Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovui R. K. A. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Valstybės įmonė Turto bankas gavo pranešimą, kad L. N. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra skolinga VSDFV Kauno skyriui. Pranešėjas prašo priimti mirusiojo asmens palikimą, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka neatsirado nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių. Turto bankas, gavęs pranešimą, pradėjęs turto paveldėjimo procedūras, nustatė, kad visas palikėjai priklausęs turtas – garažas ir transporto priemonės, yra įgyti santuokoje, todėl pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiai dienai nėra išspręstas klausimas dėl mirusio asmens turto dalies, todėl notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, o Turto bankas, savo ruožtu, negali atlikti tolimesnių veiksmų, susijusių su palikėjo turto paveldėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. N. A. mirė (duomenys neskelbtini)., būdama santuokoje su atsakovu R.K. A.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog po jos mirties registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo faktų (b. l. 10). Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2000 m. rugpjūčio 29 d. sutuoktiniams esant santuokoje (b. l. 8). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Citroen BX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Moskvich 2141, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen BX 16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra išregistruotos (b. l. 11). Po L. N. A. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė (b. l. 17).

Ieškovė ieškiniu siekia nustatyti, jog, kad turtas (trys transporto priemonės ir garažas), kurį L. N. A. ir atsakovas R. K. A. įgijo santuokoje, lygiomis dalimis priklauso sutuoktiniams.

Kaip minėta atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Citroen BX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Moskvich 2141, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen BX 16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra išregistruotos. Iš teismui duotų paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonė Citroen BX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta apie 1990 metus ir iki L. N. A. mirties buvo priduota metalo laužui. Transporto priemonė Moskvich 2141, valst. Nr. E3675LL, taip pat buvo įsigyta apie 1990 metus ir po metų parduota. Transporto priemonė Citroen BX 16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta 2004 metai, t. y. po atsakovo sutuoktinės L. N. A.mirties. Tai reiškia, jog pastaroji transporto priemonė įsigyta sutuoktiniams būnat ne santuokoje, todėl negali būti pripažinta bendru sutuoktinių turtu, o transporto priemonės, kurių nuosavybės teise atsakovas sutuoktinės mirties dieną nevaldė ir kurios yra išregistruotos, negali būti dalijamos, nes jos ne tik, kad neegzistuoja, tačiau sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigusi CK 3.100 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šioms atsakovo atstovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškovo atstovas neprieštaravo, paaiškindamas, jog neturi jas paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo atstovo paaiškinimais, nekilnojamasis turtas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris įgytas 2000 m. rugpjūčio 29 d., sutuoktiniams esant santuokoje, yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir jis įsigytas iš atsakovo asmeninių lėšų. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog minėtas garažas registruotas R. K. A. nuosavybės teise. Ieškovo atstovas tokiems paaiškinimams taip pat neprieštaravo ir teigė, kad labiau tikėtina, kad garažą atsakovas įsigijo iš asmeninių lėšų. Dėl atsakovo prašymo taikyti senatį – paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013 ir kt.).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, be kita ko, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma.

Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl sutuoktinių turto padalijimo, todėl taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Byloje nustatyta, kad L. N. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties buvo vykdomi skolų išieškojimai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovės atstovas AB Turto bankas 2008 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1154-364/2009 reiškė reikalavimą suinteresuotam asmeniui R. K. A. dėl skolininko (jo buvusios sutuoktinės) pakeitimo vykdymo procese, todėl akivaizdu, jog jau tuomet, vykstant skolų išieškojimui iš L. N. A., ieškovė turėjo kreiptis dėl palikėjos turto dalies nustatymo.

Darytina išvada, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo nustatyti turto dalis baigėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d., ieškinys teismui pareikštas 2019 m. gegužės 9 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašo. Byloje duomenų ir aplinkybių dėl kurių teismas savo iniciatyva galėtų spręsti dėl šio termino atnaujinimo nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, šio termino neprašė atnaujinti, teismas savo iniciatyva šio termino atnaujinti neturi pagrindo. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai , valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta, todėl ieškinys pareikštu pagrindu atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str aipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinys atmestas šioje byloje. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), už ieškinio reikalavimus mokėtinas 100 eurų žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalie 6 punktas). Atsakovas patyrė 150 eurų išlaidų už advokato teikiamą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą ir atstovavimą teismo posėdyje, kurias prašo priteisti. Jas patvirtina 2019 m. spalio 14 d. kvitas (b. l. 48). Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 12,02 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l.12,02 eurų), todėl ši suma taip pat priteistina iš ieškovės. Šioje byloje iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, priteistina iš viso 262,02 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 150 Eu (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų už advokato teisinę pagalbą atsakovui R.K. A. ir 112,02 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.