Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje yra įgijęs saugos instruktoriaus kvalifikaciją, tačiau Sprendimas stabdo pareiškėjo galimybę rengti/ruošti LS šaulius ginkluotam pasipriešinimui ginant Lietuvos Respublikos valstybės nepriklausomybę. Vienas iš valstybės strateginių tikslų parengti LR piliečius ginkluotam pasipriešinimui naujos realios okupacijos akivaizdoje. Pareiškėjas 2024-10-18 įgijo praktinio šaudymo nacionalinio teisėjo - NROI RO kvalifikaciją. Sprendimas stabdo pareiškėjo galimybę teisėjauti praktinio šaudymo sporto varžybose. Sprendimas užkerta pareiškėjui trejus metus dalyvauti praktinio šaudymo sporto varžybose, kaip dalyviui - sportininkui, tokiu būdu pareiškėjas negalės ginti Lietuvos garbę tarptautinėse ir nacionalinio lygio varžybose, nors iki šiol jis buvo vienas iš LR praktinio šaudymo sporto lyderių, turintis aibę apdovanojimų. Atsakovo formalus teisės normos taikymas, priimant skundžiamą Sprendimą dėl mažareikšmio, visuomenei jokio pavojaus nesukėlusio incidento, pareiškėjui sukėlė nenumatytų ir nesitikėtų pasekmių profesinėje (šaulio) ir sportinėje veikloje.

Nurodo, kad 2025-07-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (IT Nr. 01-1-14003-25). Konflikto subjektų susitaikymas buvo inicijuotas ikiteisminį tyrimą vykdžiusios tyrėjos, kuri įtikino pareiškėją, kad pastarajam atsiėmus pareiškimą ir pripažinus savo kaltę bus galima ikiteisminiame tyrime atlikti susitaikymą ir tyrimas bus baigtas, be jokių teisinių pasekmių. Iki tokio tyrėjos įtikinimo pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog refleksiškai panaudojo būtinosios ginties elementą (BK 28 str. 1 ir 2 dalys), o ne tyčia sykį sudavė J. T. per skruostą. Pareiškėjas nesuprasdamas neigiamų teisinių pasekmių perspektyvos sutiko „susitaikyti“ ir atsiimti savo pareiškimą, idant ikiteisminis tyrimas būtų greičiau baigtas. Pareiškėjas buvo tyrėjos įtikintas, kad tyrimas bus baigtas paprastuoju būdu, todėl jam nėra būtinumo kreiptis į teisininkus, idant būtų kompetentingai ginamos jo teisės ikiteisminiame tyrime - kaip įtariamojo ir nukentėjusiojo. Pareiškėjas įtikėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnės kompetencija, nuoširdumu ir patikinimu dėl teisinių pasekmių nebuvimo ateityje priėmė sau nepalankų sprendimą - atsiimti savo pareiškimą, susitaikyti su nukentėjusiuoju/įtariamuoju J. T. bei ikiteisminį tyrimą baigti prokuroro nutarimu, kurį 2025-07-23 patvirtino nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai.

Pažymi, kad iš atsakovo Sprendimo turinio pareiškėjas sužinojo apie Klaipėdos apylinkės teismo įsiteisėjusią nutartį. Tik iš Sprendimo turinio sužinojo ir dėl jam pritaikytos sankcijos - leidimų laikyti/nešiotis ginklus atėmimo. Tik tuomet pareiškėjas suprato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės pažadai ir patikinimai nieko neverti. Pareiškėjas telefonu paskambinęs ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai pareigūnei išgirdo tik tai, jog ji nemanė, kad toks ikiteisminio tyrimo užbaigimas (šalims susitaikius) sukels tokias baisias teisines pasekmes pareiškėjui - jo gyvenimui, profesinei ir sportinei veiklai. Jei pareiškėjas būtų informuotas apie galimas teisines pasekmes - tai jis jokiu būdu nebūtų atsiėmęs savo pareiškimo ir jokių tyrėjos inicijuotų susitaikymų nebūtų pasirašęs.

