- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- ATP-107-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02680-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimo, kuriuo M. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nubaustas 100 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. pagal ATPK 174 str. teismo nubaustas už tai, kad jis 2011-03-11 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kovo 11-osios eitynių metu viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, t. y., plėšė E. Č. rankose laikytą transparantą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, mano, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Anot apelianto teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatuodamas apelianto kaltę rėmėsi:
Administracinio teisės pažeidimo protokolu, kurį surašant nebuvo laikytasi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2010-12-17 Nr. 5-V-960 patvirtintos protokolo blanko formos ir taip buvo pažeista šio įsakymo 2 punkto nuostata, Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių (patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2005-12-17 Nr. 5-V-461) 13 p., 14 p., 26.6 p. nuostatos. Šiuo atveju byloje nėra tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo, nesurašyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens liudytojai. Nukentėjusiosios E. Č. pareiškimu, jos parodymais, liudytojų R. R., M. Č., G. P. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieštaringi ir neatitinkantys tiesos: pati nukentėjusioji nepamena, ar pažeidėjas buvo su barzda ar be jos. Pirminiame pareiškime policijai ji nurodė, kad ją užpuolė plikai skustas su žalsva striuke asmuo. Liudytoja R. R. nurodo, kad atpažino asmenį iš barzdos. Iš jų parodymų matyti, kad nukentėjusiąją užpuolė barzdotas plikai nuskusta galva asmuo, apsirengęs žalsva striuke, o ne apeliantas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios parodymai turėtų būti tiksliausi ir iš pakankamai nedidelio atstumo mačiusi ją užpuolusį asmenį ji būtų galėjusi aiškiai prisiminti, kaip atrodo ją užpuolęs asmuo, tačiau jos parodymai kito ne ta linkme, kuri logiškai vyksta praeinant tam tikram laiko tarpui nuo įvykių. Be to, liudytojai R. R., M. Č. ir nukentėjusioji E. Č. patys buvo neteisėtai įsiveržę į eiseną ir priešiškai nusiteikę eisenos dalyvių atžvilgiu, todėl galima daryti prielaidą, kad šie asmenys buvo suinteresuoti tendencingai pateikti parodymus, kuriais apkaltintų apeliantą. Liudytojo G. P. parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai, kadangi jis nurodo pažeidėją matęs tik akies krašteliu, tačiau gerai įsiminęs tą asmenį ir nurodė, kad tai M. J., nors vėliau kviesti liudytojai policijos pareigūnai (B. J., J. P., A. J., A. P.) nė vienas nesugebėjo prisiminti konkrečių detalių įvykio, buvusio seniau nei prieš 6 mėnesius. Šio liudytojo patikimu verčia abejoti faktas, jog liudytojas nurodo, kaip labai gerai prisimenamas aplinkybes, kurios įvyko pakankamai seniai, tačiau neprisimena svarbių detalių – ar pažeidėjas buvo su barzda, ar bylą nagrinėjo ta pati teisėja, su kuria jis peržiūrinėjo vaizdo įrašą. Nuotraukomis, vaizdo įrašu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra nukentėjusiosios pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiomis nuotraukomis ar jų kopijomis, tačiau šis duomenų perdavimas buvo įvykdytas ne įstatymo nustatytu būdu, todėl nėra galimybės nustatyti šių duomenų patikimumo (nėra surašytas daiktų patikrinimo protokolas, pateikti ne pirminiai, o išvestiniai įrodymai, kurie surinkti nukentėjusiosios ne įstatymo nustatyta tvarka – pvz. konstatuojant faktines aplinkybes antstolio pagalba). Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad nuotraukas ji rado Facebook‘e ir kituose internetiniuose portaluose, tai, jog nuotraukos yra iš kelių šaltinių, jog ji nesiaiškino, ar nuotraukos falsifikuotos ar ne. Atliekant įrodymų tyrimą 2011-11-14 teismo posėdyje buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad vaizdo įrašas, tirtas byloje, yra montuotas, o nuotraukose, pateiktose byloje, yra pakeistas asmens veidas, tą pripažino ir pati nukentėjusioji. Todėl tokie duomenys byloje negali būti laikomi įrodymais.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nenurodydamas konkrečių motyvų, kritiškai vertino apelianto parodymus, nors tam nėra jokių objektyvių duomenų, t. y. negalima preziumuoti, jog apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės – tai laikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti apelianto argumentus ir nurodomą versiją, bei pateikti ją paneigiančius argumentus arba nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyrius (toliau Institucija) nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Institucijos nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, M. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo įrodytas liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita byloje esančia medžiaga. Institucija taip pat sutinka su paskirta administracine nuobauda – 100 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, prašoma Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji E. Č. dėl skundo 2 punkto nurodė, kad M. J. buvo atpažintas ne iš atskirų detalių, tokių kaip veido plaukuotumas, o iš bendros veido konstrukcijos, t. y. veido bruožų visumos. Kadangi, kaip jau bylos eigoje buvo minėta, M. J., suplėšęs transparantą, toliau sekė ir grasino fiziniu susidorojimu atviru veidu, todėl įsidėmėti smurtautoją buvo sudarytos visos galimybės. Iš pat pradžių (pareiškime policijai) buvo minėta, kad M. J. striukė 2011-03-11 buvo žalsva, t. y. žalios spalvos kamufliažinė striukė. Tą patvirtino ir pats apeliantas, nurodęs, kad „Tautos balso“ filmuke užfiksuotas bepraeinantis būtent jis. E. Č. atsiliepime nurodo, kad netiesa, jog ji, R. R. ir M. Č. (asmenys, laikę plakatą su užrašu „Visuomenė be neonacių“ bei su užbraukta svastika) buvo neteisėtai įsiveržę į eiseną. Bylos medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad E. Č., R. R. ir M. Č. taikiai stovėjo laikydami minėta plakatą, neužsiimdami jokiais smurtiniais veiksmais. Įvykio vieta (šaligatvis) akivaizdžiai parodo, kad iš šių asmenų pusės nebuvo neteisėtų veiksmų eisenos atžvilgiu, nes eisena vyko Gedimino prospekto važiuojamoje dalyje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji E. Č. dėl skundo 2 punkto nurodė, kad nuotraukos su užfiksuotu įvykiu (M. J. plėšo transparantą) paimtos iš viešųjų internetinių portalų, t. y. www.15min.lt ir www.diena.lt, todėl manytina, kad yra autentiškos ir nekeistos. Nuotraukose užfiksuotas įvykis atitinka tai, ką pati nukentėjusioji patyrė ir pamatė savo akimis. Vienoje iš nuotraukų M. J. veidas buvo ne pakeistas, o užtušuotas tam tikru foto rūku. Nurodoma, kad buvo pateikta „Tautos balso“ 2011-03-11 filmuota ir montuota vaizdo medžiaga siekiant įrodyti M. J. išvaizdą eisenos metu. Peržiūrint šią filmuotą medžiagą, pats M. J. pripažino, kad ten užfiksuotas jis. Be to, šis filmukas darytas „Tautos balso“, t. y. internetinio portalo, kurio vyr. redaktorius yra R. Č. (Lietuvių tautinis centras), t. y. asmuo, prisidedantis prie 2011-03-11 eisenos organizavimo bei dalyvaujantis joje. Todėl būtų neadekvatu manyti, kad filmukas montuotas siekiant apšmeižti nacionalistinę ideologiją propaguojantį bendražygį M. J..
