesnio savo patyrimo. Analizuojant kriminalinio elgesio istoriją nustatyta, kad nuteistasis stokojo gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais. Nuteistasis pats pasirinkdavo rizikingas situacijas, kurios paskatindavo nusikaltimų įvykdymą. Ši vertinimo sritis yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamo elgesio išraiška. Be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis anksčiau vartojo narkotines medžiagas (kokainą). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
15. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas keturis kartus, taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Ankščiau taip pat buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu ir siekiu pasipelnyti, nusikalstamos veikos įvykdytos su įsibrovimo elementais. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai vis sunkėjo. Nusikaltimas už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę susijusi ir su smurto panaudojimu ar grasinimu jį panaudoti (įbauginti) bei šaunamojo ginklo demonstravimu. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas konstatavo, kad Ž. R. buvo apiplėšimo organizatorius. Nuteistajam vieną kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą, taip pažeisdamas jam skirtus įpareigojimus. Tai parodo, kad nuteistasis negebėjo pasimokyti iš taikytų švelnesnių baudžiamųjų priemonių ir ankstesnio savo patyrimo. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
16. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį Ž. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
17. Pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai - socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo Ž. R. nesustabdė. Taigi yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.
18. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus Ž. R. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad Ž. R., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. R. lygtinį paleidimą, nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo Ž. R. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. R. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.