Teigia, kad šioje situacijoje - priimant sprendimą - buvo formaliai vadovaujamasi teisės norma ir nevertinamos pačio incidento faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į jo mažareikšmingumą. Priimant Sprendimą nebuvo vertintos jokios kitos aplinkybės, išskyrus faktą, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas - kai įtariamasis A. K. ir nukentėjusysis susitaikė. Atsakovas visiškai ignoravo faktą, kad to paties prokuroro nutrauktas ir kitas ikiteisminis tyrimas dėl to paties įvykio (IT Nr. 01-1-14229-25), kuriame A. K. yra nukentėjusysis, prieš kurį buvo panaudotas fizinis smurtas bei specialiosios priemonės - dujų balionėlis.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neobjektyvus, šališkas ir galimai neteisėtas kaip nustatantis perteklinės sankcijos taikymą pareiškėjui, kuris tame ikiteisminiame tyrime nebuvo tik įtariamasis, bet galimai labiau nukentėjusysis. Todėl negalima teigti, kad priimant Sprendimą buvo teisėtai, pagrįstai ir proporcingai pritaikyti apribojimai pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo incidento atveju, dėl kurio priimtas galimai neobjektyvus Sprendimas, nebuvo sudaryta jokio pavojaus visuomenei, pareiškėjas nevykdė tarnybinių pareigų (šaulio), pareiškėjas nebuvo ginkluotas, pareiškėjas nepanaudojo jokio ribotos civilinės apyvartos ginklo, apart kovinių imtynių veiksmų ginant save, savo sutuoktinę bei savo šunelį nuo agresyvaus J. T. fizinio smurto bei specialiųjų priemonių (dujų balionėlio) naudojimo. Mano, kad tokio Sprendimo pasekoje visuomenei - LR piliečiams kylą didesnis pavojus pareiškėjui apribojus specialiąją teisę disponuoti ginklais, nes trims metams prarandama kvalifikuoto šaulio pagalba ruošiant LR piliečius ginkluotam pasipriešinimui prieš Rytų okupantą. Taip pat Lietuvos sportinio šaudymo organizacija praranda vieną lyderių, kuris eilę metų garsino Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose, ir visa tai tik dėl formalaus - biurokratinio Sprendimo, nebandant įvertinti tokio Sprendimo neigiamų padarinių pareiškėjui, Lietuvos sportui bei Lietuvos piliečiams, kurie praranda galimybę gauti kvalifikuotas ginklo valdymo paslaugas iš kompetentingo šaulio. Mano, kad toks Sprendimas visuomenei turės daugiau neigiamos įtakos, nei atvirkščiai, todėl sankcijos paskirtis neatliks savo funkcijos, o įgis tik daugiau nepasitikėjimo apskritai teisingumo vykdymo prasme, nes šiuo atveju sankcija neatitinka to, ką padarė/nepadarė pareiškėjas ir yra akivaizdžiai per griežta.

Lietuvos Respublikos teismams yra suteikta diskrecijos teisė išeiti iš teisės normoje nustatytos sankcijos dydžio, šiuo atveju specialiosios teisės apribojimo taikymo ribų, ir motyvuota nutartimi netaikyti teisės akte nustatyto specialiosios teisės apribojimo instituto, ją pakeičiant kitokio pobūdžio nuobauda ar įpareigojimu, arba ją tiesiog panaikinant kaip perteklinę ir neobjektyvią. Lietuvos Respublikos teismai ir pati kontinentinės teisės doktrina aiškina, kad skiriant sankcijas, nuobaudas ar kitas teisinio poveikio priemones būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti teisinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems padariusiems tokį patį teisės pažeidimą/nusižengimą asmenims turi būti paskirtos vienodos sankcijos, apribojimai ar kitokio teisinio poveikio priemonės.

Pažymi, kad Sprendimas buvo taikytas „automatiškai“, t. y. konvejeriniu principu, neįsigilinus į ikiteisminio tyrimo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę bei galimas neigiamas perteklines pasekmes pareiškėjui, Lietuvos sportui ir Lietuvos šaulių sąjungos veiklai, kuri yra pripažintina esanti strateginės valstybei reikšmės bei būtina rengiant LR piliečius ginkluotam pasipriešinimui, ypač šiuo pakankamai pavojingu valstybei metu. Pareiškėjo indėlis į valstybės gynybą yra pakankamai svarbus ir jo duodamą naudą per veiklą šaulių gretose įrodo ne vienkartinės padėkos, atsiliepimai, apdovanojimai, sertifikatai ir t.t.