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. J. 2011-03-11 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kovo 11-osios eitynių metu viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje elgėsi įžūliai, t. y., plėšė E. Č. rankose laikytą transparantą, o jo keliama versija, kad jis nedalyvavo jokiame incidente ir iš E. Č. rankų transparanto neplėšė, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. Č. 2011-06-16 pareiškime policijai nurodė, kad 2011-03-11 (duomenys neskelbtini) protestavo prieš Kovo 11-osios eitynes, su kitais dviem asmenimis laikydama plakatą „visuomenė be neonacių“ su užbraukta svastika. Priartėjus eisenai, V. K. puolė ją ir kitus, šalia stovėjusius protestuotojus, už tai jis buvo pripažintas kaltu administracinėje byloje. Iškart po V. K. veiksmų nepastebimai prisėlino kitas asmuo (M. J.) ir puolė nukentėjusiąją ir kitus asmenis plėšydamas transparantą. Galutinai suplėšęs transparantą, sekė ir grasino susidorojimu, tam tikslui fotografavo jos bei kitų transparantą laikiusių protestuotojų veidus. Neteisėtus M. J. veiksmus jų atžvilgiu (užpuolimą ir transparanto plėšymą) matė policijos pareigūnas G. P., kuris minėjo, kad šio asmens sulaikyti įvykio vietoje, deja, nepavyko. E. Č., 2011-03-11 rašydama pareiškimą dėl užpuolimo ir grasinimo, konkrečiai neįvardijo M. J., nes nežinojo jo vardo ir pavardės. 2011-06-12 (duomenys neskelbtini)M. J. vėl persekiojant E. Č., jo vardą ir pavardę pasakė šį asmenį žinantys žmonės (b. l. 15). Pirmosios instancijos teisme E. Č. savo paaiškinimuose iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, taip pat parodė, kad pažeidėjas buvo apsirengęs žaliai balta marga militaristinio stiliaus striuke su kapišonu. Ji matė M. J. veidą, atpažįsta jį iš veido bruožų, veido konstrukcijos, tačiau neatsiminė, ar M. J. įvykio dieną buvo su barzda ar be. Kitų asmenų eisenoje, su panašia į M. J. striuke, ji nematė (b. l. 36-38). Liudytoja apklausta R. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su E. Č. ją sieja bendra veikla. 2011-03-11 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) vyko eitynės. Jų metu įvyko susistumdymas, kurio metu M. J. draskė transparantą, fotografavo jų veidus, grasino nužudyti. Ji buvo kartu su E. Č. ir M. Č.. Jie laikė transparantą, norėdami išreikšti pilietinę nuomonę. Iš pradžių jie stovėjo ant gatvės, po to pareigūnai paprašė jų pasitraukti ir jie perėjo į dešinę pusę, kur yra parduotuvė „Gedimino 9“. Tuomet pro juos praėjo M. J. juos fotografuodamas, o V. K. pradėjo draskyti transparantą. Po V. K. veiksmų jie trise laikė transparantą už vieno galo, o M. J. jį plėšė iš kito galo. M. J. buvo su žalios spalvos striuke su kapišonu, tačiau veidas matėsi. Atpažįsta jį iš veido bruožų ir barzdos. Nežino, ar M. J. striukė buvo vienetinė. (b. l. 38-39). Liudytoju apklaustas M. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2011-03-11 po pietų (duomenys neskelbtini) prie Katedros vyko eisena. Prasidėjus eisenai jis su E. Č. ir R. R. išėjo į gatvę ir išskleidė plakatą. Prieš eiseną ėję policijos pareigūnai paprašė jų pasitraukti ant šaligatvio. Prie jų priėjęs M. J. nufotografavo veidus ir pasišalino. Priartėjus eisenai, prie jų prišoko V. K. plėšydamas transparantą. Policijos pareigūnams jį patraukus į eiseną, jie liko toliau stovėti ant šaligatvio. Tuomet prie jų iš šaligatvio pusės pripuolė M. J.. Jie trise laikė transparantą. M. J. jį plėšė ties „Vagos“ knygynu. M. J. buvo su žalios spalvos striuke su kapišonu, tačiau jo veidas matėsi. Atpažįsta jį iš veido. Kitų asmenų su tokia pačia striuke jis nematė. M. J. galutinai suplėšė transparantą ties V. Kudirkos paminklu ir toliau eidamas juos gąsdino. Plakatas buvo iš dalies suplėšytas V. K., iš dalies M. J. (b. l. 39-40). Šių asmenų parodymus patvirtino liudytoju apklaustas patrulis G. P., kuris pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2011-03-11 eisenos metu jis ėjo eitynių pradžioje iš dešinės pusės. M. J. buvo su žalios spalvos striuke su kapišonu. Jis ėjo šaligatviu iš dešinės pusės. M. J. praėjęs pro liudytoją porą metrų, perplėšė transparantą, tada buvo pareigūnų patrauktas atgal į eiseną. Jis tikrai jį atpažįsta, nes V. K. byloje matė filmuotą medžiagą. Įsidėmėjo M. J., nes eitynių metu šis praėjo pro jį kokius 3-4 kartus. Iš pradžių jis buvo be kapišono. Prasidėjus veiksmams prie prekybos centro „Flagman“, M. J. užsidėjo kapišoną. M. J. atpažįsta pagal sudėjimą. Jis dėvėjo juodos spalvos džinsus, buvo su batais, kokius avi policijos pareigūnai. Jis visą laiką buvo ne eisenoje, o šalia jos iš dešinės pusės, ta puse ėjo nuo Dramos teatro iki prekybos centro „Flagman“. Kitų žmonių su tokia pačia striuke kaip M. J. šalia eisenos nebuvo (b.l. 40).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiosios E. Č., liudytojų M. Č. ir R. R. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, t. y., kad M. J. pripuolė prie jų ir pradėjo draskyti jų laikomą plakatą, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Šie asmenys identiškai nurodė M. J. aprangą – žalios spalvos kamufliažinė striukė su kapišonu. Nors, kaip ir pažymima apeliaciniame skunde, šių asmenų parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, t. y. jie skirtingai nurodo, ar M. J. buvo su barzda ar be jos, tačiau šie nesutapimai nėra esminiai. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, E. Č., M. Č. ir R. R. M. J. atpažino ne iš atskirų detalių, tokių kaip veido plaukuotumas, o iš bendros veido konstrukcijos, t. y. veido bruožų visumos. Šie asmenys turėjo galimybę įsidėmėti pažeidėjo veido bruožus, nes po incidento jis tam tikrą laiką ėjo šalia jų atviru veidu (t. y., be kapišono) ir grasino. Kaip minėta anksčiau, šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtino pažeidimą iš arti stebėjęs policijos pareigūnas G. P., kuris nurodė M. J. kaip asmenį, dalyvavusį incidente ir plėšiusį transparantą. Jis nurodė M. J. įsidėmėjo gerai, kadangi eisenos metu M. J. tris-keturis kartus praėjo pro jį. Pareigūnas matė M. J. einantį ir be kapišono, matė momentą, kaip jis užsidėjo kapišoną. Anot apelianto, šio liudytojo parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai, kadangi jis nurodo pažeidėją matęs tik akies krašteliu, tačiau gerai įsiminęs tą asmenį, nors vėliau kviesti liudytojai policijos pareigūnai (B. J., J. P., A. J., A. P.) nė vienas nesugebėjo prisiminti konkrečių detalių įvykio, buvusio seniau nei prieš 6 mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodyti policijos pareigūnai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad konflikto tarp M. J. ir E. Č. nematė, todėl teismas pagrįstai nesirėmė jų parodymais. Kaip minėta anksčiau, policijos pareigūnas G. P. teisės pažeidimą matė iš arti, matė M. J. praeinantį pro jį keletą kartų, matė pažeidėją tiek su kapišonu, tiek be jo, todėl turėjo galimybę įsidėmėti ir po tam tikro laiko atpažinti M. J.. Apeliantas nurodo, kad E. Č., M. Č., R. R. gali būti suinteresuoti tendencingai pateikti parodymus, kuriais apkaltintų M. J., nes jie patys buvo neteisėtai įsiveržę į eiseną ir priešiškai nusiteikę eisenos dalyvių atžvilgiu. Pastebėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra įrodymų, jog šie asmenys buvo neteisėtai įsiveržę į eiseną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šie asmenys nepriartėjus eisenai stovėjo ant gatvės, tačiau paprašyti policijos pareigūnų pasitraukė ant šaligatvio, kur taikiai protestavo laikydami plakatą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki eisenos E. Č., M. Č., R. R. ir G. P. su M. J. pažįstami nebuvo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti būtent M. J. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Šių asmenų parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti. Apeliantas nurodo, kad šiuos duomenis kompaktiniame diske perdavė nukentėjusioji ne įstatymo nustatytu būdu, todėl nėra galimybės nustatyti šių duomenų patikimumo, kad tokie duomenys byloje negali būti laikomi įrodymais. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nors apeliantas nurodo, kad vaizdo įrašas, tirtas byloje, yra montuotas, o nuotraukose, pateiktose byloje, yra retušuotas asmens veidas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatydamas, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, yra M. J..
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. parodymus, matyti, kad jis tiek 2011-06-29 paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 3), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 35) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., t. y. neigia plėšęs iš E. Č. rankų transparantą, nurodė tuo metu buvęs kitoje eitynių vietoje. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia M. J. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad surašant M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo laikytasi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2010-12-17 Nr. 5-V-960 patvirtintos protokolo blanko formos ir taip buvo pažeista šio įsakymo 2 punkto nuostata, Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių (patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2005-12-17 Nr. 5-V-461) 13 p., 14 p., 26.6 p. nuostatos, nes šiuo atveju byloje nėra tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo, nesurašyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens liudytojai. Apeliacinės instancijos nuomone, šie pažeidimai nėra esminiai ir nesutrukdė tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimtą teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad M. J. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-18 nutarimą palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.